Nezinau kodel rasau. Jau baigia stogas nuvaziouti, taip pavargau nuo gyvenimo tik noriu mirti ir ilsetis dievo buveineje. Gyvenu ne lietuvoj jau apie 10 metu. Depresija kiekviena diesna vis gilesne. Tiesiog nezinau kame rast jegu. Labai bijau i visiska nevilti igrimsti i visiska prazuti. Gal esu silpna, o gal ne taip isaukleta- augau kitur nuo 12-13. Nezinau net kaip israsyti tustumos, vienatves ir skausmo kuris manyje jau sustingo. Rasau nes galbut kieno nors keli zodziai suteiks stiprybes, vilties galbut truputeli pagalbos.
Gyvenu Didziojoje Britanijoje
Samsung Galaxy S6 edge SM-G925F auksinis išmanusis telefonas
Samsung Galaxy S7 edge SM-G935F juodas išmanusis telefonas
Samsung Galaxy S7 edge SM-G935F mėlynas išmanusis telefonas
46 Responses to “Mirštu viduje”
Kiekvienas kada nors susiduriame su tokiu jausmu. Svarbiausia nepalūžti, nepasiduoti. Gyvenimas yra duotas kad gyventum ir nugyventum įdomų gyvenimą. Spėju, kad arba dirbi be atokvėpio arba turi pernelyg daug laisvo laiko ir užtat į galvą lenda visokios paikos mintys.
Bent vieną dieną pabūk kitokia, daryk ne tai kas tai įprasta, susitik su senai nematytais draugais, sugalvok ką nors įdomaus, aks tave nudžiugintų. Jėgų galima rasti ir paprasčiausiuose dalykuose – kad ir keletą dienų praleisti gamtos prieglobstyje, bent jau man tai padeda.
Beje, čia gali visada kreiptis ir pasistengsim padėti, tu nesi vieniša, nes esame mes! Taigi, aukščiau galvytę ir sėkmės.
As esu psichologiskai silpnas, bet kokia mazyte probleme gali man sukelti dideliu sunkumu, viduje (psichikoje, galvoje). Pradejau dometis psichologija, parapsichologija.
Ir suzinojau kaip sau padeti, kaip maziau reguoti i problemas. Stenktis kuo maziau energijos isleisti problemos sprendimui. Visiada uzduodu sau klausima mintyse, kodel as taip jauchiuosi, kodel man taip blogai, ir kokia butu optimaliausia iseitis. O tada jau pradedu spresti.
Labai padetu Meditacija. Meditacija rieskia visiskas minciu isvalimas is galvos. Pabandyk medituoti, gali padeti.
Isianalizuok save…
As ruosiausi pradet medituoti, tik laukiu is drauges muzikos. As irgi parapsichologija labai domejausi. Daug kuo domejausi, daug ka zinau. Taip galbut ta prapsichologija man jau dabar padeda bet to neuztenka. siaip blogai jauciausi, galvoju parasyisu i lietuviu foruma. Ziuriu kad atsakimu labai sunkiai. kitokie zmones, mastymas ir visa kita. Va ta ir problema, kad pameciau savo saknis. Esu labai skirtinga nuo lietuviu augusiu lietuvoj, taip pat esu kitokia ir nuo anglu. tai va taip va ir gaunasi. Unikali. Tik kur ji dabar deti. Sunku be galo sunku. Gal issikapstysiu, o gal ir ne.
Kaip bebutu man atrodo tai yra daugia dievo valia.
Na gan sunki cia tema. Sunku tau ka nors patarti. O tai tu ten draugu neturi?
Rasai kad kitokie zmones ir mastymas, tai juk visur taip, ir lietuvoj. Daug zmoniu noretu i anglija islekt gyventi, daugiau galimybiu. Beto tu ten jau 10 metu, tai turetum jau buti kaip sava. Na kiek girdejau kad anglai nera blogi zmones, malonu bendrauti. Esu bendraves su airiais tai man patiko, gan silti zmones.
Ar tu labai jau ilgiesi lietuvos? Lietuvos zmoniu?
Beto anglijoj juk daug lietuviu tenais.
Pasistenk maziau galvoti apie problemas. Susirask koki uzsiemima, isisemk, pvz pradek lankyti ten kokias aerobikos treniruotes ar dar ka nors. O jei sedima, tai is dyko buvimo visko galima prisigalvoti, o tada jau ir blogai pasijausti galima.
Beje ar turi antraja puse? Meile gydo…
Dekui uz patarimus.
Galvok apie mirtį tik tam kad pradėtum vertinti gyvenimą…Kaip suprasi kas yra mirtis, tada ir suprasi kas yra gyvenimas…
Šiaip gyvenimas yra vidurkelyje…mirtis yra kiekvieną mūsų akimirką, nes praėjęs laikas sunyksta jis tiesiog miršta…Tereikia skirti kas yra keliautojas o kas pakeleivis…keliautojas visada pasieks savo kelionės gallą tikslą, o pakeleivis taip ir keliaus visą gyvenimą nieko neradęs ir nesupratęs ko ieškojęs…
Išmok mėgautis gyvenimu… jis nėra blogas, na tik žiūrint iš kurio kampo į jį pažiūrėsi… 🙂
Kai viduje tuščia , nėra jausmų ir šilumos , tada reikia viską pergalvoti, kažką stipriai keisti . Jei jautiesi kaip ne savoj lėkštėj tai pirmiausiai klausimas sau: kas yra su manim ir kodėl ir ką daryti. Geriausi patarėjai tai sapnai. Juose turėtum lankyti trokštamas vietas, matyti įvykius. Pabandyk juos stebėti.
Tiesiog as rašė:
❓
Nu zia dabar kas per kalbos ? Aisku nezinau kiek tau metu gal labai daug ir tu viska esi maciusi ? kodel tau neidomu gyvent ? is kur ta tokia depresija ? Kazkoks negeru zmoniu ratas tave tikriausei supa … Neisivaizduoju kaip leidzia kazkas tau taip jaustis ? Girdi atsibusk is savo miego baik miegot ! Apsizvalgyk viskas labai gerai nebent tau per gerai ir viskas juodai uzkniso ?
pamatytum kaip sunkiai kiti gyvena ir vistiek optimizmo nepraranda tai gal atsibustum ir baiktum cia verkslent…
jei nenoresi sau padet , tai nieks kitas to nepadarys….mylek sa 😉 ve ir daryk tai kas suteiktu tau laimes
kol žmogus nesuprato kas yra gili ir lyg tamsoje tave drąskanti depresija, apatija ik ipagrindu asmenybės…tiesiog ties riba buvimas….tas neikada nesupras to ka stai išgyvena…
Aš pati jau puse metų gyvenu drsakoma šio nelemto bejegiškumo glebio…tai kasienybė, tai diena, tai realus buvimas, nerealiose kančiose vidinėse..kai ptu jauti, kaip tavyje nyksta dviejų metų pastangos, dvasinguma,s gelmės, išmintis ir hobis, tobulėjimo kelias…
kaip tave tiesiog gyvą drasko kažkokios vidinės jegos…kaip pagalba kad ir stipri, ebt j ijau nebėra veiksminga…kaiop netenki to žavesio gyvenimu..tai siaubinga…
bet gyveni su viltim ikad su laiku vel galiesi skrieti kaip bacho livingstonas zuvedra,….ech ta knyga primena mane, tik jau su nuoskauda…
Prisipažinsiu….mano tėvai išvykę į Didžiąją Britaniją…Siūlė man važiuot tenai gyvent-atsisakiau…Nežinau,per vasaros atostogas pabuvus ten-norisi kuo greičiau skuosti namo…Nesijaučiu tenai gerai,kažko trūksta,o kai pagalvoju,kad reiktų gyvent,tai net stogas važiuoja.Su tėvais sutariu puikiai,labai juos myliu,jie myli mane…tikrai su jais nesipykstu ar pan. tiesiog mane jų tas gyvenimas atstumia…kiti mane laiko kvailele,nes turiu galimybę mokytis tenai,bet aš nenoriu.Gal man tikrai kas su galva negerai? 😥 Na štai…išliejau viskas kas buvo susikaupę…
šaunuolė , geras pavyzdys. Jei pagalvosim ko mes čia į žemę ateinam ir dar būtent ten kur dabar esam , ką turime nuveikti ir sukurti , tai matyt ne šiaip sau. Turime darbuotis čia. Čia mūsų šaknys , praeitis ir ateitis. Bet tai galioja vėlgi ne visiems. Taip save ieško žmogus .
Tiesiog as rašė:
Tu privalai surasti arba susikurti savo stiprybę, nes tau jos ant delno niekas neatneš (bet jau dažniausiai niekam nieks neatneša).
Turi surast savo stipriakją pusę, nors menkiausią dalelę… Nors tikiu, jog tai yra l.sunku, juolab ne pirmi metai tu ten….
Ir apskitai, tokiu atveju buk optimistė- Tu esi ant tiek stipri, kad net gyvenimas beprasmis atrodo 😉
Turiu prisipazinti,kad labai pazistamas man tas tustumos jausmas..manau cia labai padetu tik Dievas..taigi kreipkis i Ji,pamatysi,viskas pasikeis:) stiprybes!
Aciu visiems. Kitus net norisi apkabinti.
Dekui
Pergale rašė:
Na, šiaip man irgi kažkada atrodė, kad aplink tik tuštuma, išdavystė ir pan., vis dažniau apie savižudybę susimąstydavau, pradėjau ją analizuoti.Nuo to tikrai labiau nepradėjau vertinti gyvenimo.Mirtis man pats gražiausias dalykas kuris gali nutikti, o tik po jos 2ą vietą užima gyvenimas.
hm..kartais tikrai norisi viska mesti i shali ir ramiai numirti…labai atsibosta tas amzhinas ratas..ruduo,zhiema,pavasaris,vasara ir vel ruduo ir t.t…sunku gyventi nemastant apie egzistencija ir gyvenimo prasme,norisi kazhkaip viska iprasminti, o kai supranti, jog kazhkada taves nebebus..Atrodo viskas veltui ir taip beprasmishka..Sunku gyventi shia diena…paauglystes laikotarpiu zhmogaus mastymas labai pasikeichia, nuo tada ir prasideda visi apmastymai, dvejones, nepatirtas vidinis tushtumos jausmas, nerimas…nuo 16 metu daugumai zhmoniu pasidaro gyvent sunkiau.. 🙄
gryshk i lietuva 😀
Ta pati norejau rasyti 😥
"Tiesiog as" as irgi gyvenu GB, jau 3 metai as isivaizduoju ka tai reiskia, tu patikek manim…bet atsimink kad ISLIEKA STIPRIAUSI,
buk stipri, sypsokis ir tau bus nusisipsota!!!!! nenuleisk galvos kad ir kas beatsitiktu, ir pades. galvok tai kas guodzia tavo sirdy, tik nedrysk galvot apie mirty ar panasei… CIA YRA APSURDAS gi nusizudyt gali belenkada, bet koks tolkas?? tu dar drysti tokius dalykus rasinet. TIK MESK IS GALVOS TOKIAS NESAMONES IR GYVENK!!!! nueik i lietuviu baznycia, pasimelsk ir pasijausi geriau!! kaip saka KAS BUS KAS NEBUS BET LIETUVIS NEPRAZUS kazkaip panasei 😉
Tiesiog as rašė:
Taip iki skausmo artimi žodžiai…. 😕 Keistas noras man tik prasmekt skradžiai žemės norėčiau…. laibai norėčiau….
Visos upės teka į vandenyną, tačiau jis niekada neprisipildo. Neviltis gali įžengti į mūsų gyvenimą, bet ji niekada jo nepaskandins. Jei žvelgsi su neviltim, ji taps tavo būties dalimi. Jei žvelgsi su viltimi, ji taip pat taps tavo būties dalimi. Žvelk su viltimi ir būsi nesunaikinama. Apsidairyk, stebėk viską iš šalies ir įžvelk mažus džiaugsmus. Laikui einant jie taps dideliais džiaugsmai. Tada iš naujo gims įkvėpimas gyventi 😉
Tu pirma pagalvok, jei numirtum dėl tavęs liūdės tėvai ir artimieji, kurie tave labai myli ir gerbia. Gyvenam tik vieną kartą, todėl turim džiauktis kiekviena minute, jog plaka mūsų visų širdelės. 🙂
neskubeti nusiraminti kazka pakeisti gyvenime
minesota rašė:
Vadinasi auksti tau patinka 🙄
sedeti, save grauzti ir laukti stebuklo yra lengviausia. bet niekas tau nepades, nebent tu pati. savigrauza yra toks atgyvenes dalykas. gyveni didziojoje britanijoje! ten gi sitiek yra ko nuveikti! jei neturi draugu, tiesiog susirask ju, buk aktyviste. susiplanuok kelione autobusu, juk ten zmones lengviausiai susipazista 🙂
Jau galvojau cia man vienam teip buna. Kartais pries miega pasileidziu muzikos ir tiesiog pradedu verkt, ir verkiu kol uzmiegu 🙁
cia daug kam taip… aisq as dar tiek nenuklydau savyje kad pradeciau verkti pries miega….
Tracker rašė:
kartais isisverkt labai gerai …gai is sirdies paraudi sielos rauda ..padeda
Įsivaizduokite savo kūną kaip stiklinę. Kiekvieną kartą kai jus paliečia negatyvios emocijos, ši stiklinė pildosi. Ji nėra beribė, tad ateina akimirka, kai ji tampa sklidina. Bet negatyvios emocijos jus ir toliau puola. Stiklinė jau nebegali pildytis, emocijos veržiasi iš jos. Tada žmogus pasijaučia visiškai silpnas, verkia ir t.t. Reikia stengtis pašalinti iš savęs kuo daugiau negatyvumo, tų bogų emocijų, kurias laikome savyje užspaudę. Papraščiausias ir geriausias variantas – verkti. Nereikia savęs kontroliuoti. Norite verkti? Verkit. Verkit ir verkit tol, kol pajusit palengvėjimą. Amžinai verkti tikrai neteks. Prisiminkit stiklinę. Jūs turite ją ištuštinti. Kol jūs verkiate, ji tuštėja. Kai jūs pajuntate palengvėjimą ir nurimstate, nebenorite daugiau verkti – stiklinė tuščia.
Labai sunku vertinti tavo situacija kai tu taip menkai jie teparasiai 😕
Jet rašė:
tai gali ir įpročiu tapti 😕
tiesiog palinkeciau tau tureti kashkoki tiksla, kuris tau butu svarbus, kuriuo galetum sekti, kuris butu vertas tavo gyvenimo. Pagalvok apie gyvenimo prasme… Vienatve, liudesi, depresija ir kitas blogas emocijas gali iveikti tik savo pastangu deka.
mirtis veda i nauja gyvenima….. man patinka mirti… tada i pasauli ziuri kitaip….
😆
Tiesiog as rašė:
Manau, tau reikėtų pasistengti atrasti pagal širdį gerų draugų-bičiulių. Aš tavo vietoje pasistengčiau susirasti katalikišką lietuvių bendruomenę (kiek žinau Londone yra). Įsitraukti į ją ir lankytis bent kartą savaitėje.
Kitas dalykas, jei turi pajėgiasnį kompiuterį, gali stebėti Lietuvos gyvenimą audio-video programomis per lrt.lt (archyve).
Jei man parašytum į el.paštą, galėčiau atsiųsti gražių skaidrių (jei turi PowerPoint kompiuteryje), daugiau paguodos žodžių…
Stiprybės, nenusimink! Dievo pagalbos tau!
vienatve yra blogai zmogui kuris negali gyvent vienas…. dabar kai musu padermes pilna visur,vienam pabut sunku o jei iseina tai galima laikyt malonumu…. nesenai klaidziojau po viena seskines miskeli. dar pries sitam ‘sniegui’ pasirodant ir paslepiant surudyjusius klevu numestus rubus…. ir pamaciau vyra sedinti po medziu,ne koki valkata-parastas vyrukas kokiu 30-40metu amziaus… pagalvojau gal negyvas… nes akys uzmergtos ir juk po velniu ne vasara 3laipsniai silumos jei nemaziau…. priejau arciau jis tik pakele akis i mane akimirkai,poto uzsimerke ir tikriausiai toliau klausesi misko… dabar galvoju kad ne as vienas toks durnas… tik i nieka nekeisciau to dregno misko kvapo ir saltinio ciurlenimo ten mano vieta….
o kas yra bloga emocija? juk geris ar blogis yra realetyvus dalykai….
PussyCat rašė:
Labai pažystamas jausmas..O kaip reikia grįžti į ten,iš kur atvažiavai,rodos bet ką padarytum,kad pasiliktum..
pagarba sitam zmogiukui, kuris istvere toki gyvenima jau 10 metu. nerandu paguodos zodziu… 🙁
Visiskai viena…yra drugu <—- Jei kazhkas yra reiskia nesi visiskai viena,nesiskusk.
Zinau kas yra gyvenimas kitur,kai viskas ka gali tai tik stebet likusius pro stikla – virtualu tinkla. Ka reiskia svajot kai eina dienos,savaites ,menesiai, metai, ir nieko nesikeicia. Nes nesi pajegus kazhka pakeist, neturi nieko: nei ramscio, nei sviesos kazkur tolumoje kad ir paciam tunelio gale.
Galu gale neimanoma israsyt jokiais zodziais,tuo labiau perduoti kitam. Ir pasizadi sunaikint save
Pasiskandint – nevilty, toliau depresijoj, skausme, asharuose, ir galiausiai ezhero dugne iskvepus.
Deja… Draugu ratas vis mazeja ir mazeja. o sunkiausia, kai tu zinai, kada to rato nebeliks ir liksi visiskai vienas. as tas datas zinau… sako, gal ir gerai kai zinai, gal susitaikysi su ta mintim, bet as kazkaip abejoju… Bet nieko, gyvenimas tesiasi… 🙂
siuo metu ir as panasiai jauciuosi…tik man truputi kita situacija,manau…bandau galvoti…zodziu…kenciu ir laukiu…kai galesiu stengsiuos kiek galesiu,kai negalesiu,tiesiog busiu ir lauksiu…
Net ir paciuose baisiausiuose dalykuose galima izvelgti gero. Apsidairyk aplink, gal tavo laime visai salia. :smo:
viena geriausia drauga jau islydejau… Liudna… O kai po 2 men. islydesiu dar du bus dar liudniau… Na o po 3 men. islydesiu dar viena, labai gera drauga ir tada jau bus neliudna, bus skaudu… Bet… gyvenimas tesiasi…