Abejotinai graudu.
Mintys kartais nenorom liejasi laisvai, kai per daug laiko praleidi miške.
http://www.talpink.lt/files/661332
Muzika su kuria kuriu.
Manau jai grojant giliau įsiskaityt galima
***
Susimąsčiau – ko vertas gyvenimas? Mažos dovanėlės iš mažai pažįstamo žmogaus? O gal cigaretės su 50 gramų? Ar kada paklausei savęs ko vertas žmogaus žodis ar mintis? Daug ar mažai? Kava su sultimis. Šokoladas su vištienos krūtinėlėmis. Prieskoniais nubarstytas pyragaitis.
***
Atsikeliu rytą ir matau mėnulį. Tokį apvalų ir spindintį. Pilnatis. Prisimenu, jog pilnatis veikia neigiamai ir toliau miegu. Vakare pakyla saulė ir išsklaido neramias abejones. Užsikaičiu vandens,į puodelį įberiu arbatos,užplikau ir laukiu. Ko laukti kai esi žmogus ištroškęs? Puolu prie puodeliu,pridedu lūpas prie dar verdančio vandens ir nusiplikau. Rėkdama metu jį žemėn ir gailiuosi-tai buvo tetos dovanotas puodelis iš Amerikos. Na ką padarysi, nebesuklijuosi šukių, o jos galbūt kada nors atneš laimę. Kada nors.
14 Responses to “Mintys iš Marso pusės”
Perskaiciau (kaip ir prasei – su muzika). Kolkas mastau. Nuomone pasakysiu kada veliau.
Beje, is kur muzika?
Ilgai mastysi?
Muzika is Silent Hill
Skaciau be muzikos. Labai miela… Gal kiek per daug sentimentalumo ir nubanalejusio jaukumo, bet vistiek kazkaip…Miela.. 🙂
Klausiau ir muzikos jau 🙂
Ačiū, Vėjavaike. Galbūt ir per daug sentimentaliai, bet … na žinai, kažkaip neišeina kitaip.
Klausytis su ta pačia daina.
***
Dvidešimt keturios valandos iki sutemstant manoj prarajoj. Prieš keturiasdešimt aštuonias valandas čia dar saulė švietė, o po dvidešimt keturių – bus tamsu. Ar aš bijau? Iššvaistytas laikas, pamiršta istorija, nebeįdomi ateitis. Negyvenu šia minute – gyvenu sekunde. Klausė manęs praeivis – kokia sielos kaina? Neatsakiau. Jei būčiau atsakiusi, manęs nesuprastų – kalbu Jiems nesuprantama kalba. Ar aš teisi? O gal užgimiau per vėlai.
***
Vyno taurė jau tuščia. Raudonai nudažytos lūpos blizga nakties tyloje. Aš mėgaujuos kiekviena minute, kiekviena minčių sekunde. Nebeatpažįstu savęs. Atsidariusi aprasojusį langą, iškišu galvą į tyrą rudeninį orą. Pasidaro gera ir kojas pakerta silpnumas. Prisėdu ant kėdės ir giliai kvėpuoju. Suskamba žadintuvas. Keturios ryto, šeštą turiu būti traukinių stotyje. Nemigos naktys kankina jau kelinta savaitė. Susišukuoju suveltus plaukus, užsimetu paltą ir lėtai žingsniuoju miegančia gatve traukinių stoties link. Vėsoka, tačiau viduje man šilta. Ar ruduo, ar pavasaris, vis tiek žinau, jog man visuomet bus šilta. Tu juk čia.
Man visai priimtinas toks rasymo stilius 🙂
S1n1 rašė:
Man pirmas ir paskutinis graziausi 🙂
Silent Hill muzika man labiausiai patinka, tiesiog kaip muzika be žodžių.
Eh,skaičiuis darbelius gal kokius 5 kartus….
liux 🙂
Kur mano Vaivorykštė? Aš juk vakar ją dar mačiau ir laikiau savose rankose. Nesakykit, kad šiandien jos jau nebėra. –Atsikvėpsiu- . Prisiminiau kaip kadais žaisdavau balose, trypdavau mažomis pėdytėmis į šlapią esfaltą. Niekas tuomet nerūpėjo, nors savos vaikystės nepavadinčiau nerūpestinga. Aš tuomet galvojau – o iš kur man gauti tą gražią spalvų juostą iš dangaus? Kaip ją prisijaukinti į namus ir pasidėti šalia lėlių. Klausimai į klausimas, atsakymai į atsakymus. Negavau Vaivorykštės, nors kiekvienais metais kalėdų senelio prašiau jos. Negavau ištisus metus…iki vakar dienos. Vakar popiet pradėjo lyti. Lyjo lyjo ir staiga iš po debesies išlindo saulės spindulėlis. Toks mažas ir susitraukęs. Paprašiau jo tyliai, kad man atneštų spalvas. Jis ir atnešė – toli už kalnų ir slėnių. Sugebėjau ištrūkti iš savos svajos į realybę ir nukulniavau Vaivorykštės link. Pasiėmiau ją su savimi, nors nelabai leidos. Baikšti mat buvo. Mažytė dar, ne per seniausiai atsiskyrus nuo Mamos Vaivorykštės.
Po kiek laiko, akimirkos, o gal sekundės, jos jau nebebuvo.
Bet aš laiminga. Dabar matau, jog spalvos ne tik tos, kuriomis aš dažiau savo paveikslus, bet ir tos, kuriose aš gyvenu, kurios mane supa,kurių aš nepastebėdavau (nenorėjau pastebėti).
Dėkui kad skaitote, man tai daug ką reiškia
Badge rašė:
Čia kaip didelės svajotojos nuotykis įvykęs iš jos svajonių pasaulio…
Man tavo ir satan_daughter darbai labai patinka,mintys nesiblaško,sakiniai rišlūs ir vaizdingi..Įsigyjau "antrą knygą",jei ir toliau mintis kelsi čia 🙂
Death_noice rašė:
Na is ties malonu kad skaitai. Apskritai,gera zinot kad kazkam tavo zodziai kazka reiskia…retai taip buna. Bet pastebejau kad satan_daughter zodziuose nemazai pesimizmo ir liudesio…manuose manau daugiau optimizmas pasireiskia ir daugiau galima izvelgti sviesa o ne tamsta. O is tiesu ne per seniausiai pati tokia buvau-tamsios mintys tik ir pludo galva,rodes nieko sviesaus nieko negali buti…ech.
man patiko… grazu noreciau kad ka nors daugiau sukurtum laaaabai grazu man patinka neturiu prie ko pikibinti! :tumb: