Gal yra kurenciu shia programa? Gal kas nori paklausti, ar pasidalinti ekspiriencu? Gal kas zinot kaip lengvai galima padaryti gera treka, ar mushamuju treka, "pad" treka, kaip izgauti idomiu garso efekto (kur semplas paverciamas beveik neatpazystamu ir pan)?
21 Responses to “Muzikos kurimas programa "Reason"”
reason – prastas garso atkurimas, plius labai nepatinka kaip ten viskas darosi… sampla su efektais neprizaisi – jei sampluoji, tai karpyk taip kad nebutu atpazistama… as esu pries samplavima
Patarimas: atsidaryk ten jau esancius save (kitu kureju darbus) ir juos nagrinek, kaip ten kas darosi.
Ir siaip muzikai kurt reikalingas muzikinis issilavinimas…
algirdas23 rašė:
garsas atkuriamas naudojant hardwara, kuris buna suderintas draiveriais, taigi nesvarbu kokia tavo kurimo programa viskas priklauso kokia pas tave audio aparatura ir dinamikai, beto dar priklauso ir nuo semplu, kurios naudoja programa. Na jei reasone naudojama netgi kai kuriu grupiu yra naudojama pvz. Jeremy Ellis, Mocean Worker, DJ Babu ir daug kitu. Taigi tavo teiginys kad bloga kokybe visishkai nepagrystas (reikia moketi suderinti kad garsas skambetu gerai o audio semplai ishliks tie patys).
Na man tai labai reason labai patinka viskas nes nera viskas gatavai suruoshta kaip kitur buna tik delioji semplus, mazdaug pasiemu ta, pasiemu ana ir tt ir gabaliukas baigtas (suluodinu visus semplus), arba kaip Ejay isidelioji kaladeles ir trekas gatavas. Ta prasme dauguma programu jau semplai buna suruioshti ir juose naudojami tik statiniai efektai kurie vienas nuo kito tiesiogiai priklauso o reasone viskas dinamishka.
Muzikini ishsilavinima gali igyti savarankishkai.
deja suklydai, taip hardware atkuria garsa, bet… Pati programa exportinant savo wav faila labai daug prideda.. gali iskraipyti ivairius daznius ir pan.. studijoje dareme eksperimenta, cubase, fl ir reason, naudoti tannoy artimo ir tolimo lauko monitoriai, softwarenis steinberg mastering edition… vienodi (katik irasyti vokalo (mono, 24bit, 96000hz, per rode nt2a mikrofona) samplai buvo imesti i kiekviena is programu… is kiekvienos programos exportinom faila ir ziurejom kaip ji pakeite, reasonas daugiausia iskraipymu padare. Taip kad nesnekek apie tai ko nezinai, beto internete labai panasus bandymas buvo, jei dar atrasiu butinai cia imesiu, manau labai idomu bus pasiziuret, kaip software itakoja garso kokybe 😉 beto teko lankytis vienoje Londono studijoje kur apskritai kompo neturi, viska irasineja i MAGNETINES JUOSTAS…ir tai daug geresne kokybe nei darant irasa i pc su afigienu audio interfeisu… ir tai dar karta irodo kaip pc zaloja garsa..
jei dar kas idomu, klausk – atsakysiu
Kas yra ant reasono blogai ir kartais nepatogu kad paciam reikia audio draivus susikonfiguruot. Jei tavo mineto bandymo metu buvo nustatyta ne 96000hz, o pvz 40000hz tai nenustepki kad ir ishkraipimu padare programa, nes matematishkai taip ir turetu buti.
gali buti ir taip kad reason naudoja bloga atkurimo algoritma bet tai butu neitiketina. Visko gali buti aisq.
Someone rašė:
Netikiu, nes nezinau priezasties kodel turetu buti taip kaip tu sakai. Garsas tai nera nieko sudetingo tiesiog tam tikro daznio fazes ir tt sinusoides, jei ishlaikysi sinusoides rezoliucija ishlaikysi garso kokybe.
NE…Nes analoginis garsas visuomet yra daug kokybiskesnis uz skaitmeni… irasyk plokstele dabartinem salygom (su l. geru irasymo aparatu) ir irasyk cd su pc…plokstelej garso kokybe geresne, nes ji analoginis irasas… magnetineje juostoje taip – irasas analoginis
algirdas23 rašė:
Kodel taip manai? Pagrysk savo nuomone
Ne taip manau o tiesiog taip yra, analoginis garsas geresnis nei skaitmeninis, nes skaitmenis garsas kol irasomas apdorojamas skaitmeniu budu daugiau ar maziau, analoginis neissikraipo, tiesiog isiraso taip kaip turi isirasyti 🙂
Nu bet kaip tu ishsaugosi analogini signala, kad neprarastum info. Pvz audio kasetes tai akivaizdziai prastesnes negu CD, nes menkiausias magnetinio lauko netolygumas irashant ar nuskaitant signala pavirstu analoginio signalo nukrypimu nuo orginalo. Dabartiniai ATDC itaisai sugeba be ishkraipymu atkurti signala, aisq priklausomai kokia architektura naudojama lustuose, ant kiek atsizvelgta i parazitines talpas ir induktyvuma. Beto manau kalbame apie tokius mazus nukripimus kuriu zmogaus ausis negali atskirti. Mano elektronikos destytojas irgi sake neva plokshteles garsas skamba gyviau, bet papraciausiai to nesuprantu (kodel… ir ishlieka tas klausimas ish technines puses). Galima aishku klausyti kitu ka kas sako atseit tas tas blogas, bet ash ne ish tu zmogu katrie tiki dogmomis.
tai nereik dainos suvedimo ir masteringo daryti skaitmeniniu budu kai jis irasytas analoginiu, yra gi hardware ne skaitmeniniai "efektai", kompresoriai, eq, reverberiai ir t.t… baigiau muzikos technologijas, tai patikek mano ausiai skirtumas didelis tarp prastesnio iraso ir geresnio, kurio paprasta ausis dazniausiai neatskiria… juk ir per radija lietuvisku dainu beveik vien slamstas groja (kalbant is garso technikos puses), o va visiem puiku, visiem smagu… reik gi superini masteringa daryti kad radijos limiteriai ir multibandiniai kompresoriai kuo maziau iskraipytu tavo daina…
o beto jei analoginis garsas vistik butu prastesnis uz skaitmeni, vienos geriausiu pasaulio studiju neirasinetu i juostas 🙂
algirdas23 gal zinai koki ftpushke kur materiolu butu muzono kurimui?
As esu uz legalu softa, tai nepyk nerasysiu, nes net nezinau..
galiu parekomenduot kur yra informacijos apie studijine aparatura, miksavimus, masteringus ir t.t
algirdas23 rašė:
imesk apie studijine iranga pazesim kiek ten analogishkai viskas kiek ten skaitmenines sistemos…
manau bus idomu paziuret apie masteringo studija nuotraukas 😉
aciu, butinai pameginsiu…. Idomiausia dalis muzikoje tai kaip padaryti kad garsai skambetu harmoningai + dar kad tai butu originalu, kas yra mano manymu, sunkiausias uzdavinys.
ne ka sunkiau yra suvedimas ir mastergingas, ir tai neatsiejama muzikos kurimo dalis 😉
sugalvojau toki metoda kaip atskirti 100 proc vokala ish dainos. Reikia instrumentinio dainos takelio be vokalo. Invertuojame instrumenttini takeli suliejame garsa su orginalu 50/50 rezultate gauname vien vokala. Imanoma?
teoriskai taip, praktiskai ne…. todel kad:
instrumentalas su vokalu buna sumasteringas, be masterio jo negausi, nebent pats pasigaminsi arba turi draugu produseriu
kai internete platinamas vien tik instrumentalas, jei ir buna sumasterintas tai visiskai ne taip kaip pats gabalas su vokalu, o tai reiskia kad skiriasi dazniai, kompresijos, o tai reiskia kad skiriasi garso bangos, o tai reiskia kad nieko neiseis….
beto dar yra ivairiu kitu niuansu su formatais…mp3 siek tiek sukompresuoja ir istempia pati faila, tuo paciu velgi keisdama garso bangas… o norint apversti faze kad isnyktu isvis reikia identisku bangu..
siaip idomu su tom fazem, prastas operatorius gali labai prisizaisti, pvz: kai tavo playerio ausines prastai gaudo kontaktus, tada daznai buna kad apsivercia faze ir dingsta sakykikim vokalas, ar kokie instrumentai ir lieka tik erdves kurios buvo detos 🙂
algirdas23 rašė:
tai jo tuributi nezmonishkas tikslumas instrumentalo ir orginalo kad sutaptu sinusoides, kitaip nieko nesikautu, shiaip idomumo deliai zinai galvoju idomu but bent jau pabandyti kashka panashaus…
Gal zinai dar kokiu "triuku" su garsu?
nevadinu tokiu dalyku triukais.. nes tada prasidetu va kompresuoji va islenda kliurkai, va ne toki reverba uzdedi va skambesys kitoks…. 🙂
algirdas23 rašė:
jau kashkas po bishki isheina.. ee krap . Reikia daug laiko muzikos kurimui :comp:
http://www.sendspace.com/file/exeyt9