Daug kas įsitikinę, kad mokslas ir tikėjimas, tai du skirtingi ir nesuderinami dalykai. Ne kartą esu kalbėjęs, kad mokslas kada nors vistiek turės susilieti su tikėjimu. Nesenai radijo archyve aptikau pokalbį su Vilniaus universiteto radijofizikos katedros profesoriumi, habilituotų mokslų daktaru Jonu Grigu apie F. Colinso knygą. Čia siūlau tą pokalbį parsisiųsti ir praklausyti. Tikrai, net ir aš dar to nežinojau, kad tiek daug ir tokių žymių mokslininkų atranda tikėjimą besigilindami į mokslinius tyrinėjimus.
🙂
38 thoughts on “Mokslas ir tikėjimas”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
ka tu vadini tikejimu? 🙂
strangelove rašė:
Man tikėjimas yra susijęs ir su dvasiškumu ir su religija, labai plati savoka.
Praktiškai visos religijos kilo iš dvasiškumo. Dvasiškumas tampa religija kai žmogus į jį įdeda apeigas ir atspindi joje viska kas yra aplinkiniame pasaulyje iskaitant ir politines paziuras, pasauleziura. Žmonių sukurtos religijos ir yra viena iš priežaščių kodėl vyksta karai. Rugsėjo 11 labai gerai iliustruoja tai, kai JAV zusta apie 2000 zmoniu visi gedi, o kitam krashte del tos pacios priezasties zmones shoka ir dainuoja ish dziaugsmo.
Algis957, labai idomus pokalbis, primena daug dalyku.
nightex rašė:
Rugsėjo 11- netikras pavyzdys. 😉
Anyways, įvairūs tarpreliginiai karai parodo, kad žmonės nė velnio nesiruošia laikytis įsakymo ‘nežudyk’ arba ‘negeisk svetimo turto’ irgi tinka teritorijų pasisavinimams/užgrobimams…
Voveryte rašė:
problema tame, kad religijos labai nemokšiškai aukština tas vertybes, jos tiesiog verčia atsiverste į tam tikrą religinę pažiūrą ir su ja kartu laikytis tų įsakymų. Bet ir tie, kurie ten super duper tiki, vis vien nesilaiko jų..
šiaip mokslas – pvz visokios bombos, ginklai…tai trukdo tiem įsakymam vien dėl to, kad jie kuriami TAM, kad nužudyt arba pabaksnot – aš turiu ginklą, galiu užimt tavo valstybę, nes tu tokio neturi, o jei neduosi teritorijos, aš nužudysiu.
Voveryte rašė:
Matai, Voveriuke, žiūrint ką vadinsime religiją. Jei religiją vadinti religinių lyderių sukurtas dogmas, tai taip, daug kur dogmos neatitinka net tiems patiems dešimčiai įsakymu, bet jei religija vadinsime jos pradinęs šaknis, jos pamatus, tai vaizdelis keičiasi į geresnį. Jei klausiai, tai ir Colinsas rašė, o ir Grigas jam pritaria, kad kažin kas arčiau to tikrojo tikėjimo? Ar religiniai lyderiai kalbėdami iš sakyklos ir klaidingai skaitydami bei skleisdami Dievo kalbą, ar mokslininkai atradę Dievą besigilindami į tyrinėjimus ir kur kas geriau skaitydami Dievo kalbą? Man patiko tas pasakymas: "Išmokslinkime visuomenę be tikėjimo ir turėsime gerai išsilavinusių Velnių būrį". Tas pasakymas ir tinka tiems, kurie gamina tas bombioškęs.
🙂
Aš tai nebeturiu vilties žmonėse.
Voveryte rašė:
Na nereikia jau taip visai… " nebeturiuu… vilties…" Turi tu tos vilties! Ir tik nepūsk man čia arabų! 😉
Algis957 rašė:
keičiuosi ne tada, kai suplanuoju, o ‘tiesiog’ keičiuosi..
Kuo toliau, tuo man žmonės ir jų veiksmai darosi šlykštesni.
Voveryte":1flaute7] Algis957 rašė:
Algis957 rašė:
Kaip lengvai į viską žiūrite. Vadinasi, į nieką rimtai nežiūrite.
Geriau su manimi neprasidėkite, nes pradėsiu nuo liūdesio, o baigsiu optimizmu, nors išvada kvepės pesimizmu, ir liksite manęs visai nesupratęs.
Voveryte rašė:
Kalbame apie skirtingus dalykus. Baikim.
na, mokslininkai irgi tiki savo teorijom, kuriu neimanoma patikrinti ir primeta jas visiems kitiems, kaip patikrinta fakta (pvz.: evoliucijos teorija).
…anekdotai, blyn…
strangelove rašė:
Na taip. Juk visi yra tiek pat klystantys. Aš nebūčiau toks konkretus, sakydamas, kad moikslininkai primeta kaip faktą. Na žinoma, kad yra nemažai tokių mokslininku, kaip Grigas sakė, kad tarsi užsidėję akių apsaugas kaip arkliams deda ir mato tik savo siauruti tyrinėjimų ruoželį, bet juk tikrai ne visi tokie. Aš klausydamas tą pašnekesį pastebiu ne mokslo, o mokslininkų tendencijas. Nuo tų mokslininkų tendencijų ir priklausys tolimesnės mokslo krypčių vystymosi tendencijos.
🙂
strangelove rašė:
Nzn bet man atrodo, jog tau tiesioh per klaida susimaishe zodziai hipoteze ir teorija, juos tarsi sutapatini. Kiekviena teorija paremta grieshtais moksliniais stebejimais ir skaiciavimais. Pavyzdziui gravitacijos teorija, teigianti jog kunai turintys mase traukia vienas kita, mes zinome tai nes tai yra universalu kiekvienoje visatos vietoje, t.y shie desniai galioja visur ir veikia vienodai, taciau nezinome kas sukelia gravitacine jega tiksliau kaip ji veikia, bet tai dar nereishkia kad negalioja gravitacijos desnis. Tas pats ir su magnetiniu lauku, elektromagnetine teorija, tas pats ir su evoliucijos teorija.
na hipoteze yra teorijos dalis , o ka kitaip? 🙂
norejau pasakyti , kad evoliucijos teorija neitelpa i mokslines teorijos remus, juk mes negyvenam milijonu metu, kad galetume daryti stebejimus – tam yra kompiuteriai , kad atliktu skaiciavimus- jie neatlikti- per daug sudetinga.
labai geras dalykas yra tarptautiniu zodziu zodynas visiems rekomenduoju 😉
sakytau, 2 tukstanciai metu yra pakankamas laiko tarpas daryti tam tikroms prielaidoms. tuolab, kad archeologija nagrineja kur kas senesnius laikotarpius ir tas prielaidas patvirtina. teorija – tai tam tikru desniu visuma, kuriuos imanoma patikrinti. kazkas panasaus ? jeigu homo erectusai tebutu hipoteze, nebutu ir fosiliju.
as truputi nesuprantu, apie ka jus tiksliai diskutuojat, nes nuoroda uzluzo, taciau man evoliucija ir kreacionizmas eina nelabai lygiagreciai.
o tas tikejimo atradimas mokslinese srityse.. manau, naturalu 🙂 pamegink ziureti i viena situacija, ivyki, daikta ilgeliau, ir visiskai naturalu, kad stebejimo kampas pamazele krypsta, kartu ir isvados, supratimas :}
Voveryte rašė:
Na mokslas ne vien su ginklais ir kitais žudymo įrankiais susijęs… kad ir prisiminus paprasčiausią pavyzdį apie žemę.. kai mokslininkai įrodinėjantys, kad žemė nėra plokščia, buvo pasmerkti krikščionybės atstovų ir buvo jiems draudžiama skleisti šią "netikrą" informaciją..
Šiais laikais mokslas ir religija eina šalia vienas kito.. labai nesigilinau į būtent šiandienines dienas, bet tikiu, jei pasidomėčiau surasčiau kažką labai įdomaus.. nes religiją tik ir prieštarauja viskam, kas neatitinka jų tiesų..
O dėl žmonių, Voverytę, man irgi kuo toliau, tuo labiau jie ir jų veiksmai darosi šlykštūs ir nepakeliami.. nesuvokiami.. net ir patys rodos paprasčiausi, kasdieniniai.. bet čia dabar nesigilinsiu, nes ne apie tai tema 🙂
kelmas rašė:
Kad mokslininkai atranda tikėjimą nenuostabu . Žmonės atranda tikėjimą po išgyventos avarijos , nesėkmingos meilės , perskaitytos knygos ir t.t.
Ir labai man nepatiko tavo išsireiškimas " mokslas turės susilietu su tikėjimu " . Mokslas paremtas faktais , o tikėjimas niekuo ( tau jau sakiau ne kart ) , bet tai ne esmė . Esmė tame , kad mokslas , tai pasaulio supratimo gilinimas bendriems ar savanaudiškams tikslams , o tikėjimas ( bent jau man ) – asmeninis ramybės ir atsakymų į nežinomus klausimus šaltinis . Du visiškai skirtingi dalykai , vienas bendruomeninis , kitas asmeninis , toks koks turi ir likti , nes kai tik tikėjimas tampa viešas , jis susikerta su kitu , o tikriausiai visi žinote kas dažniausiai vyksta susikirtus 2 skirtingiems tikėjimams .
Nebent kalba eina apie religiją , tą progreso ir taikos stabdį kuris kaip pagalys civilizacijos vežėčiose skatina tarp visų nesantaiką ir kala pinigus tiems kurie ją valdo ( o ją tikrai valdo ) .
Renagade rašė:
Ar čia man rašei? 🙂
Imagine rašė:
Algiui , nes tik jo pranešimą perskaičiau .
Renagade rašė:
Sunkoka būtu su tavimi ginčytis, nes tikrai nežinau kurių yra daugiau. Ar panašiai galvojančiu kaip tu, ar panašiau galvojančiu kaip aš. Kažkur esu konkrečiai skaitęs apie atrodo Amerikoje rengiamus suvažiavimus, ar konferencijas ar kažką panašaus. Kada suvažiuoja pasaulio mokslininkai ir religijų atstovai. Ir jie ten sprendžia įvairiausius klausimus. Aišku, kad aš čia specialiai kokių tai įrodymų neieškosiu. Tai būtu be reikalo praleistas laikas. Jei tave tikrai domina tas klausimas, tai tokios informacijos tirai galima rasti. Nes aš radau net ir lietuvių kalba, nes angliškai nekertu.
Čia šiaip, netikėtai užkliuvo:
„Francisas Collinsas, vienas žymiausių pasaulio mokslininkų, kilniai bei išmintingai nagrinėja mokslo ir religijos santykį. Šį tikslaus specialiųjų žinių perteikimo ir asmeninių apmąstymų derinį persmelkia intelektinis ir dvasinis nuoširdumas. F. Collinso knygą vertėtų parskaityti visiems, kurie kelia klausimą apie religingumo ir mokslinio pažinimo suderinamumą, nuogąstauja, kad šiuolaikinis mokslas žeidžia pačią religingumo šerdį, ir ilgisi konstruktyvios diskusijos šiuo mūsų dienų žmogui itin svarbiu klausimu.“
1997 m. Nobelio premijos laureatas fizikas Williamas D. Phillipsas
"dažniausiai vyksta susikirtus 2 skirtingiems tikėjimams" .
Čia gal truputi galiu ir nesutikti. Taip ir tikėjimams susikirtus, bet ne vien tiktai tikėjimams. Jai tikėjimas yra gilus ir suvokiamas, tai tokios sankirtos negalimos. Visai kas kita kaip susikerta skirtingos ideologijos. Va tada jau karai ar kokia nors kita priešpriešos išraiškos forma yra kur kas pavojingesnė ir žiauresnė nei dėl grobikiškų motyvų.
Algis957 rašė:
Mano supratimu – tikėjimas yra ideologijos dalis .
Nors pagalvojus , ne vien skirtingi tikėjimai kiršina žmones . Skirtinga odos spalva , tautybė , išvaizda , kalbos akcentas t.t. …
Nemėgti to kas į tave panašu atrodo įaugę į mūsų kraują . Keisti mes padarai .
Taigi nuo šiol oficialiai atsisakau argumento – religija kursto nesantaiką . 😀
geras pastebejimas …super ;]
religija tik viena is daugelio priemoniu, o priezastis- saltinis yra EGOIZMAS … karti nuodinga saknis kuria reikia israut…
avietinis_ debeselis rašė:
Su šita pozicija tikriausiai niekad negalėsiu sutikti. Kaip galima sunaikinti patį naikinimą? Galima tik prisidėti prie naikinimo, bet jį sunaikinti neįmanoma. Tik kuriant kažką geresnio įmanoma pakeisti kažką tobulesniu. Blogis juk pats savaime yra trūkumas, tai kaip trūkumą sunaikinti, jei pats naikinimas, pats noras naikinti yra trūkumas? Tokiu atveju mes galime tik pridėti, padidinti trūkumą. Reikia pridėti gėrio, skleisti jį ir tik tada prisipildys jo vis daugiau ir daugiau ir tik tada bus nugalėtas blogis. Juk eiti prieš ką nors, tai jau nebesvarbu prieš ką. Tai jau visada bus griovimas. O jei eisime už ką nors, tai jau tiktai už kūrimą. Juk neįmanoma eiti už blogį. Nes blogis visada nukreiptas pieš kažką. Ir eidami už blogį, mes jau savaime eitume prieš kažką. Mes eidami prieš, visada einame kartu su blogiu. Eidami už, visada einame gėrio link. Tad jei kas eina prieš karą planetoje, tai aš eičiau už taiką planetoje.
pozicija- atsisakyti blogo – blogu iprociu,poelgiu, mastymo …nusigrezti palikti nuo to, kas negerai
argi nesutinki/
uzkibai ant zodziu ‘sakni israut’ ir padarei skubotai isvadas…sutiksi , kad saknis sodinama arba raunama;] bet tai nereiskia kad turejau omeny naikinima [neig prasme]..tiesiog zodis saknis reikalauja zodzio su savoka sodinti arba rauti
avietinis_ debeselis rašė:
Oj. Nu neimk taip giliai į širdį. Juk žinai mano pažiūras ir poziciją, kad nieko gyvenime nėra, ko neturėtu būti. Ir viskas kas yra yra reikalinga, tik kartais nesutelpa į paprastą žemiškai praktišką logiką. Tad su bet kokiais teiginiais, kad čia yra blogai ir taip neturi būti, aš niekaip negaliu sutikti ir tikriausiai, sakau tikriausiai niekada nesutiksiu. Mano supratimu blogio iš viso nėra, man sunku įsivaizduoti galimybę jam būti. Absoliutus blogis tai yra nebūtis. Jis netvarus ir neįmanomas. Jis gali būti tiktai gėryje ir jį sunaikinti neįmanoma, nes jis tik trūkumas gėrio. Tad norint mažinti trūkumą reikia pridėti, sukurti daugiau gėrio, o bet koks ko nors neigimas, pretenzija tik padidina gėrio trūkumą.
Egoizmas tikriausiai nėra priežastis, o greičiau pasekmė. Pasekmė klaidingos pasaulėžiūros, negebėjimo suvokti pasaulį kaip visumą. Ir čia Tomas labai gerai pastebi, kad "blogis reikalingas tam, kad visos gėrio pakopos būtu užpildytos". Taigi egoizmas išauga iš to, kad norima pakeisti pasaulį pagal savo supratimą. Tai noras, kad kiti būtu tokie, kaip, kad nori atskiras individas ir jau toliau seka noras jį pritaikyti savo reikmėms. Bet koks noras padaryti išorinį pasaulį kitokiu nei jis yra, yra angelo ištremto į žemę pozicija. Pertvarkai pasiduoda tik asmeninis pasaulis, tik tas kurį gyveni, o tas kuriame gyveni yra duotybė ir jis yra būtent toks, kokio esi vertas, ir toks, kad jame galėtum tobulėti.
Tai yra mano pasaulėžiūra ir nebūtinai ji turi sutapti su kitų. Juk kiekvienas gyvena savo gyvenimus ir kiekvienas ieško savo kelio.
dievo nėra jopšvakšmakš
Soldier777 rašė:
😀
siūlo man jį ;D šeimos nariai ;D ir ta zaraza bažnyčia blę
Soldier777 rašė:
Ach štai kas… Bažnyčia tai tikrai nebruka, kitas reikalas šeimos nariai… Turbūt užtat tu ir pasišiaušiąs prieš. Kada kažkas primigtinai nori įrodyti neįrodomus dalykus, tai aišku, kad nebelieka nei laiko, nei noro pačiam apie tai rimčiau susimastyti ir tada ieškoma tik argumentu atmesti tai kas brukama. Man, matai atvirkščiai buvo. Šeima agnostiška gal kažkiek ir ateistinė, santvarka konkrečiai šaipėsi ir neigė betką kas neatitiko jos ideologijai, tad kaip tik pradėjo jaustis kažko tai trūkumas. Viskas pradėjo atrodyti per sausa ir per grubu. Pradėjau po truputi suprasti, kad visos brukamos vertybės veda į niekur.
Fiziniam pasauly dievo nera yra tik jo kuriniai, nes kol ju nebuvo nebuvo nieko tik tushtuma, kashkas turejo sukurti materija ish tushtumos. Taigi mes mastyti apie dalykus kurie neturi ryshio su pasauliu negalime, galime tik isivaizduoti kashka, garbinti kashka, kashka vadinama Dievu. Taciau neturedamas jokio ryshio su pasauliu ir paligdamas viska likimui, shitokio Dievo egzistencija zmogaus prote praktishkai neturi jokios prasmes, nebent jis, zmogus, matytu pasauli prasmingesni kaip Dievo kurini, ka ir daro zymus pr. fizikas ir… Kolinsas. Ash ir taip maniau, taciau supratau, kad tokios drasios speliones kaip Dievo egzistencija yra laiko shvaistymas, nes tai yra visishkai metafizishka. Nzn kaip jus bet man metafizika ne prie shirdies.
nightex rašė:
Atrodo kažką panašai įsivaizdavo ir Niutonas. Dėl to. kad neįmanoma suprantamai suvokti, tai sutinku, bet dėl ryšio nebuvimo ne. Tačiau tai nei įrodoma, nei paaiškinama ir pagaliau kiekvieno savaip jaučiama ar visiškai nejaučiama. Tad ir ne diskutuotinas dalykas.
kaškaip kai pagalvoju apie tikėjimą dievu,prisimenu paleckio dainą : aš tikiu tavim,vilnieti,aš tikiu 😀