Mirties skonis

Isbales menulis atsispindejo mazutes trobeles lange,nutvieksdamas isblyskusi moters veida ir riedancias asaras nuo josios skruostu.Ji laukia sunaus,bet jis negryzta.Ji ne trupucio negali sudeti bluosto.Vos uzsimerkus ji mato savo sunu,didziai jojanti ant savo zirgo is medziokles ir placia sypsena pasitinkanti motina.Svelniai priglausdamas ja prie savo krutines ir nuramindamas savo sirdies plakimu.
Staiga pasigirsta skardus trenksmas,tai senu sukiuzusiu varteliu gausmas.Pro juos zengdavo isdidziu zingsniu jaunas,lieso sudejimo ponaitis,giliomis it bedugne akimis ir svelne sypsena,kuri galetu aprepti visa pasauli.Si velu saltos ziemos vakara,jis izenge kitoks,be sypsenos,be akiu,kita butybe,salta ir negailestinga.Ivirtes pro mazosios kamaneles duris,issitaise supamoje kedeje salia zidinio,netares ne zodzio jis ilgai ir liudesingai pasiremes alkune,stebejo ugni.Kaidaise,mamai dovanota sypsena,dabar uzgoze baltos it sniegas iltys,kartkartemis pasirodancios is uz lupu kampuciu.Sededamas,jis akimis rijo kiekviena motinos nuoga odos lopineli,jis buvo isalkes.Kvapas motinos ranku,glostanciu jo plaukus,dar labiau viduje aitrino kylanti alki.Jis jau nebe toks,jis saltas,piktas,juodas ir nesantis mirti padaras.Glostydama jo ilgus ir svelniai garbiniuotus plaukus,ji giedojo jam kadaise vaikysteje jo megiama lopsine.
Susalus mylimo sunaus sirdziai,atsalo ir siela.Sirdis susalo i juodaji akmeni,tarsi anglis ji dege noru zudyti,pykciu ir nepailstama neapykanta.Viskas,kas buvo judvieju silta,jauku ir gera,dabar pavirto pelenais ir sudege sunaus mazuteje juodoje sirdeleje,sudegintoje neapykantos ir sielvarto.
Netoliese stovinciame kaimelyje,greitai pasklido kalbos,jog Antanina uzaugino pati velnia.Daugelis mate,kaip jis begailescio skerdzia aplinkiniu kaimu karves,kurios paliktos per nakti ganytis laukuose.Zmones buvo begalo issigande,nakciai istepdavo trobos slenkscius cesnaku,langines uzremdavo metaliniais uzkaltais.Artimiausiose apylinkese kilo didziulis chaosas,kas jeigu jis nevienas toks?kas jeigu jis ispjaus mus visus kaip gyvulius laukuos?Vieni tikejo,kiti ne.Tie,kurie netikejo,ju likimas buvo nulemtas.Kiekviena miela nakti,tai tesesi,jeigu ne karve,tai paukstis.
Viena nuostabu ryta,kaimieciai susirinko baznycioje pasitarti del ivykusio per visus siuos metus kosmaro.Kaimieciai sukilo,nebegalejo tverti daugiau sito kosmaro ir tiesiog nusprende viena vakara susirinkti prie Antaninos namu.Si velu tamsios ziemos vakara,Antaninos ir josios sunaus namus,apsupo beveik visas kaimas.Nakties menesionoje zibejo sakes,metaliniai durklai,maldu snibzdesys,biblijos lapu traskejimas ir kibirajs svestu vandeniu apipilamos namo sienos.Si naktis buvo paskutine,tiek Antaninai,tiek jos sunui.Bekti nebebuvo kur,vis labiau susirinke zmones triuksmavo ir artejo link namo slenkscio,vis garseu rekdami ir barskindami metaliniais ginklais.Antaninai su sunumi nieko kito nebeliko,kaip begti ir sleptis rusyje.Taciau puikiai zinojo,kad rusys tai neiseitis,visviena juos pagaus ir pakarse vietiniai gyventojai.Pasislepe abu rusyje,jie ilgai ir liudnai ziurejo vienas i kita.Motinai ne viena asara sustingusi riedejo nuo skruostu sunui ant peciu.
Kaimieciai suvirto vidun,ilgai nelaukia eme versti namus,buvo liepta juos padegti.Rusyje eme kauptis didziuliai degesiu dumai,vis maziau eme trukti oro.Neuzilgo ivirto keli stambaus sudejimo vyrukai ir i rusi.Pamate,jog Antanina gulinti ant zemes be samones,norejo ciupti ja ir isvilkti lauk prie kartuviu,ten-pakarti.Taciau,vos palipejus rusio laiptais zemyn,jie buvo jais nustumti.Begalo stipri jega juos stumtelejo zemyn ir jie nusirito laiptajs nebegyvi.Antaninos sunui nebeliko kur begti.Jis ciupo vargse savo motina,nusitempes gilyn i rusi,su didziausiu sielvartu,skausmu ir didziuliu alkiu,kuri sukele pyktis ir baime,jis pasilenke prie motinos kaklo ir svelnej priglaudes lupas,jis pro kaklo susiraukslejusia oda,susmigo gilyn.Lipnus,saldus,kraujas slydo gilyn sunaus venomis,kraujgyslemis,tolygiai issidestes jo organizme.Karstas motinos alsavimas netekus samones,vis veso,kol atsalo ir sustojo.Paskutinis motinos kraujo lasas,perpildes jo kraujagysles,prazude ir pati sunu.Motinos ir sunaus atodusis buvo vienu metu paskutinis ir lygiai toks pat karstas,kaip ju nama ryjancios liepsnos.