Tikiuosi pataikiau būtent čia. Juk visgi miego sutrikimai priklauso nuo žmogaus psichologinės pusiausvyros, kitaip tariant sveikatos ir pan.
Turėjau šiokią tokią problemą. Kartą pamenu jog ją minėjau, bet niekas taip ir negalėjo padėti. Vat vieną rytą pabudusi nusprendžiau skirti visą dieną, kad rasčiau savo "problemą". Regis radau. Rodos "susirgau" Narkolepsija.
Vienu žodžiu, radau nemažai miego sutrikimo "ligų".
MIEGO SUTRIKIMAI
Naujai pateikti 14 šalių tyrimų duomenys nurodo miego sutrikimus 26,8% gyventojų. Iš jų 15 % pastebimi miego užmigimo ir palaikymo sunkumai. Sutrikimo priežastys yra 51,5% susiję su psichikos ligomis (depresija, nerimas, somatoforminiai susirgimai, priklausomybė nuo alkoholio). Apie 48% turi įvairius neaiškios priežasties miego sutrikimus, kurie sukelia dienos veiklos pablogėjimą, kognityvinius pakitimus (14,9 % vertinami kaip ribiniai psichikos pakitimai).
Nepilnavertis miegas blogina sveikatą, mažėja atsparumas ligoms.
Kokia negalia atsiranda dėl miego nepilnavertiškumo:
Nuovargio jausmas
Mieguistumas darbo metu
Antsvoris
Alkio ir sotumo jutimo sutrikimai
Virškinimo problemos
Galvos skausmai
Atminties sutrikimai
Suvokimo-pažinimo sugebėjimo silpnumas
Nuotaikos kitimai
Jeigui ryte savijauta gera, miego trukmė nėra svarbi!
Ištrauka iš knygos "Miego medicina"
Autoriai: Vanda Liesienė ir Valius Pauza
MIEGO SUTRIKIMAI
NARKOLEPSIJA
MIEGO APNĖJOS SINDROMAS
KNARKIMAS
LUNATIZMAS IR SOMNILOKVIJA
BRUXISMAS
NERAMIŲ KOJŲ SINDROMAS
NARKOLEPSIJA
Narkolepsija yra neaiškios kilmės liga. Ligonį apima neįveikiamas noras miegoti, jo raumenys suglemba, atsiranda kiti paradoksinio miego simptomai, pvz., hipnogogininės haliucinacijos ir miego paralyžius. Šia liga serga 0,02 – 0,06% žmonių, daugiausia serga paaugliai (10-15 m.) arba jauni žmonės, beveik dvigubai daugiau vyrai nei moterys. Liga daro aiškią socialinę-ekonominę žalą, nes žmogus sunkiau dirba, vairuoja, mokosi, atsiranda šeiminiai ir asmenybės rūpesčiai. Dėl šių priežasčių liga gali būti lyginama su išsėtine skleroze.
Ligos priežastys
Genetinis polinkis bei dauginiai aplinkos veiksniai yra labai svarbūs ligai prasidėti. Vienas iš jų yra psichologinė įtampa, pakeičianti miego-budrumo ritmą, kita – smegenų infekcijos, maistinės intoksikacijos. Šeimos ligos paveldimumo modelis dar vis lieka neaiškus, jo tyrimai tęsiami.
Simptomai
neįveikiamas noras miegoti dieną
raumenų suglebimas (katapleksija)
haliucinacijos (užmigimo ar prabudimo metu)
miego paralyžius (negalėjimas judinti galūnių, galvos)
Ligos eiga
Žmogus jaučiasi mieguistas kasdien, bet ne nuolatos, o tik tam tikromis valandėlėmis. Dažniausiai taip būna rytinėmis valandomis, popiečio pradžioj ir vakarop apie 18 vai. Nugalėti mieguistumą arba vienodai trunkančius miego priepuolius yra sunku, tai priklauso kokioje aplinkoje yra asmuo. Gana svarbus požymis – po tokio priepuolio kelias valandas žmogus būna budrus. Mieguistumo priepuolio metu dažnai būna automatizmas: ligonis taria nerišlius žodžius ar sakinius, keistai tvarko daiktus, vairuoja automobilį į nenumatytą vietą. Šie automatizmo požymiai yra dažni esant sunkiai ligos formai.
Katapleksija pasireiškia atskirai nuo mieguistumo priepuolių. Susinervinus suglemba raumenys: pykčio banga, juokas, meškeriotojui pamačius užkibusią žuvį, medžiotojui – paukštį, žaidžiant tenisą. Labai dažnai būna tik vienos raumenų grupės katapleksija: sprando raumenų – griūna galva j priekį, kramtymo raumenų – sutrinka artikuliacija, šlaunų raumenų – "pakerta per kelius". Kartais prasideda kelių raumenų grupių katapleksija, sukelianti progresuojantį griuvimą, bet jos požymiai visada skiriasi nuo epilepsijos -nekrentama staigiai ir išlieka sąmonė. Katapleksija gali trukti nuo sekundžių iki kelių minučių. Visiems ligoniams ji kartojasi skirtingai – kelis kartus per dieną ar per metus. Susirgus katapleksija pagrindžiama narkolepsijos diagnozė. Todėl gydytojas turi atidžiai išklausyti ir nuovokiai išklausinėti ligonį, nes diagnozė dažniausiai nustatoma tik antrinių konsultacijų metu.
Kiti ligos simptomai yra antriniai. Tai haliucinacijos (užmigimo ar prabudimo metu), pasireiškiančios regos bei klausos pakitimais. Jos dažnai yra labai varginančios (vaidenasi ginkluotas asmuo arba vilkinis šuo), todėl pacientai bijo užmigti. Dažnai kartojasi tos pačios haliucinacijos, pavyzdžiui, ant lovos vaikščiojantis katinas prisiartina prie veido ir kutena savo ūsais, jaučiama šalia esančio krokodilo oda.
Miego paralyžius pasireiškia negalėjimu judinti galūnių, galvos, mažėja kvėpavimo amplitudė. Jeigu prasidėjus miego paralyžiui atsiranda haliucinacijos, paciento būklė būna sunki, nes gali trukti ir kelias minutes. Dažnai sergantieji narkolepsija sapnuodami nerišliai kalba, bet kartais sąmoningai prašo juos pajudinti ir nutraukti miego paralyžių. Tokie ligoniai jaučiasi mieguisti dieną, dėl to dar sunkiau pakelia prabudimus naktį, jiems gali atsirasti ir paradoksinio miego elgesiniai sutrikimai.
Vadinasi, sergančiųjų narkolepsija sutrinka tiek dienos, tiek nakties normali veikla. Liga plinta labai nevienodai. Mieguistumas dažniausiai būna pirmasis ligos požymis, gali dar neprasidėti katapleksija. Ji nustatoma tik po kelių metų. Priepuolinis miegas ir mieguistumas trunka visą amžių, tačiau mažiau vargina pensinio amžiaus žmones. Katapleksija gali visai išnykti, ypač jei ligoniai išmoksta valdyti savo emocijas. Ligos metu beveik visi simptomai kinta, ryškėja ar silpnėja, ar tampa valdomi.
Gydymas
Gydant ligą, reikia stebėti daug jos simptomų – mieguistumo priepuolius, katapleksiją, haliucinacijas, miego paralyžių ir blogą nakties miegą. Gydoma vaistų deriniais, būtina gydytojo konsultacija.
MIEGO APNĖJOS SINDROMAS
Miego apnėjos sindromas yra patologinė būsena, pasireiškianti dažnais trumpalaikiais kvėpavimo sustojimais miego metu dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo arba sutrikus kvėpavimo nervinei kontrolei miego metu. MAS dažniausiai diagnozuojamas apie 50 metų vyrams. Mažiau serga moterys – santykis 1:8. Remiantis apklausos tyrimais, nurodoma, kad MAS nustatoma 10% gyventojų.
Ligos priežastys
Miego apnėja prasideda susiaurėjus viršutiniams kvėpavimo takams, dėl to miego metu sutrinka oro cirkuliacija ir plaučių ventiliacija. Pakitimai gali būti įgimti, pavyzdžiui, veido, gerklų, kaklo, arba įgyti – dėl trauminių ar uždegiminių pokyčių ir dėl nutukimo.
Kvėpavimą sunkina kvėpavimo takų anatominės anomalijos. Susiaurėjus kvėpavimo takams, žmogus miegodamas knarkia, bet apnėja gali ir neprasidėti.
Dažniau apnėja sukelia liežuvio pamato hipertrofija bei žandikaulio pakitimai – mikrognatija (per mažas žandikaulis), retrognatija (‘Buldogo’ žandikaulis).
Pastebėta, kad apnėja gali prasidėti ilgai kartojantis knarkimui, nes jo metu pažeidžiami kvėpavimo takų minkštieji audiniai.
Centrinės nervų sistemos pažeidimai, ypač smegenų kamieno vidurinės ir apatinės dalies, gali sukelti apnėją.
Nutukimas: kai kūno masės indeksas būna padidėjęs daugiau kaip 30 kg/m2
Simptomai
knarkimas
sutrikęs kvėpavimas naktį
širdies veiklos sutrikimas naktį
susilpnėję suvokimas ir atmintis dieną
galvos skausmai rytais
lytinės veiklos susilpnėjimas
garsus knarkimas
naktinė poliurija (dažnas kėlimas šlapintis naktį
Ligos eiga
Susirgus mažėja darbingumas, prasideda mieguistumas. Užmiegama vairuojant automobilį, skaitant. Vėliau mieguistumas apima ir darbo metu, sunkėja protinė veikla, gyvenimas šeimoje bei socialinis bendravimas.
Ligos stadijos
Ikiklinikinė stadija: žmogus knarkia viso miego metu, prasideda atsitiktinės apnėjos, atsiranda plautinės arterijos hipertenzija, naktį dažnai staigiai kinta širdies ritmo dažnis.
Pradinė MAS forma: snausdamas žmogus knarkia, dieną kankina mieguistumas, naktį blogai miegama, apnėja kartojasi visą naktį, atsikėlęs ryte žmogus blogai jaučiasi, būna pavargęs.
Atviroji ligos forma: apnėja gali atsirasti per visas miego stadijas, po apnėjos garsiai, triukšmingai, su didele jėga įkvepiama, nakties metu sutrinka širdies ritmas.
Sudėtinga forma: per maža palučių ventiliacija miegant ir dienos
metu, atsiranda plautinė širdis, kepenų edema, naktį pasireiškia asistolija.
Miego pakitimai
Atsiradus miego apnėjai, sutrinka miego vientisumas, žmogus dažnai prabunda, sutrinka vidinė miego struktūra. Todėl ryte jaučiamas nuovargis.
Nustatyta, kad budrumas ir palučių ventiliacija labai susiję. Jau užmiegant mažėja ventiliacijos amplitudė. Po apnėjos priepuolio pradėjus kvėpuoti visada prabundama, tai matyti iš elektroencefalogramos(EEG). Dažnai toks prabudimas yra labai trumpas ir greitai. Prabudimo dažniausia nesuvokia pats tiriamasis, tik ryte jis skundžiasi prastu miegu. Užmiegant vėl prasideda apnėja, ir taip kartojasi visą naktį. Prabudimai, trunka mažiau kaip l min., vadinami mažaisiais prabudimais. Taigi miegas sutrikęs, o aprašytieji prabudimai būna apie 100 kartų per naktį. Kartais prasideda ir lėtojo miego 3-4 stadija, bet jos trukmė mažėja nakties metu. Įkvėpimo metu žmogus be paliovos knarkia. Knarkiama ir gulint ant šono, t.y. knarkimas nepriklauso nuo kūno padėties.
Komplikacijos
Širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas, širdies ir kvėpavimo sistemos dekompensacija, jos sukeltas dusulys.
KNARKIMAS
Knarkimas yra kvėpavimo veiksmas miego metu, sukeliantis kimų, kriokiantį garsą. Daug žmonių, ypač vyresni kaip 45 m. amžiaus vyrai, miegodami tyliai ar net retsykiais garsiai knarkia. Paprastasis knarkimas vargina 9-24% vidutinio amžiaus vyrų ir 4-14% vidutinio amžiaus moterų. Knarkimas atsiranda dėl triukšmingo oro praėjimo pro ryklę, sukeliančio minkštųjų audinių vibraciją.
Ligos priežastys
Antsvoris, alkoholis, vaistų vartojimas, vyresnis amžius turi didelę reikšmę knarkim atsiradimui. Garsus, nuolatinis ir nelygus knarkimas gali būti miego apnėjos sindromo požymis.
Knarkimas sunkėja miegant aukštielninkam, nes atsipalaidavęs liežuvis dar labiau susiaurina oro prieangių tarpą, nors sunkiai sergantys asmenys knarkia, nesvarbu, kokia jų gulėjimo padėtis.
Knarkimą taip pat stiprina sloga, rūkymas, alkoholis, CNS slopinamieji preparatai ir miego deprivacija.
Ligos eiga
Žmones knarkimas labai vargina. Knarkaliams ne tik tenka iškęsti kitų pajuoką, bet ir šeiminius barnius, nes jie vejami iš lovos ar paliekami negalinčio miegoti sutuoktinio. Knarkimas gali trikdyti ne tik kartu gyvenančių, bet ir kaimynų miegą, kurie skundžiasi nuolatiniu triukšmu naktį. Šie skundai yra vertingas knarkimo intensyvumo žymuo, kurio garsumas tam tikrų individų buvo matuotas iki 80 decibelų, – reikšmė, atitinkanti pneumatinio plaktuko garsą.
Dėl nenormalaus knarkimo nuolat virpa burnos minkštieji audiniai. Tai gali sukelti burnos ir ryklės sudirginimą, kuris pasireiškia gerklės skausmais prabudimo metu. Yra pastebėtas ryšys tarp knarkimo ir hipertenzijos. Jei knarkiantis vyras rūko ir nutukęs, hipertenzijos rizika buvo didesnė 4,2 kartų, širdies ligų – 2 kartus. Knarkimas laikomas insulto ir miokardo infarkto nepriklausomu rizikos veiksniu, nes padidėjus neigiamam slėgiui įkvėpimo metu gali būti pažeistos kraujagyslės.
Gydymas
Gydant knarkimą pirmiausia reikia pašalinti visus galimus rizikos veiksnius. Pacientams patariama mažinti svorį, daugiau judėti, nerūkyti, mažiau gerti alkoholio, nevartoti raminamųjų ir migdomųjų vaistų. Jei nustatytas lėtinis rinitas, vartojami nosies užsikimšimą mažinantys vaistai. Žmonėms, kurie knarkia gulėdami ant nugaros, rekomenduojamas knarkimo kamuolys. Jis susideda iš teniso kamuoliuko, įdėto į kišenę ar maišelį ir pritvirtinto prie pižamos švarko nugaros, taip žmogus pratinamas miegoti ant šono. Asmenims, kuriems nereikalingos konservatyvios rizikos veiksnių šalinimo priemonės, reikia sumažinti antsvorį, nevartoti alkoholio, nerūkyti. Kartais reikalinga apatinio žandikaulio, liežuvio ir poliežuvio rekonstrukcija, minkštojo gomurio audinių, liežuvėlio ir tonzilių audinių plastika. Šių procedūrų tikslas – pagerinti oro praėjimą ties liežuviu ir gerklomis.
LUNATIZMAS (SOMNAMBULIZMAS)
Tai automatiški sudėtingi veiksmai, prasidedantys ir užsitęsiantys lėtojo miego metu (nakvišumas). Somnambulizmu dažniausiai suserga penkiamečiai. Rečiau liga prasideda dvylikamečiams, dažniausiai išnyksta sulaukus penkiolikos. Literatūroje rašoma, kad 15-30% sveikų vaikų nustatyta keli somnambulizmo priepuoliai, o apie 3% – dažnai kartojasi. Suaugusiesiems būna apie 1%, daugiausia tarsi kartojasi po buvusiųjų vaikystėje.
Ligos priežastys
Nustatytas ryškus genetinis polinkis į šią ligą.
Simptomai
Somnambulizmo priepuoliai yra staigūs: asmuo sėdasi lovoje, beprasmė veido išraiška, akys pusiau atmerktos, jis tarsi nereaguoja į aplinką. Po to gali atsikelti, pradėti vaikščioti po kambarius ar net išeiti j lauką. Vaikščioja tarsi apgraibomis, bet išvengia kliūčių. Tipiški somnambulizmo priepuoliai trunka keliasdešimt minučių. Vaikščiodamas žmogus gali valgyti, gerti, kalbėti, groti. Be abejo, nakviša gali eiti ledu, lipti per langą ar iškristi iš kelinto namo aukšto. Pavaikščiojęs nakviša vėl grįžta į lovą, ir ryte stebisi kitų pasakojimu apie naktinius jo žygius. Nakvišai būdingas ir prievartinis elgesys, pavyzdžiui, stumia šalia miegantįjį iš lovos tarsi norėdamas jį apsaugoti. Kartais pradeda daužyti paveikslus ar indus.
Gydymas
Vaikams liga praeina, bet suaugusiuosius reikia gydyti. Gydant vaikus pirmiausia tėvai turėtų stengtis apsaugoti vaiką nuo susižalojimo, užtverti langus, svečiuose nepalikti jų vienų. Jeigu sunkiai sekasi susitvarkyti, galima vartoti migdomuosius vaistus arba antidepresantus, kurie sumažina lėtojo miego kiekį ir kartu miego gilumą.
SOMNILOKVIJA
Daug įvairaus amžiaus žmonių miegodami kalba. Jie taria atskirus žodžius, tačiau yra nesąmoningi. Kartais jie kartoja tuos pačius žodžius, frazes, kalbasi vieni ar su tariamu pašnekovu. Jeigu sutrikimas prasideda lėtojo miego metu, visada kalbama apie naujus įvykius, jei paradoksinio miego metu – tarsi apibendrinami. Tokie "kalbėtojai" tampa įkyruoliais ir šeimai, ir kaimynams. Liga gali trukti ir mėnesius, bet jos gydyti nereikia.
BRUKSIZMAS
Bruksizmas – energingas dantų trynimas, girdimas sausas ir nemalonus garsas, trunkantis 4-5 sek. ir besikartojantis dešimtis kartų per naktį. Stomatologai labai seniai žino šį sutrikimą, nes jis sukeldavo dantų pažeidimus. Nustatyta, kad apie 5-20% žmonių gali turėti pavienius bruksizmo simptomus, 5% – nuolatinius.
Ligos priežastys
netaisyklingi dantys
smegenų žievės ar kamieno pažeidimas
smegenų žievės ar kamieno pažeidimas
netaisyklingas sukandimas
bruksizmas gali būti įgimtas
stresinės situacijos
Simptomai
dantų trynimas, griežimas miegant
energingi žandikaulių judesiai miegant
Ligos eiga
Griežimas – tai tarsi ritmiškas kramtymo judesys, pertraukiamas susitraukus žandikaulių raumenims. Dantimis dažnai griežia vaikai ir jaunuoliai. Suaugusieji dažniausiai griežia dantimis padidėjus įtampai, susinervinus, sergant dantų arba žandikaulių ligomis. Bruksizmo priepuoliai gali kartotis šimtus kartų per naktį. . "Griežėjas" ryte neprisimena, tik jaučia žandikaulių skausmą. Tačiau "klausytojui" – nepatinka tokie garsai. Sutrikimas dažniausiai prasideda paauglystėje, trunka ilgai ir mažėja po 40 m.
Komplikacijos
periodonto pažeidimai
dantų nudilimas
žandikaulio sąnario skausmus
Gydymas
Atliekamas tik bendrasis ir simptominis gydymas, t.y. kaučiuko protezas virš dantų, kuris saugo dantis ir slopina garsą. Jei sukandimas netaisyklingas, galima žandikaulius įtverti ortodontinėmis plokštelėmis ar operuoti. Kartais reikia taikyti psichoterapijos metodus: relaksaciją ir grįžtamojo ryšio kontrolę.
NERAMIŲ KOJŲ SINDROMAS
Sergantieji neramių kojų sindromu(NKS) jaučia nemalonius kojų pojūčius, atsirandančius ramybės metu ir užmingant, priverčiančius judinti ir keisti kojų padėtį. NKS yra žinomas kaip nemigos priežastis. Nustatyta, kad šia liga serga apie 5% žmonių. Nustatyta, kad iki pusės NKS susirgimų yra šeiminiai.
Ligos priežastys
stuburo juosmeninės srities ligos
kojų varikozinės venos
šaltos pėdos, susijusios su arteriniu nepakankamumu
Simptomai
nemiga
nemalonūs fiziniai kojų pojūčiai
mieguistumas dieną
naktiniai judesiai, trukdantys miegoti
Ligos eiga
Kliniškai NKS pasireiškia kaip badymų, virpulio, "skruzdžių bėgiojimo" bei tempimo pojūčiai kojose. Ligoniai sunkiai apibūdina savo ligą, bet pasako, kad tie pojūčiai atsiranda tik ramybės metu, ilsintis, ir sukelia nevaldomą norą judinti kojas. Tai trukdo užmigti, nes ypač ryškėja atsigulus. Simptomai jaučiami ir dienos metu, kai tik mėginama ramiai pasėdėti, pavyzdžiui, prieš televizorių ar ten, kur trūksta vietos kojoms: automobilyje, traukinyje, lėktuve, kine. Šie pojūčiai išnyksta asmeniui atsistojus ir einant. Vadinasi, šie sutrikimai trukdo užmigti vakare arba prabudus nakties metu.
Visų pacientų, kurie skundžiasi nemiga, turi būti tiriamas NKS. Kai kurie pacientai prisimena, kad tik užmigus tuoj juos prabudino staigus kojų judesys, kuris sukėlė nerimą, neleidusį jiems užmigti. Įdomu, kad daugelis pacientų, turinčių NKS, geriausiai miega anksti ryte apie 5 vai., o kai kurie išsiugdo įprotį padalinti savo miegą į kelias dalis. Mieguistumas dienos metu gali atsirasti dėl miego sutrikimo, sukelto šio NKS. Yra įprasta, kad pacientai, kurie turi NKS, nesiskundžia nemiga, bet yra mieguisti dieną.
Ištrauka iš knygos "Miego medicina"
Autoriai: Vanda Liesienė ir Valius Pauza
Puslapis iš kurio "išknisau" ir apie savo problemą yr www.sveikaszmogus.lt
Mano "naktinius pojūčius" atatinka būtent narkolepsija. Manau, kad turiu bėdą [-(
Naujos temos kūrimo priežastis ta, kad padėti rasti atsakymus į probleminius miego sturikimo klausimus.
Dėkavoju už dėmesį
Su meile Death_noice ;;)
Sorry visko neskaiciau, permeciau tik akimis. O tu cia pati sau nustatei?
Pinky rašė:
Nu kaip nenustatinėjau, bet ieškojau paaiškinimo. Tatai radau, kažką panašaus, db žinau su kuo "turiu reikalą" 😮
O tu gal nueik pas daktara… Tegu jis konstatuoja liga… Nes man kai pats sau liga nustatai tai nepatinka… Pati sau buvau liga isipaisius, bet pasidariau tyrima ir nera ligos 😉
o nepagalvojai, kad priezastis galetu but del ezoteriniu dalyku, neteisingos dvasines praktikos?
Gal panasu i tai?
:babatuke: rašė:
Apie tai skaičiau, bet visgi visiškai kitoniška šiai mano "nustatytai" ligai.
Pabandysiu apibūdinti tą "jausmą":
Akių vokai tampą sunkūs, beeegalo norisi miego, užmerki akis, grimzti į miegą. Paskui eina jausmas toks, tarsi kažkur grimztum. Pradeda tirpti kojų bei rankų galai.Kvėpavimas rodos sulėtėjo, o širdis išvis (jausmas toks), kad ji sustojo, nejauti jos plakimo. Tada atmerkus akis, apima kūno viso tirpimas ir akyse rodos viskas liejasi, KOL NESUJUDI VISA( o tai darau tam, kad visa tai liautųsi). Apsiverčiu ant kito šono, (kaip po kokio košmaro), vėlgi tęsiasi tas pats. Kartais jaučiu taip, lyg visas kūnas apsunktų kaip koks švino prikištas, lova juda, pati rodos kratausi, o ištikro nieko panašaus nėra. Kartą net išsigandau (dar močiutė buvo gyva, 3h ryto rado mane miegančią koriduriuje, fotelyje), pramerkiau akis, ir virtuvėje pamačiau kaip langu sliuogia begalo daug juodų kažkokių gijų (aišku tai buvo haliucinacija), bet tai vyko lb greitai, jos išsisklaidė.
Kartą rytą pabudusi, ir tik kątik pramerkusi akis, aš pamačiau ant savo spintos slidininką, su slidėmis, su kauke su viskuo, jis kažkur čiuožė. Paskui kažkur tris paras nemiegojau savo kambary.
Šiaip aš manau gauti siuntimą pas psichoterapeutą, nes ko gero tai vienintelis, kas gali nustatyti priežastį ir man išrašyti kažkokių vaistų.
Aš jaučiu, kad turiu gana rimtą problemą ir bijau vieno, kad aš išprotėjau..
Avietini, labai norėčiau kad tai būtų tiesa.
Beje norėčiau pabendrauti dėl šios problemos ir ne tik chate. Jau dabar man nebesvarbu, svarbu, kad man padėtų.
Vaikystėje teko išgyventi lb daug įvairių psichologinių bei stresinių situacijos, kurios įvarydavo į šoką. Todėl, kai suėjo 18, lb pradėjau viską "imt" į širdį, nesvarbu kad ir kas tai būtų. Net jei reikia parduotuvėje atsiskaityti už prekes, aš stoviu ir nervinuos… Tapau jautri lb, tad gal tas "jausmas" yra rezultatas mano pačios išgyvenimų? Blyn, tema aišku ne vien apie mane :-w
kada darei skydliaukes tyrimus? tachikardija yra- sirdies permusimai?
[del dvasines pagalbos pm duosiu patarmu , kai nuspresi rasyk ]
avietinis_ debeselis rašė:
Tachikardija yra pagreitėjęs širdies ritmas be jokios priežasties..pvz: guli lovoj,o tavo pulsas 140k./min.
Bradikardija-labai lėtas širdies ritmas be jokios priežasties…pvz: miego metu mano pulsas 36k./min.
Aritmija-kai širdis plaka nelotygiai..pvz…tuk tuktuk tuk tuk tuktuktuk..bet nemaišykit to su permušimais!
Permušimas-tai kai staiga širdis muša ne į temą liaudiškai pasakius,pojūtis toks,lyg širdis būtų blinkt ir apsivertus,o toliau plaka normaliai.
Dar yra Bradiaritmija-kai širdis ne tik,kad laba lėtai plaka,bet dar ir neritmiškai.
Pupitaa rašė:
Nu tas pas man yr. Geriu vaistus. Tai cia yra nuo striumos….
O tas "š", visai kitas jausmas, pojūtis ir pan…. ten visai kitas jausmas… Jau taip stengiausi apibūdint aukščiau, nu bet žiūr, kad niekas nesuprant. Tiek jau to, nesigilinam, nieks nenumira nuo to :-B
Kokius grybus jus ten valgot…? 😉 Visa tai nuovargis, baime kazko ir galvoje islikusios bedos. Atsipalaiduok, spjauk ant visko, pravalyk galva nuo nereikalingu minciu, brudu, pasistenk buti pokuiste. Pries eidama miegot stenkis buti geros nuotaikos, isgerk alkoholio arba raminamuju. Vnz stenkis kuo labiau atsipalaiduoti. Na netinkiu as, kad tai kazkokia liga, tai tiesiog nesusitvarkymas su savo pasamone. Sekmes.
Skipper rašė:
Skipper rašė:
Gink Dieve neraginu gerti alkoholio ar tuo labiau vaistu. Taciau jei kitaip nesigauna ka padarysi… Negerkit tik tu raminamuju "profilaktiskai", nes paskuj be ju negalesit… Bus kaip pensininkems paranoja- "be vaistu negaliu uzmigt"
Beje, su absentu atsargiai, per daug prigerus nuo jo haliucinacijos buna 🙂
O man tai miego gerumas priklauso kur miegu:)) Namie issimiegu geriausiai, nes mama nusipirkusi ciuzini is e pard, o kai gryztu vel i savo namus, tai vel kamuoja nemiga ir kas valandinis atsibudinejimas. O miegu tokioje kietoje lovoje, kad rytais nejauciu nugaros 🙁
komunikabili rašė:
isigyk antciuzinuka
Ir kas tai anticiuzinukas? 😉
Man kazkaip nera skirtumo kur ir ant ko miegot… (daznai vasara tenka miegot masinoje, pas mane universalas, paguldzius galines sedynes lengvai telpu visu ugiu), svarbiausia, kad butu kuo uzsiklot ir tiek. Keisti sapnai pradejo sapnuotis paskutiniu metu, tai daug nuogu merginu, tai draugelis pusnuogis visas isteptas aliejumi =))
tai ne kas tau, kad tik sapnuojasi tokie dalykai 😀 tai gal ir tu nusipirk ciuzinuka is e parduotuves, ir nebesisapnuos tokie miegai, nes miegosi kietai:DDD
Skipper rašė:
gerai išsimiegu jei buna kieta 😀
kazin ar ilgam taip
Šiaip siūlau homeopatinį preparatą miegui gerint Dormiplant.Man labai padeda.
as kaip tik esu pries visokius vaistus, kurie "tipo" gerina miego kokybe. Taigi daug kas priklauso ant ko miegam, kokios lovos, ar ciuzinio. Tai daug itakoja meigo kokybe