Nu ka nesu as poetas bent saves nelaikau bet kartais uzeina taip kad turiu uzrasyt savo jausmus tai va :
Kaip senas vilkas misko gludumoj,
Staugiu vienas kiek galiu,
Jau negirdi manes niekas,
Nes pamirstas as esu senej.
Mano kailis pilkas,
Nuo vienatves jis praziles,
Ir akys jau i toly ziuret nebenori,
Nes ten tik tamsi vienuma matyt.
Gal tai tik lemtis?
Ne tai likimo siusta kance,
Kas mane is sitos kancios isvaduos?
Kas mane vel ant koju pastatys?
Gal tu man parodysi kele pirmyn?
I toly kur nera saltos vienumos,
Kur pauksciai garsej ciulba
Ir vienatves jausmas ten neegzistuoje.
Gal tu mane ten nuvesi?
Prasau parodyk man ta kele,
I ta pazadetaja zeme
Kur vienatve neegzistuoje.
———————————
Kaip saule danguje,
Kaip menulis tamseme danguje,
As leidziuos i svajoniu krasta,
Kur gludi tik tamsa ir siluma.
Gal tai tik apgaule ir iliuzija,
Bet zinau kad ten as rasiu tave,
Ta tave kure pamilau labai,
Ir dabar pamirst nebegaliu.
Nuo pasaulio uzsidares savyje,
As mintyse matau tik tavo svaiginances akis,
Jei surasciau nakties gludumoj tave,
Gyvenciau amzinaj su tavim.
Ir vienas trioletas…
Pasislepes nuo pasaulio
Stengiuos pamirst viska
Stengiuos apie ja negalvot
Pasislepes nuo pasaulio
Noriu ja uzmirst
Bet noriu ir but su ja
Pasislepes nuo pasaulio
Tyliai sau snabzdu myliu ja.
Vertinkit.
5 Responses to “Mano jausmai. Tik užrašyti.”
grazu , vienisas vilke 🙂
Buvau kazkada vienisas bet dabar ne jis nuo seniau uzsilikes. Turiu ir daugiau bet nenoriu rodyt. :]
Vendas rašė:
Kodėl? 😉
Hm..gal ir neblogai 🙂
Įdomūs paliginimai, metaforos, jei visi jausmai nebūtų taip tiesiogiai išreiškti būtų visai puiku.