issakykite savo nuomone tikiuosi minciu karas nekils toleruokime ir pabandykime suprasti vieni kitus………
55 thoughts on “Meilė Dievui ar tai svarbiausia?”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Įtraukiančios diskusijos visomis gyvenimo temomis
issakykite savo nuomone tikiuosi minciu karas nekils toleruokime ir pabandykime suprasti vieni kitus………
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Galima pamastyti…
tarkime, visa savo meile sukaupsime i zmogu. Jis vienintelis mums, mylim tik ji. Tokia meile iskart pririsa, is kur atsiranda pavydas ir agresija…
Pavydas pagimdo puikybe zmoguje, o tai nuolatiniai barniai, nesklandumai, belieka….- meile issyra…
Didziausia meile sioje zemeje galime isskirti zmogui(turint omeny zemes ribose). Neretai tai buna antroji puse. Jei meile netures pagrindo – Dievo, ji negales pakilti iki beribiu aukstumu, dideliu toliu, negales nugaleti laiko. Dievas yra viskas ir visur, iseina, kad Jis begalinis. Jei meiles atrama yra Dievas, meile zmogui tampa skaidri, tauri, ji jau nebeturi ribu, Dievas juk beribis. Dievo pagalba didedama meile zmogaus sirdyje paliecia viska pasaulyje, zmogus pradeda ziureti su meile i viska, veliau pradeda jausti meile viskam. Kuo dideja meile, tuo glaudesnis rysys su Dievu. Meile zmogaus dvasioje pradeda kurti geri, siluma, sviesa. Meile isvalo zmogu.
………………………………
Kai ne Dievas svarbiausia, vienai dvasiai sunku buti. Dievas ja laiko, mokina, apsviecia, bet svarbiausia – myli. Zmogui sunku buti be ziburio.
………………………………
Tik Dievo pagalba pasieksime tai, ko nepasiektume vieni.
Visatos branduolys yra meile.
taip…bet ji bus kaip ir nieko verta- netikra be meiles salia esanciam zmogui , gamtai ir kt Dievo kuriniui …be gailestingumo jam , atjautos , rupescio, graziu geru darbu ir t.t.:)
graziai cia tu, Jonai ,suskelei:)
ypac …
Someone rašė:
Ex…tikroji meile… 🙂
kiekviename evoliucijos laiptelyje meilės sąvoka būna kitokia. Su metais vis daugėja jos apibūdinimo gausumas.
Labai pritariu, kad meilė Dievui yra svarbiausia. Deja, kad siais laikais Dievas yra daznai pamirstamas… Kai [radedame mylėti Dievą viskas aplink nusvinta, mes mylime visus. pritariu kad be meilės Dievui negalime mylėti ir kito, nes galiausiai tokia meilė belieka kažkoks egoistiniu noru patenkinimas
dievo nera
ir be to yra faktu, rasta tikru kaip manoma jezaus rasytu tekstu, kur kalbama kad dievas yra ne pastate-baznycioje, negali buti kunigu (nes jie tie patys zmones) zmogus kuris tiki, tai tiki kazkuo ka jis isivaizduoja ir jam nereikia nei aukoti pinigu(nei kazkokio tarpininko) nei nieko panasaus. As dievo nemaciau jo negaliu paliest ir apie ji nieks neirodyta. As dieva isivaizduoju kaip talismana-kas jais tiki tai tiki kas ne tai ne…( be to baznycia ignoruoja ir neigia faktus kurie gali keisti tikejimo tiesas, man tai kvepia kazkuo negera..)
man atrodo religija nera baznycia ir kunigai, tai yra kur kas daugiau. Tai yra tikėjimas. Niekas ir meilės nematė, bet visi ja tiki.(nu gerai beveik visi:) daznai zmoniu tikejima ir silpnina tokie dalykai, kuriems jis nepritaria,pvz pinigu aukojimas, ispazinties ejimas ir pan. bet ne tai yra pati esme, reikia tiketi, galima neaukoti pinigu ar neiti ispazinties, bet tikėti vistiek galima. Siaip manau kad kiekvienas zmogus gali pasirinkti tikėjimo rusi kuri jam yra priimtiniausia. Is esmes bet koks tikejimas sueina i viena. net 10 dievo isakymu, ir kitu tikejimu isakymai sueina i viena. is esmes yra parasyta tas pats, tik kita forma, kitais zodziais, Cia pvz krikscionybe, su islamu, judaizmu, pasidomekit tie isakymai yra labai panasus vieni i kitus
Tokia kilni mintis myleti Dieva, jausti nenugincijama prasme gyventi, ant senatves – neissiamamas paguodos ir vilties shaltinis, juk laukia pomirtinis gyvenimas. Kabintis ant tos nezinomybes, suteikiant jai varda Dievas ir priskiriant jai dievisku galiu. Yra tokia butybe, kuri rupinasi manimi net ir blogiausia ar vienisiausia gyvenimo akimirka – tai Dievas. O Dievas – juk visagalis, viska gali padaryti, juo galima pasitiketi, jis gali pakeisti tavo gyvenima, dziugu ir malonu tai zinoti. Kas butu, jei Dievo nebutu – tiesiog absurdiska, visa mano meile ir kartu prasme – jos nebeliktu, bet juk Dievas yra – o teigiantys priesingai yra faktu ubagai, jie nejaucia Dievo, nejaucia, kad visa visata yra Dievo sukurta, kad Jis buvo pradziu pradzioje ir bus amzinai. Valio! As ne be reikalo cia gyvenu!
PS: O kam as cia rasiau, as gi netikintis… Tas tikejimas veikia kaip narkotikai, kurie padeda psichologiskai. Gaila, kad Dievas nera irodytas moksliskai 🙁
taigi ryte keliesi su tikėjimu ir viltim kad per dieną pamatysi kokią nuostabią panelę , sužinosi ypatingą naujieną , išgirsi pagyrimus už jau padarytus darbus. O kur dar tikslai , svajonės …. , o gal to visai nereikia?
tai tik etapai
manau ir to nereikia… 😕
Stasys rašė:
– okeyyyyy ir ka tu tuo norejai pasakyti?
😆 tavais žodžiais tai tie patys narkotikai , nepanašu?
Manau, kad myleti Dieva yra begalo svarbu, o isreiksti savo meile, tai elgdamasis pagal Dievo nurodymus – myleti kitus 😀
Stasys rašė:
– na, ka tu isvardinai, tai tikejimasis gero sau, optimizmas 🙂
exz1p rašė:
filmas toks yra o ne rastai nekledek…o dievo nera taj cai faktas…
Jonas rašė:
nju jo jo tipo grazi pasakecia malonu skaityti bet gaila kad meile kyla ne is DIEVO o is galvoje vikstancios chemines reakcijos…beje kaip imanoma myleti to ko nera…bet sutinku su atvo zodziai tuo atveju jaj save laikai DIEVU nes svarbu mylet save o tada ir kiti tave pamils…tad bukime DIEVAIS ir mylekime kitus kaip save pati :)*
O kur irodymai, kad jo nera? Jei zmogus tiki, kad yra tai gal tu klysti ir jis yra, o gal atvirksciai jo nera? Kitaip tariant jei zmogus tiki tai jam tampa tikra, jei tampa tikra tai ir gali myleti 🙂
as pvz tai netikiu dievu tokiu koki mums siulo ivairios religijos ir baznycia… Dievas esame mes visi, juk religija,jos mokymai, dievo isakymai tai musu proteviu patirtis ir ismintis ,kaip reik gyventi kad butu gera… jei tau reik tiketi dievu tikek tik nepirsk jo kitam, daryk ka nori,kas tau malonu tik nekenk kitiems, gali net vartot narkotikus tik nekenk kitiems….
Aš keliuos, ir meilingai man šypsos aušra… aš einu,paukščių giesmės glosto man krutinę…Šiai dainelei šviesiai,rodos galo nėra, Mano meilė taip pat begalinė…Lengva man žengti,saulelė jau teka,Girion einu su daina.Kojos iš džiaugsmo vos liečia taką,Laimės širdis kupina. Tėve,juk,dangų,medžius,žalią žolę Kitaip aš regėjau anksčiau.Nuoskaudos dingo,su meile nuo šiolei Tave čia visur aš matau Visa,kaip buvę:žvaigždes,paukšteliai,Bet mano žvilgsnis šviesus.Pykčio nebėr,Meilei atviras kelias, Žmonės myliu jus visus. Pajuskit meiles jausmą per siuos zodzius. As nezinau ar tai sukels kam nors eile Dievui.Siuos zodzius parase zmogus vardu Egiptas.Anastasijos giminės pradininkas. pabnadykit kas nors is siu zodziu sukurti daina…. Dabar tiems kad netiki i Dieva. Jei jus netikit kad egzistuoja Dievas tai vadinasi jus irgi neegzistuojat.Nes jus esat tik smulkios Dievo dalys. Netikit Dievu ? Vadinasi netikit kad jus esat. Dievas nori tik kad butumet laimingi. Dekokit Dievui.Zinot kodel visi sako myleti Dieva ? Is dekingumo jausit meile.Dievas laukia kad kas nors laisva valia ji myletu.Jis pats to nepraso.Bet Jei jus esat nedekingi parsai tai ir neatsidekokit. As esu dekingas parsas todel atsidekosiu jam. Tikiuosi kad iveikiau skeptiku tamsumas. Kas nemyles Dievo bus nedeikingas parsas.Vat zinkites uztat ka snekat.
dragune rašė:
– na jau. Labai aiskiai krikscionybeje yra isdestytas toks poziuris, jog zmogus – tai niekas, kvaila avele, nusidejelis, paklydelis, o Dievas – tai viskas, ganytojas. Ar ne, debeseli?
dragune rašė:
– keiciamas poziuris? Na kagi, zmogus pradejo buti vertinamas jau nuo renesanso – atgimimo laiku. Religija kaip visalaik veluoja 🙂
Realistas rašė:
Biblija sukalstota demonu.Todel jus privalot pasikliauti savimi.Gaukit informacija is saves nes ji yra pati patikimiausia… As nejuokauju. Kartais juokinu jumis todel kad noriu kad juokas jums padetu..Girdejot kad juokas gydo ? Bet as jums pasaksysiu kada as juokauju o kada rimtai kalbu.Va dabar as rimtai kalbu.Noreciau kad pagaliau nusipirktumet Anastasijos knygas.Tada zinosit tiesa.O biblija Sventojo Rasto kopija yra suklastota.Aisku ne viskas suklastota.Bet jus vistiek neatskirsit kur tiesa o kur melas…todel geriau neskaitykit isvis nes taip tik dar labiau save suklaidinsit.Geriau medituokit.Melskit Dieva kad parodytu kur tiesa o kur melas.Jus rojuje.Nejau dar nesupratot zmones mieli ? Tu gali viska.Jusu is rojaus nesivare. Tevas gailestingas.Jis atleido savo vaikams-zmonems. Jus patys sau susikuriat pragara.O va todel man jusu gaila.Noriu kad tuctuoaju perskaitytumet visas knygas apie Anastasija ir viska isikistumet i savo galva.Kaip noreciau kad pagaliau visi butu rojuje.O kaip noreciau…Myliu as visus.Myliu savo teva-Dieva.As jam dekoju .Ir jus jo vaikai brangiausi .Galvojat kad jam vistiek.Jis labai liudi kai jo vaikas kencia.Maldauju perskaitykit Vladimiro Megre-knygas apie Anastasija.Melskites Dievui.Prasykit kad parodytu jums kelia tesinga.Maldauju…
kad gautum info ji turi is kazkur ateiti …saltiniai gali but ir neteisingi svelniai tariant
sakai suklastota Biblija, o Anastasijos nea? is kur toks isitikinimas?
ir kur tu cia matai Roju? kai tiek kancios ir blogio cia
Aplink mane sviesa.Ten kur as ten tamos nera.Nes ten kur sviesa nera vietos tamsai.Kancios virs dziaugsmu kai mylet ismoksit.Ar zinai kodel zmones kencia ? Todel kad gyvena technolgiju pasaulyje demonu pasaulyje.Dievas specialiai zmogui sukure gamta visokiu vaismedziu sukure.Ar zinai ka daro pauksciai mane pamate ? Jie skraido man virs galvos.Ir as daznai matau gamtos stebuklus.Ne siaip grazu dangu o nuostabu.Aplik mane tvyro dziaugsmas.Ne vienas zmogus nepyksta ten kur as pasirodau.Ar zianai is kur visi sitie stebuklai ? Del meiles…vien tik del meiles.Gamta man stebuklus krecia. O as dekuju savo Tevui(Dievui ) uz tai.Man patinka jo pokstai.Noriu kad kiekvienas zmogus taip mylet moketu.Noriu kad visa zmonija kiekvienas sios planetos zmogus tai moketu.O kaip noreciau…. kad suprastumet kad malonumai niekur nenuveda.Jie yra kelias i niekur.Kai kunas kencia siela dziaugiasi.Kai siela kencia kunas dziaugiasi.Ar zinojot kad Dievas del jusu pasiaukojo ? Jis atidave viska.Net meile. Zeme yra vienintele palneta.Zeme yra rojus.Cia pildosi visi norai.O kitos visatos planetos yra negyvos technologines piktu energetiniu esybiu sukurtos.
Someone rašė:
Vidmantai, tu vis dar prie kompo sedi? Kaip tu gali taip myledamas Dieva naudotis blogio isradimais – technologijomis? Kodel tu pats neklausai to, ka sneki?
As blogiu darau gera.Tai yra pasinaudoju demonu sukurtais daiktais darydamas geri. Ir zaidimu kompiuteriniu as nezaidziu.As va grazios muzikos klausos nes ji meile sukelia.Informacija skelidziu.Zmonems visa tiesa pasakineju.
Vidmantass rašė:
– tai gal tuomet tas blogis, per kuri tu darai gera, nera blogas? Nes koks jis blogas, jei atnesa gera?
Jei blogiu mechanizmais darai bloga tai yra blogis.Bet jei jais darai gera tai toks daiktas labai naudingas.
kaip blogas mechanizmas gali nest gera, jei jis is isprigimties blogas? demagogija…
Mylekit Dieva is dekingumo kad jis jus sukure.Aisku cia jusu reikalas. Esat nedekingi parsai ? Tai nemylekit.Bet jei jus dekingi tai mylekit.O jei mylet nemokat tai nors tada roju kurkit.Sodinkit ,kurkit grozi.Su meile, ikvepimu kurkit. Neisivazduojat kokie laikai ateina.Juk busit rojaus zemeje liudininkai ! Suteikit savo tevui dziaugsmo ! Kurkit ! O jei ir kurti ir myleti mokat….tai nuostabu.Juk zinot ka pirma daryti rekia ? Perskaityti tos Anastasijos knygas.Ten aprasyta kaip sodinti kaip vaikus aukleti kaip Dieva myleti kaip kazka moketi..ir taip toliau.
Kiekviename dalyke reikia izvelgt Dieva. Tada ir visa besovscina bus per silpna. Tada ir zmogus baigs braidyt po tuscias aistras…
neretai tai buna labai sunku …kitaip dar vadinama dykuma ar tikejimo naktim
va ir motina Terese nebuvo isimtis
kodel taip???
Atsiskleidžia kita Teresė
„Mano siela – kaip ledo gabalas“. „Mano šypsena – tai kaukė, viską uždengianti skraistė“. „Kokios vienišumo kančios“.
Jeigu tai būtų kurio kito žmogaus skundai, nuostabos tai nesukeltų.
Tačiau šią savaitę krikščionių pasaulis sutriko – šias dvasios kančias net keletą dešimtmečių po savo geraširdišku veidu slėpė vargšų angelu vadinama Motina Teresė.
Rugsėjo 5-ąją sueina dešimt metų, kai mirė ši katalikų vienuolė, laikoma viena iškiliausių praėjusio amžiaus žmonių. Dar šiemet Vatikanas ją gali paskelbti šventąja.
Viena iš kanonizavimui reikalingų procedūrų – liudijimų apie vienuolės gyvenimą surinkimas.
Tuo rūpinasi ir tėvas Brianas Kolodiejchukas, kuris turėjo uždavinį surasti vienuolės laiškus. Vieną po kito skaitydamas mirusiosios prirašytus lapus, B.Kolodiejchukas pažino tokią Motiną Teresę, kokios pasaulis nematė.
Šiuos laiškus jis sudėjo į knygą, kurią pavadino „Motina Teresė: tapk mano šviesa“ („Mother Teresa: Come Be My Light“). Knyga pribloškė visus, iki šiol Motiną Teresę laikiusius vienu labiausiai tikėjimui atsidavusių žmonių.
Kelis dešimtmečius apimanti moters korespondencija atskleidžia, kad beveik pusę amžiaus ji nejuto Dievo buvimo. Vienuolė tai laikė gėdingiausia savo paslaptimi.
„Sunaikink laiškus ir bet ką, kur aš rašiau. Jei šie laiškai taptų vieši, žmonės daugiau galvotų apie mane, mažiau apie Jėzų“, – rašo ji viename laiške.
Suabejojo Dievo buvimu
Vakar išsamią knygos apžvalgą pateikęs žurnalas „Time“ siūlo prisiminti 1979-ųjų gruodžio 11-ąją. Motina Teresė, vilkėdama sarį melsvais apvadais ir basa įsispyrusi į sandalus (temperatūra buvo minusinė), tądien atvyko į Oslą.
Vienuolei, kurios pasaulietinis vardas buvo Agnes Gonxha Bojaxhiu, Norvegijos sostinėje buvo įteikta Nobelio Taikos premija.
„Kristus yra mūsų širdyse, Kristus yra vargšuose, kuriuos mes sutinkame, Kristus yra šypsenoje, kurią duodame, ir šypsenoje, kurią gauname“, – atsiimdama prizą kalbėjo Motina Teresė.
Tačiau mažiau nei prieš tris mėnesius siųstame laiške vienam iš savo patikėtinių ji rašė: „Supanti tyla ir tuštuma yra tokia didelė, kad aš žvelgiu ir nematau, klausau ir negirdžiu, liežuvis juda (maldoje), bet nieko nepasako“.
Žodžiai, kuriuos Motina Teresė ištarė per ceremoniją Osle, ir tie, kuriuos rašė prieš 11 savaičių, anot žurnalo, yra puikus pavyzdys, kokią ją matė žmonės ir kokius jausmus ji išgyveno.
Laiškai, kuriuos surinko B.Kolodiejchukas, apima 66 metų laikotarpį. Daugumoje laiškų vienuolė aprauda tamsumą, vienišumą ir kančias, kurias jai tenka iškęsti. Ji savo išgyvenimus prilygina pragarui ir kartą suabejoja dangaus karalystės ir net Dievo egzistavimu: „Kam aš dirbu? Jeigu nėra Dievo, negali būti ir sielos. Jei nėra sielos, Jėzau, – Tavęs irgi nėra“.
Knygos autorius pažymi, kad Dievo vienuolė pasigedo netrukus po to, kai ėmė lankyti vargšus ir mirštančiuosius Kalkutoje (Indija).
Į šią veiklą moteris įsitraukė, kai jai apsireiškė Jėzus. Tuomet Kalkutoje mokytoja dirbusią 36 metų Teresę jis paraginęs mesti mokytojavimą ir padėti vargingiausiems – sergantiems, mirštantiems, valkatoms bei gatvės vaikams.
„Ateik, nešk mane į vargingųjų olas. Tapk mano šviesa“, – taręs Jėzus.
1948-aisiais, išklausiusi pusmetį trukusį medicinos kursą, Teresė išėjo į Kalkutos gatves. „Mano siela dabar išgyvena tobulą ramybę ir džiaugsmą“, – tada rašė ji.
Praėjus dviem mėnesiams, netrukus po to, kai vienuolė gavo patalpas įsirengti savo būstinę, nuotaika pasikeitė. „Kas per vienišumo kančios. Įdomu, kaip ilgai mano širdis tą iškęs?“ – svarstė ji.
Kuo geriau Motinai Teresei sekėsi ir kuo daugiau seserų jungėsi prie jos judėjimo, tuo ji blogiau jautėsi.
1953-iųjų kovą Motina Teresė rašė: „Melskis už mane, kad nesugadinčiau Jo darbo ir kad mūsų Viešpats galėtų atskleisti save. Nes manyje tokia baisi tamsuma, lyg viskas būtų mirę. Šitaip jaučiuosi maždaug nuo tada, kai pradėjau darbą“.
Teresė prisipažįsta keletą kartų bandžiusi atlikti išpažintį, bet kaskart negalėdavusi ištarti nė žodžio. Galiausiai vienas dvasininkas patarė jai apie savo problemas kalbėti raštu. Vienuolė jo paklausė ir ėmė rašyti laiškus.
Kelerius metus jie keliaudavo vienam dvasininkui, tuomet šis perdavė susirašinėjimą kitam, tas – trečiam.
Praėjusio amžiaus pabaigoje ši grandinė buvo gana ilga.
Beveik visi Teresės patikėtiniai jos laiškuose dažnai skaitydavo žodžių junginį „mano tamsuma“. Jėzų ji vadino „Tas, kurio nėra“.
1958-ųjų spalį, mirus popiežiui Pijui XII, melsdamasi Teresė staiga pajuto, kad „ilgoji tamsa, ta keista kančia, trukusi 10 metų, dingo“.
Tačiau praėjus penkioms savaitėms vienuolė rašė vėl esanti „tunelyje“.
1995 m. laiške ji dar kartą užsimena apie savo dvasinę sausrą.
Po dvejų metų, taip ir neišsilaisvinusi iš savo kančių, 1997-ųjų rugsėjo 5 dieną, Motina Teresė mirė. Jai buvo 87 metai.
tai pasireiskia labai daznai ir daugelis dvasininku tai pripazysta. praejus tam tikram laikui, apie 50 – 60 metus tas tikejimas nublunka. atrodo, kaiptik su amziumi jis turetu augt, bet taip nera. ir tas rysys su Dievu dyla. todel labai svarbu psichologine pagalba, nes tokie zmones yra labiau pazeidziami.
Saunuolis
nu kur jau ten..
Faint rašė:
– ir kaip gi paaiskintum toki ivyki? Bet tai yra labai blogai! Zmogus melsdamasis nori dvasines ramybes, bet to negaudamas jis tik dar labiau grimzta i depresija!
tai ne del dvasines ramybes, as nekalbu butent apie Terses atveji, taciau daugelis pripazysta, kad nuo visko atbunkama. Tai pakankamai normalu, nes vercia keisti siek tiek poziuri i tam tikrus dalykus, del kuriu tai vyksta. Tarkime, 60metis kunigas, besiskundiantis tikejimo deficitu: jis dalyvauja laidotuvese, laiko misias, tuokia, krikstyja ir tt.. Taciau tai grynai kulto dalykai, dar turi kazka dadet is saves, nes vistiek galu gale pritruksi entuziazmo, kuris atsiranda tik tada, kai uzsiemi kazkuo megstamu. Todel kaikurie dvasininkai keicia savo pomegius, tarkime, stengiasi uzsiimt kuo daugiau su jaunimu, organizuot kazkokius tai renginius ir pan. Bet ka tu ten kazka daug prigalvos, kai pvz esi kaimo parapijos kunigas. todel dauguma tai piima kaip isbandyma, paguodos ieskodami maldoje.
Prisipazinsiu, kad apie Terese mazai tezinau, todel sunku kazka vien is trumpo straipsnio kazka isvedziot. Bet ji man viena is tu asmenu, kurie sukelia siltus jausmus, kuriuos sunku apibrezt, tai ypatingi zmones. Jonas Paulius II, Terese, Sv. Marija. Tai zmones, kurie labai daug atidave praktiskai negaudami nieko. Ir tai puikiai patvirtina Tersese – nepaisant to, kiek ji aukojosi del kitu, netgi nesulauke palaikymo is To, kuriam ji meldziasi. glbut tai isbandymas. Nzn.
man kartais atrodo , kad Dievo isrinktieji ar atsivere labiausiai jo veikimui …turi praeit Jezaus kelia …t.y.visiska atsakomybe ant jo peciu, sprendimu priemimas , didele kantrybe , valia , ejimas su visokiomis kliutimis iki galo ir tarytum paliktam , atsitraukus Tevui…tipo viska pats ..zinoma, susitprintas , del ko gali abejot arba net nezinot …
juk Jezus kai meldesi prislegtas taure – kancia neatsitrauke..ir ant kryziaus net suaimanavo :Teve kodel mane apleidai…
tai va
Reikia tureti ant peciu savo galva …Galvokit ! Nemokat logiskai mastyt ? Argi Geras tevas butu savo sunus isvijes is rojaus ? Logiskiau skamba kad butu jiem atleides.O jis atleido is tikruju.O gal demonai isvis issigalvojo Adomo obuoli…. Prikure kad Dievas blogas ir taip toliau…Perdaug nepasitikekit biblija …Sakau turekit galva ant peciu !
Vidmantass rašė:
O tu turi galva ant peciu ? Nors ir nekenciu religiju bet jau geriau tikeciau biblija nei kazokia niekam nezinoma sizofrenike is rusijos .
Renagade rašė:
dievu reikia tiketi, ne i knyga, o i dieva.
Someone rašė:
o pastebejot, kad zmones nori tik gauti??? o ka jie dave? atejo is dievo, gavo maista, gavo galimybe patekti i roju (gavo dievo sunu), gavo gyvenama vieta – zeme, gavo artima drauga (vyra, moteri), gavo kasdienius dziaugsmus, o ka jis dave??? bet dievas visvien myli, visvien neatima tai ka daves, o zmogus toliau reikalauja gero, kasdieniai dziaugsmai jau nedziugina, sielos ramybej neuztena zinojimo kad ryt tures ka valgyti, man atrodo patys zmones darosi besociais, gauti gauti gauti…. galiausiai patys nezinom ko norim, bet visvien dejuojam, nes turbut dievas uz jus turi ir tai suzinoti, o jus paverksit kampe, suklupsit gatvej, ar pasiduosit ligos patale sakydami, kad dievas jus pamirso, ir vel kaip jum blogai…
avietinis_ debeselis rašė:
Neįsižeisk, bet man kartais atrodo, kad tu pernelyg sureikšmini visa tai 🙂
Jet, smagu kad samprotauji , ieskai ..nu bet 🙂
viena kolkas tik panagrinesiu is tavo posto dalyka ..tai verkencios statulos ..sakai samone taip suveikia ir pamatai, nu bet kad pamato ir nelabai apie tai maste tikeje zmones …netgi pirma syki isgirde apie tai:) ir paliete ta lasiuka , pasieme i nosinaite
..Nes pasąmonėję jie bijojo tai išvysti…
Someone rašė:
Manau, kad tai tik kataliku hierarchijos triukas… geriau tikekim biblija o ne bobuciu pletkais.
Anapus rašė:
as buvau salia ir pati maciau :))
avietinis_ debeselis rašė:
kur cia taip?
medjugorje ..o ir nufilmavom
nete radau analogiska filmuka
http://www.youtube.com/watch?v=kciRMNsl … ed&search=
filmuku ir as maciau. kokie ispudziai is ten? as tai i Fatima lb noriu, gal dar pasitaikys kaikada proga 🙄
ispudziai liux….gaila mazoka dienu …
i fatima ir as noreciau , bet ten sako panasu i Lurda, o jame buvau …labai grazu ciotka …bet medjugorje labiau patiko..ten kalnai nerealus aplink..ilipt i juos nera lengva ..zodziu toks gerokai maziau pakeista urbonizuota zmogaus vieta …maziau patogumu:) ir labai grazu ..ir atmosfera ispudinga
noriu dar karta ten nuvaziuot bent jau 5-6 dienom
beje ten pamaciau pirma syki demonu isejima ar kazka tokio
ir prie sitos skulpturos , kur is kelio sunkiasi mira ..vadinasi Jezaus prisikelimas
moterys is amerikieciu grupes kiek supratau ar is britu pakritus ant zemes rekalojo , raitesi …piligrimai ten susirinke ypac lenkai labai meldesi …viskas po biski aprimo..pagulejus ramiai atsisedo sunkiai ir sededama verke ..
vaizdelis buvo toks hmm… ir nemalonus ir sukreciantis biski, kai nesi mates in real tokiu dalyku
ten man sake, kad vyksta daznai savaiminiai isslaisvinimai pries sventu vietu , o ju ten yra 5-7
http://www.youtube.com/watch?v=FtAjrNqEsoM