Regis, tokios temos dar nebuvo:)
Mūsų tariami Žodžiai. ar juos renkamės? ar galvojame apie juos? kaip ir kokius juos tariame?
Juk Žodžiai turi daug galios. ir labai svarbu kokius juos vartojame. Juk neveltui sakoma, jog Žodis stipresnis už kumštį ir pan.
bet ar mes vis dar vertinam patį žodį, ar tiesiog belekaip ir beleką sviedžiam lauk iš savo burnos?
ar mes dar mokame kalbėtis gražiai, be keiksmų, neteršdami Kalbos?
Šiek tiek klausimų. Pamąstymui.
nerenku nejieskau ir negalvoju, nu gal kartais 😆
Tik durnas žmogus gali negalvoti, ką jis sako
Gera tema. Tikrai gera.
Kai kalbu su gerais senais draugais, sakinio tvarka buna ne galvoj 😕 Ir dingsta susidomejimas. Bet kuomet susinervinu, na, ju deja neisvengiu.
Žodžiai.Na,galiu pasakyti,jog tikrai ne veltui yra sakoma,kad "žodis žvirbliu išeina,jaučiu sugrįžta". Aplamai tos visos patarlės yra sugalvotos tirkai ne šiaip sau.
Na,bet grįžtant prie temos,tai…branginu kalbą. Nesikeikiu,aikšu tikrai nesakau,kartais būna,jog išnervina ir išsprūsa toks "bl**",bet paprastai to tikrai nedarau,kvaila man iš viso…ir skamba tikrai nepergražiausiai.Va.Stengiuosi aplamai naudoti LT žodžius,tokių visų "biški" ir t.t. jau po truputį atsisakau;D aišku,nesu ten kokia snobė,bet irgi.kam kalbėt netaisyklingai,jeigu galima taisyklingai.Na,ne tai,kad taisiklingai,bet bent jau gražiai ir mandagiai.Aplamai dėl žodžių pasirinkimo…hm.na,tikrai ne visada galvoju ką sakau.Painiai ten su tais žodžiais gaunasi,atrodo tikrai norisi savo nuomonę išreikšti,bet žinai,nenorint įžeisti žmogaus ar šiap…viskas vėl sukasi ratu.
Nuo situacijos ir priklauso kalbejimo manieros. Viskas tuo ir pasakyta
Visada galvoju ka sakau, ir netgi tada, kai zinau, jog del istartu zodziu pasekmes bus nekokios, visvien juos pasakau. Nes esu zmogus, kuriam sunku kaupti savyje…
O prisimenu, kai lankiau pianina, mano mokytoja tokia idomi buvo, domedavosi joga, cakrom, kosmoso energija ir pan. Tai kai karta grojant suklydau, sakau "Oi, vel blogai…". Tada ji man pasake " Zinai, kad zodziai, kuriuos istariame sklando tarp musu. Blogi- kaupia neigiama energija, o geri- prisaukia sekme ir geras emocijas. Tad kita karta sakyk ne "blogai", o "negerai", nes zodis "gerai" yra teigiamos reiksmes, ir jeigu jam uzdesime priesdeli "ne" jo reiksme vistiek isliks teigiama…" Nuo to karto kazkaip susimasciau, kad kai kalbame vartojame daug negeresniu zodziu nei "blogai". Keikiames, smeiziam… 😉
Aš pirma pasakau, po to kartais pagalvoju. Šiaip esu labai plepi, tai, kalbu daug, nėra laiko galvot 🙁
Smash rašė:
pritariu smash
Teko skaityti viena knyga "Mokomes kalbeti" ar kazkas panasaus. Zodziu toje knygoje buvo gan paprastai aiskinama ir su tinkamais pavyzdziais pateikiama sakiniu formos, zodziu variacija ir galimos ju realios reiksmes. Gan gera knyga, nes kai susimastai toks sakinys kaip "Man patiko jusu darbas, bet …" – galima gi is karto be uzuolanku pasakyt – "jei atvirai – darbas dar neisbaigtas", bet vis tik as uz diplomatija 😉
taip, iš tikrųjų, mūsų tariami žodžiai skleidžia tam tikrą energiją. gražūs ir malonūs – gerą ir atitinkamai nemalonūs – blogą.
Visa tai kaupiasi ir kuriama tam tikra atmosfera, nuotaika, netgi, sakyčiau, gyvenimo kokybė priklauso nuo to, kokius žodžius dažniau girdime ar tariame. Girdimus žodžius mes nesąmoningai įsisaviname ir jie mus keičia viena ar kita linkme, mums to nejaučiant, nepastebint.
be to, juk daugelį žodžių, kuriuos vartojame, esame tiesiog įpratę vartoti, nors jie visiškai nereikalingi (kad ir tie patys keiksmai, ar kiti). tai tiesiog įprotis nuo kurio esame priklausomi.
Žirklės rašė:
kalbininke tu 😛
kelmas rašė:
daznaj pirma pasakau, o po to pagalvoju, bet buna jau per velu … nu ir ka jus man 😆
Na,jo.Čia dar su tais kalbėjimais mokytis ir mokytis,ir tai per visą gyvenimą neišmokstama…Nors šiaip juokingai atrodo,kai kalbama vien taisyklingai.Tai maždaug gaunasi taip,kad Kalėdos dažniau,negu ilgos šnekos;D vienu žodžiu.
Dėl tos gyvenimo kokybės tai pritariu.Čia vėl kažkas panašaus į tą,kad kaip jautiesi,taip ir atrodai.Na,viskas.Reikės ir man pradėti vartoti ne blogai,o negerai.nice!
Someone rašė:
Man tai juokingiau, kai kalbama netaisyklingai.
Šiaip pati stengiuosi gerbti gimtąją kalbą ir kiek moku, tiek kalbu taisyklingai. Dar turiu tokį blogą įprotį kitus pataisyti, bet jau visi draugai priprato, tai nebesierzina 8)
Retorika…. Viskas tuo pasakyta 😀
O jau pasiklausius radijo vedėjų kalbų (aišku, ne visų), tai galima išprotėt nuo tuščiažodžiavimo ir kvailų, banalių juokelių su kažkokiais raidžių kratiniais, o ne normalia žmogiška kalba.
Smilga rašė:
Kalbėjimas primityvėja… Daugelis nebevartoja sinonimų, nenori gražiau pasakyti, o tik pasakyti ir viskas…
O kodėl taip yra? Nes daugelis neskaito literatūros, neturi pvz iš kur gražiai ir logiškai kalbėti… Jau nekalbu apie argumentus…
Apie žodžius galvoju tik tada, kai meluoju.
O šiaip stengiuosi padaryti savo kalbą kuo įmantresnę: kalbėti nevengiant liaudiškų, tarptautinių ir rečiau vartojamų žodžių sinonimų.
Kažkaip nesinori imti kalbėti nykiai, juolab kad man lietuvių kalba yra labai graži 🙂
Paskutiniu metu stengiuosi labai gerai pagalvoti prieš sakydamas, nes pastebėjau kad darant atvirkščiai įskaudinu kaikuriuos žmones, pati to nenorėdama 🙄
Dar bandau mest keiktis rusiškai, bet velniškai nesekasi 🙁
Seniau sakydavau kas ant liežuvio krisdavo , bet dabar stengiuosi kalbėti atsargiau .
Dazniausiai sakau tai, ka galvoju, ir darau tai, ka pasakau…
Gerriausia tai savo nuomone palaikyt tiems kuriems ji svarbi arba kurie ja gali suprasti, geriau leisti pakalbeti tam kuris to nori. Turbut ismokti tarti tik tai ka reikia, reiketu buti labai issilavinusiams ir susitvarkiusiam su psichologija, nes jeigu ir mastai ka kalbi ir ka reik, ko ne sneket, pagavus emocijoms turbut visi vistiek prikalbame ko nereiketu..?
kai stengiuosi pasakyti kashka ringdamas zodzius daznai lieku nesuprastas. Kai ta pati pasakau paprastai mane supranta. Stengiuosi netushciazodziauti, nes man paciam nepatinka, kai kiti tai daro. Skaitai posta ir galvoji, argi ta pati mintis negalejo buti pasakyta vienu sakiniu, o prirashyta "kalnai".
kalbi ne paprasčiau, o prasčiau… tai ir yra didžiausia problema…
dazniausiai pagalvoju kad bereikalo keiktis nereikia ir keiksmazodziu stengiuos nekisti. dar stipriai galvoju kalbedama su tevais ir draugais , permastau kokius dalykus reikia palikti nesakytus ir kokius dalykus reikejo tarp draugu palikt paslapty. 🙂