jo sveikai gyvenk,nerukyk,negerk,sveikai maitinkis,nedaryk extreemu, krc nieko nedaryk,sedek namie niekur neik,bet ir tai stogas ant galvos gali uzkristi ir mirsi..
jo sveikai gyvenk,nerukyk,negerk,sveikai maitinkis,nedaryk extreemu, krc nieko nedaryk,sedek namie niekur neik,bet ir tai stogas ant galvos gali uzkristi ir mirsi..
taip yra ir apie tokias nesmaones kaip isvengti mirties net neverta galvoti….kaip kakzur girdejau.. ilgas gyvenimas yra tas kuris prasmingai nugyventas o ne ilgai 😛
Gali saugot save, vengt pavojų, nerūkyt, negert, valgyt tik sveiką maistą, sportuot, bet kai išeisi į kiemą šiukšlių į konteinerį išnešt, mašina aikštelėj nutrenks. O ar tada nebus abydna kad visko tiek praradai veltui?
Mirtis – kiekvieno organizmo fizinės būties galutinė fazė. Organizme vykstant gyvybinės veiklos procesams, ląstelės nuolat žūva, tačiau jų vietą pakeičia naujos. Mirtis ištinka, kai sutrinka darni organizmo arba organizmo ir aplinkos apykaita. Mirties priežastys gali būti: progresuojantys senatvės pakitimai, patologiniai procesai (įvairios ligos), gyvybę nutraukiantys įvairūs aplinkos veiksniai (pvz., savižudybė, avarija, nelaimingas atsitikimas, nužudymas).
Vienaląsčių organizmų baigtis gali būti dvejopa: vienu atveju individas gali žūti dėl aplinkos veiksnių, kitu – besidalindamos jo ląstelės duoda pradžią naujam individui, o senasis žūsta, t.y. individo gyvenimo pabaiga sutampa su sekančios kartos individų egzistavimo pradžia.
Aukštesniųjų daugialąsčių individų mirtis nestaigi. Skiriami du jos etapai:
* Klinikinė mirtis. Ji ištinka nutrūkus svarbiausioms gyvybinėms funkcijoms: netenkama sąmonės, sustoja širdis, dingsta pulsas, nutrūksta kvėpavimas. Tačiau dauguma organų ir ląstelių dar būna gyvi, ir laiku suteikus pagalbą (reanimavimas, reanimacija), organizmas atsigauna.
* Biologinė mirtis. Ląstelės nebeatsigauna, cheminiai procesai vyksta netvarkingai, ląstelės pradeda virškinti save ir irti.
Mirtis organus ištinka taip pat nevienodai. Greičiausiai žūsta ypač specializuotų organų, kuriuose intensyvus metabolizmas, ląstelės. Pavyzdžiui, greičiausiai apmiršta galvos smegenų žievė. Sustojus kraujotakai, maždaug po 5-8 minučių smegenų žievėje prasideda negrįžtami procesai, ir jos atgaivinti nebeįmanoma. Po to žūsta žarnyno epitelio, plaučių, kepenų, širdies raumenų ląstelės. Šis procesas tęsiasi daug valandų ir dienų. Dėl nevienodo organų mirimo intensyvumo, žmogui praėjus kelioms dienoms po mirties gali ant smakro ataugti plaukai, kurį laiką auga lavono plaukai ir nagai, susitraukinėja žarnynas ir kita. Biologinė mirtis yra ilgalaikė ir negrįžtanti.
Žmogaus mirtimi medicinoje ir teisėje laikoma smegenų mirtis, kurią galima nustatyti pagal elektroencefalogramą. Toks mirties apibrėžimas svarbus organų transplantacijai, kadangi po smegenų mirties dar galima transplantacijai panaudoti gyvas organizmo dalis ir audinius.
O tu mirties bijai ar kaip? Mirtis mūsų tyko už kiekvieno kampo, jos neišvengsi.
Galima mirt nuo ligų, gali ir nužudyt kas nors. Mirties bijot negalima, nes kažkada visi mes mirsim.
Gyvenimas trapus. Bet kas būtų jei visi žmonės būtų nemirtingi? Nesutilptumėm visi ant žemės. Vieni gimsta, kiti miršta, taip ir sukasi ratas. Išėjęs iš namų, nežinai ar tu grįši į juos, ar ne. O gal net nepabudęs iš ryto sustos širdelė ir numirsi. Kas čia žino kiek šiame forume yra numirę forumiečių. Man tai būtų įdomu sužinoti, bet niekam to nelinkiu.
uuuffffff,,, žinok yra labai daug visokių mirties sukelėjų:
vežiai, AIDS, kulka kaktoj, iškritimas iš lėktuvo be parašiuto etc. etc.
beprasmiska tokiom temom net kalbet 😉
Sveikai gyvenk;D
jo sveikai gyvenk,nerukyk,negerk,sveikai maitinkis,nedaryk extreemu, krc nieko nedaryk,sedek namie niekur neik,bet ir tai stogas ant galvos gali uzkristi ir mirsi..
asdfg rašė:
Čia jau biški per žiauriai:D
taip yra ir apie tokias nesmaones kaip isvengti mirties net neverta galvoti….kaip kakzur girdejau.. ilgas gyvenimas yra tas kuris prasmingai nugyventas o ne ilgai 😛
Na šeip jo, bet vistiek skaitau, kad viską reik daryt su protu ir viskas bus galima:D
Gali saugot save, vengt pavojų, nerūkyt, negert, valgyt tik sveiką maistą, sportuot, bet kai išeisi į kiemą šiukšlių į konteinerį išnešt, mašina aikštelėj nutrenks. O ar tada nebus abydna kad visko tiek praradai veltui?
Mirtis – kiekvieno organizmo fizinės būties galutinė fazė. Organizme vykstant gyvybinės veiklos procesams, ląstelės nuolat žūva, tačiau jų vietą pakeičia naujos. Mirtis ištinka, kai sutrinka darni organizmo arba organizmo ir aplinkos apykaita. Mirties priežastys gali būti: progresuojantys senatvės pakitimai, patologiniai procesai (įvairios ligos), gyvybę nutraukiantys įvairūs aplinkos veiksniai (pvz., savižudybė, avarija, nelaimingas atsitikimas, nužudymas).
Vienaląsčių organizmų baigtis gali būti dvejopa: vienu atveju individas gali žūti dėl aplinkos veiksnių, kitu – besidalindamos jo ląstelės duoda pradžią naujam individui, o senasis žūsta, t.y. individo gyvenimo pabaiga sutampa su sekančios kartos individų egzistavimo pradžia.
Aukštesniųjų daugialąsčių individų mirtis nestaigi. Skiriami du jos etapai:
* Klinikinė mirtis. Ji ištinka nutrūkus svarbiausioms gyvybinėms funkcijoms: netenkama sąmonės, sustoja širdis, dingsta pulsas, nutrūksta kvėpavimas. Tačiau dauguma organų ir ląstelių dar būna gyvi, ir laiku suteikus pagalbą (reanimavimas, reanimacija), organizmas atsigauna.
* Biologinė mirtis. Ląstelės nebeatsigauna, cheminiai procesai vyksta netvarkingai, ląstelės pradeda virškinti save ir irti.
Mirtis organus ištinka taip pat nevienodai. Greičiausiai žūsta ypač specializuotų organų, kuriuose intensyvus metabolizmas, ląstelės. Pavyzdžiui, greičiausiai apmiršta galvos smegenų žievė. Sustojus kraujotakai, maždaug po 5-8 minučių smegenų žievėje prasideda negrįžtami procesai, ir jos atgaivinti nebeįmanoma. Po to žūsta žarnyno epitelio, plaučių, kepenų, širdies raumenų ląstelės. Šis procesas tęsiasi daug valandų ir dienų. Dėl nevienodo organų mirimo intensyvumo, žmogui praėjus kelioms dienoms po mirties gali ant smakro ataugti plaukai, kurį laiką auga lavono plaukai ir nagai, susitraukinėja žarnynas ir kita. Biologinė mirtis yra ilgalaikė ir negrįžtanti.
Žmogaus mirtimi medicinoje ir teisėje laikoma smegenų mirtis, kurią galima nustatyti pagal elektroencefalogramą. Toks mirties apibrėžimas svarbus organų transplantacijai, kadangi po smegenų mirties dar galima transplantacijai panaudoti gyvas organizmo dalis ir audinius.
KArLsoNas rašė:
O tu mirties bijai ar kaip? Mirtis mūsų tyko už kiekvieno kampo, jos neišvengsi.
Galima mirt nuo ligų, gali ir nužudyt kas nors. Mirties bijot negalima, nes kažkada visi mes mirsim.
manau apie mirti geriau isvis nekalbeti,ir negalvoti…
asdfg rašė:
Labai naivu. Taigi visi mirsim, anksčiau ar vėliau.Koks skirtumas.
gebene rašė:
mirtis jau pasieme visus man artimus zmones,nebematau prasmes apie ja galvoti,svarstyti ir kalbeti,bus kaip bus,dabar zvelgiu tik i prieki 🙂
Mirtis "priklauso" nuo lemties ir atsitiktinumo. Manau.
I avarija patenki ir mirsti, isvengti? nepatek i avarija :ymhug:
Gyvenimas trapus. Bet kas būtų jei visi žmonės būtų nemirtingi? Nesutilptumėm visi ant žemės. Vieni gimsta, kiti miršta, taip ir sukasi ratas. Išėjęs iš namų, nežinai ar tu grįši į juos, ar ne. O gal net nepabudęs iš ryto sustos širdelė ir numirsi. Kas čia žino kiek šiame forume yra numirę forumiečių. Man tai būtų įdomu sužinoti, bet niekam to nelinkiu.
issikelk gyventi i miska, bet tada gali pagauti koks vilkutis, tada sues tave ir pasibaigs =)) – taip iseina , kad mirties priezastis gimimas