Aš manau, kad viskas neapsiriboja vien tik žemiškuoju gyvenimu. Žemiškasis gyvenimas yra labai trumpas ir laikinas. Mes žemėje atliekame tai kas mums yra skirta. Manau, kad siela jau yra tobula…
O kas žmogui skirta atlikti gyvenime?
Ar nemanai, kad žmogus pajėgus "apjuodinti" sielą, jei visą gyvenimą sąmoningai pasirenka blogį ir vergystę piktąjai dvasiai? Argi tobulai sukurtos dvasinės galios nebūna pažeidžiamos?
Kiekvienam žmogui skirta atlikti skirtingus dalykus.. Kasdien mes susiduriame su kitais žmonėmis, kažką atliekame ir t.t. Viskas vyskta manau, grandinine reakcija. Siela žino ką turi padaryti būdama žmogaus kūne, tačiau žmogus to neatsimena.
Manau, kad žmogus pajėgus yra apjuodinti sielą, padaryti taip, kad viskas joje užsimirštų, tai dėl ko atėjo į žemę. Viskas gali būti pažeidžiama ir yra pažeidžiama, bet tai dar nereiškia, kad tai nėra tobula. Žiūrint iš kokios pusės mes žiūrime į tą tobulumą..
Sielos gėris yra dvasingumas. Jei širdies jausmai ir troškimai kilnūs, išmintingi, prasmingi ir amžini. Jie protas labai imlus tiesai. Jei sąžinė jautri teisingumui. O valia yra gera ir geranoriška visiems. Tada siela tobulėja ir bręsta pagal Kūrėjo paveikslą ir panašumą. Tik yra vienas bet…, nes žmogaus prigimtis yra nuodėminga. Reikia ją atstatyti ir vis iš naujo nuteisinti, tada būtų atviri keliai šventumui – tobulai darnai viskam, kas priklauso žmogui.
Atsimeni, kaip Jėzus sakydavo "Gerasis žmogau".. jis sakydavo, kad visi žmonės yra geri..
O blogai žmonės elgiasi manau iš baimės.. baimių yra visokiausių ir žmogų valdo baimė..
Baimės priežastys įvairios. Ji gali kilti iš vidaus arba iš išorės. Iš išorės galima nugalėti kylančią baimę, jei viduje yra gili ramybė ir pasitikėjimas Aukščiausiuoju. Jei kankina vidinė baimė, tai jau sergančios dvasios požymis. "Kas bijo, dar netobulai myli, nes meilė išveja baimę…" Jei sąžinė priekaištauja ir esu padaręs nuodėmių, tada ima baimė dėl pasekmės – bausmės. Susitaikinimas (su tuo prieš ką esu kaltas ir su Dievu) grąžina ramybę ir atstato teisingą santykį su savimi ir kitais. Geras žmogus tas, kuris siekia Gėrio…
Manau, kad žmogus pajėgus yra apjuodinti sielą, padaryti taip, kad viskas joje užsimirštų, tai dėl ko atėjo į žemę. Viskas gali būti pažeidžiama ir yra pažeidžiama, bet tai dar nereiškia, kad tai nėra tobula. Žiūrint iš kokios pusės mes žiūrime į tą tobulumą..
O kodel negaltu buti taip, kad zmogaus likimas yra nusikaltimas musu akimis? Tarkim del to, kad kitas turetu ka gelbet.
Galbut kai kuriu ypatingumas pasireiskia tik tuo, jog tinkamu laiku atsiranda tinkamoj vietoj.
O kodel negaltu buti taip, kad zmogaus likimas yra nusikalsti (taip, kaip kad mes – zmones – suprantam nusikaltima)? Tarkim del to, kad kitas turetu ka gelbet.
"Atisradimas tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje nėra joks sutapimas.. viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti.."
siaip man tavo tie issireiskimai atrodo trenkti ir , keisti , gazdinantys DangausIlgesi 🙂 bet si kart sutinku dalinai su tavo sia nuomone kad piktadariai daznai lieka nenubausti uz piktadarystes ir gyvena ilgiau nei kad dori , nieko blogo nedarantys zmones..
daznai kai pamastai apie pasauli ir zmoniu gyvenimus logikos mazai randi
Jei žmogus dėtų pastangas rasti geriausią Kelią į gyvenimą Gėrio link, nebūtų tiek chaoso ir beprotystės, kurios byloja apie neatsakingą ėjimą pasroviui, neprisiėmimą atsakomybės už savo veiksmus. Gyvenantieji atsitiktinume su įvairiais savo ateities nulėmimais kažkieno-betko prognozėmis padaro ir įneša į gyvenimus disharmonijos be gyvenimo prasmės ir tikslo atradimo. Todėl rinkimės tai, kas harmoningai turininga ir gydoma (ypač dvasingąją sielą) palaipsniui veda į tikslą – išsvajotą amžinąją Laimę. Kaip būtų šaunu matyti džiugius iš visos širdies geranoriškus brolius ir seseris. Branginkime tai, kas svarbiausia, labai prašau!
jei detu… bet mano ,,ai turiu as tu problemu sociai , o cia dar rupintis kitu bedom , dar ko…” cia prisisvajot galima sociai , bet puikiai zinom kad to nebus….
Pasauly nėra tobulų net tarp "šventųjų". Geriau pradėti nuo mažų darbų, o ne didelių svajonių…
Sutinku, kad šventumas yra siekinys, o ne stotelė. Dvasinė pažanga, maldingumas, atgaila, artimo meilės darbai ir Dievo garbinimas visu savo gyvenimu yra Kelias vaisingam Dievo vaikui. Įsižiūrėkime į Motiną Teresę, Joną Paulių II ir kitus Dievo tarnus, palaimintuosius ir šventuosius…
Tai yra mirties paslaptis. Kuri bus atskleista tik zmogui mirus. Religija ne atsakymas, mechanizmas ne atsakymas.
Man atrodo, kad ta paslaptis yra žinoma, tik sąmonė negali, o ir nenori tos informacijos priimti. Protas pagrinde rūpinasi materialiais dalykais ir kaip pagerinti buitį ir gerove žemėje, atmesdamas pajautimus ir nuojautas, kurios prieštarauja susiformavusiai žemėje logikai, taip užblokuodamas informaciją.
Bet taip yra manyciau ne bereikalo, jei zinotum kas bus po mirties, manau butu sunku gyventi, beto uzplustu klausimai o kasgi po mirties ir tt. Gali spelioti iki begalybes – reinkarnacija, keliavimas po kitus pasaulius, tamsius tunelius ir pan, tai tik zmogaus proto fantazijos vaisiai. Galbut tie vaisiai atspindi tai kas darosi jo samoneje, o veliau gali lemti ir mirties reikshme.
nezinau kaip kiti ,bet kai padarau kokia sunybe.. tuoj pat gaunu skaudziai atgal – tiesiogiai nereiktu suprasti , jums taip tik atrodo, kad blogiukai lieka nenubausti – tai bus nubausti nezemiskame gyvenime…
ir nereikia cia kitu prasyti tapti geresniems, patys rodykite jiems pavyzdi
galbut nuskambes labai banalei,bet mano manymu neegzistuoja joks dievas tiesiog nuo mazu dienu zmogui plaunamos smegenys is kartos i karta!O jeigu ir butu tas dievas tai niekas manes negali teisti ,as tikiu tik tuo ka galiu matyti ir pajausti.O kad yra koks antras gyvenimas irgi abejoju,nors kaskodel tikiu vaiduokleis ir pan.,visa kita yra tik ismislas kuris teikia vilties kad kaskas dar laukia po mirties.
galbut nuskambes labai banalei,bet mano manymu neegzistuoja joks dievas tiesiog nuo mazu dienu zmogui plaunamos smegenys is kartos i karta!O jeigu ir butu tas dievas tai niekas manes negali teisti ,as tikiu tik tuo ka galiu matyti ir pajausti.O kad yra koks antras gyvenimas irgi abejoju,nors kaskodel tikiu vaiduokleis ir pan.,visa kita yra tik ismislas kuris teikia vilties kad kaskas dar laukia po mirties.
tikrai, nuskambejo labai banaliai, matosi, kad tavo smegenis reiketu plauti ir plauti =)) gal po to galetum blaiviau mastyti.
zinok niekas is nieko neatsiranda, kitaip ir taves cia nebutu -tai gal tau egzistuoja mokslas? – jeigu pasidometum tai atrastum , jog mokslas jau seniai pripazino Dieva . Vieni zmones tiki, kitiems reikia yrodymu.
saules nepamatysi, jei dangus apsiniaukes
galbut nuskambes labai banalei,bet mano manymu neegzistuoja joks dievas tiesiog nuo mazu dienu zmogui plaunamos smegenys is kartos i karta!O jeigu ir butu tas dievas tai niekas manes negali teisti ,as tikiu tik tuo ka galiu matyti ir pajausti.O kad yra koks antras gyvenimas irgi abejoju,nors kaskodel tikiu vaiduokleis ir pan.,visa kita yra tik ismislas kuris teikia vilties kad kaskas dar laukia po mirties.
tikrai, nuskambejo labai banaliai, matosi, kad tavo smegenis reiketu plauti ir plauti :ymdevil:
Zaychik spėju gan jaunas dar nes mintys nerišlios ir neaiškios , bet esmę galima suprasti ir iš dalies sutinku .
O strangelove kenčio nuo mano išgalvoto "visažinio" sindromo Ж Kažką kažkur kažkada pusgirtis girdėjau , dabar žinau viską apie viską .
Iš kur tu ištraukei , kad " mokslas jau seniai pripažino Dievą " . Pirmiausia , mokslas remiasi FAKTAIS , o faktų apie Dievą nėra ir abejoju ar kada bus . Tokiais klausimais užsiima ne mokslininkai , o FILOSOFAI . Filosofija tikslių atsakymų neturi taip kaip fizika ar matematika , taigi CHECK MATE NIGGER !
Pirmiausia , mokslas remiasi FAKTAIS , o faktų apie Dievą nėra ir abejoju ar kada bus . Tokiais klausimais užsiima ne mokslininkai , o FILOSOFAI . Filosofija tikslių atsakymų neturi taip kaip fizika ar matematika , taigi CHECK MATE NIGGER !
Na taip. Mokslas tikriausiai niekada negalės Dievo įrodyti nes pats mokslas nenori užleisti savo visagalystės pozicijų nors atskiri mokslininkai yra tikintys, o dar nemažai mokslininkų dirba ta kryptimi, bet sąmoningai apeina ir neliečia Dievo savokos.
Čia įdėsiu mažą trupinėlį to, kas mane verčia nebūti užkietėjusiu skeptiku ir neleidžia užsidaryti savo ribotų žinių ir įsitikinimų kalėjime.
Šalva Amonašvilis
KOSMISTINĖS IDĖJOS
PEDAGOGINĖJE SĄMONĖJE
Pranešimas buvo skaitytas* 2003 m.
tarptautinėje mokslinėje visuomeninėje konferencijoje
“Kosmistinė pasaulėžiūra – naujas XXI amžiaus mąstymas”.
Kosmizmas – daugiafunkcinė sąvoka, tačiau įprastame moksle naudojamas vien materialistinis jos semantinis turinys. Nuo seniausių laikų mokslas tyrinėja Kosmosą ir savo pažiūras apie jį formuoja remdamasis tik regima jo dalimi, tomis realijomis, kurias patvirtina sudėtingi skaičiavimai. Taip mes sužinome apie Kosmoso objektus, kurių įprastais jutimo organais nesuvokiame. Juos registruoja, fiksuoja sudėtingi aparatai arba matematiniai skaičiavimai. Dabar mes daug žinome apie atskirų planetų struktūrą, apie jas sudarančius cheminius elementus, apie biosferas ir t.t. Mes žinome – mokslas tai patvirtina, kad Kosmose viskas susiję, veikiama kosminių spindulių, kad mūsų planetą persmelkia kosminės dalelės, kurioms nė vardų mokslininkai tarpais neranda. Dangaus kūnų poveikis mūsų planetai – toks akivaizdus faktas, kad net buitinė sąmonė tai atspindi. “Kosmosas lipdo mūsų planetą” – šios tezės mokslas neneigia. Žemėje nėra nieko, ką kuriant nedalyvautų Kosmosas. Nuo pradžių pradžios ir amžinai Kosmosas dalyvauja įvairių žemiškos gyvybės apraiškų vystymesi ir evoliucijoje. Taip kyla išvada apie visišką Žemės priklausomybę nuo kosminių jėgų veikimo. Galima sakyti, ir mokslo principų tai nepažeis, kad žmonijos tėvynė – Kosmosas, o Žemė – bendri žmonių namai.
Mokslo žinios apie Kosmosą, mokslinės hipotezės, kylančios iš tų žinių arba iš materialistinio pobūdžio prielaidų, sumuoja tą Kosmoso dalį, kuri dvasinėje filosofinėje literatūroje kartais apibūdinama kaip išreikštas Kosmosas. Savaime suprantama, turėdami sąvoką “išreikštas Kosmosas”, įsivaizduojame esant dar ir neišreikštąją Kosmoso dalį. Mokslui šios sąvokos kaip ir nenatūralios, nes nėra atsakymo į klausimą: kas išreiškia Kosmosą ir kodėl tas “kažkas” dalies Kosmoso neišreiškia? Mokslas tiesiog bijo atsidurti priešais jėgą, kuri moksliniais metodais neregistruojama, kuri vadinama Tvėrėju, Absoliutu, Dievu. Todėl sąvokas “išreikštas” ir “neišreikštas” materialistinis mokslas pakeičia sau patogesnėmis sąvokomis: pažintas ir (dar) nepažintas Kosmosas.
O štai kaip tą mintį papildo Albertas Einšteinas: „Svarbiausia problema yra žmogaus širdis ir mintys. Tai ne fizikos, o etinė, dorinė problema. Lengviau pakeisti plutonio sandarą, negu iš žmogaus išvaryti blogio dvasią. Štai kas mus gąsdina – tai ne atominės bombos sprogimo jėga, o žmogaus širdies pykčio jėga, jos pačios sprogimo į piktus poelgius jėga“.
Keli žodžiai apie dr. Raymond’ą A.Moody, kurio publikacijas amerikiečių spaudoje čia atpasakojome. Dr. R.A.Moody priklauso tai plejadai mokslininkų psichiatrų, kaip ir Elisabeth Kubler-Ross, Sta-nislaw ir Kristyna Grof, Laiell Watson, Kennet Ring, R.Balasubramjan, Robert Almeder, Ch.Fiore ir Alan Lindsberg, kurie pradėję darbus minima kryptimi aštuntojo dešimtmečio viduryje pasiekė didelių laimėjimų įgalima sakyti, įtvirtino naują mokslo šaką.
Viename Paryžiaus žurnale rašė dr. J.Collie. Tanatologas (mokslo apie mirtį ir su ja susijusių reiškinių tyrinėtojas) R.A.Moody jau neabejoja žmogų turint ne tik kūną, bet ir sielą, ir kad ji gali išlikti ir po kūno, nuo jo atsiskyrusi. Iš dalies tai patvirtina daugybė liudijimų.
Ir čia tik mažulytė dalelė. Pateikiu tai tik kaip pavyzdį. Jei ta tema kalbėtu nuošalaus vienkiemio moterėlė, tai galima būtu sakyti, kad jos visos žinios ir supratimas gautas tik iš vietinės parapijos klebonėlio, bet apie šituos, o ir daugelį kitų, pasiekusių aukštą mokslą ir intelektą žmonų, šito pasakyti negalime. 🙂
Matai aš neneigiu Dievo egzistencijos ( nors taip tikriausiai atrodo ) . Mano nuomone , gali būti kažkokia pradinė energija ar kažkas panašaus , pabrėžiu žodį GALI . Negaliu gerbti žmogaus kuris kiek įmanoma stengiasi įrodyti arba paneigti tai ko įrodyti neįmanoma . Dalykas ko aš nekenčiu yra religija . Kažkokie kvaili pirmykščiai ritualai , kaip " Dievo kūno ir kraujo valgymas " arba tas musulmonų sinchroniškas lankstymasis man keltų juoką jei nekeltų gailesčio .
Algis957 rašė:
kas mane verčia nebūti užkietėjusiu skeptiku ir neleidžia užsidaryti savo ribotų žinių ir įsitikinimų kalėjime.
Religija tai ir verčia , ji skatina aklą tikėjimą ir pasitikėjimą tuo kas buvo parašyta prieš tūkstančius metų ( kai žmonės manė , kad geriausias vaistas nuo psichikos sutrikimų – išgręžti skylę galvoje , mat tai išvaro piktąsias dvasias … Logiška :- ) . Faktų tikrinimas , naujovių atradimas – nusikaltimas prieš religiją . Absurdiška …
Iš kur tu ištraukei , kad " mokslas jau seniai pripažino Dievą " . Pirmiausia , mokslas remiasi FAKTAIS , o faktų apie Dievą nėra ir abejoju ar kada bus . Tokiais klausimais užsiima ne mokslininkai , o FILOSOFAI . Filosofija tikslių atsakymų neturi taip kaip fizika ar matematika , taigi CHECK MATE NIGGER !
Jo , nusisnekejau 😀 , ne mokslo galioms irodyti Dievo buvima ar nebuvima, per daug brangu ir gyvenimas per trumpas ( tegul pirma bent i menuli nuskrenda…) norejau pasakyti , kad kone visi zymus moksklininkai tikejo ir tiki Dievu – ir c. darwinas ,pasirodo, nebuvo ateistas.
zaichyk, minedamas prisikelima ,turbut ,turejai galvoje jezu kristu , kuris nera dievas, beje, irodyta, kad jis prisikele, paskui vel numiro ( mano supratimu buvo klinikine mirtis) ,sutinku su tavim, kad zmones anais laikas viskuo tikejo ir dabar tebetiki, tavo minimi rasytiniai istorijos saltiniai ypac biblija yra totalus issigalvojimas ( ji parasyta praejus keliems simtams metu po kristaus numirimo, iskraipant faktus ir panasiai, dar versta i kitas kalbas nelabai profesionaliu verteju…)
Aš į Bibliją žiūriu kap į išminties knygą, į kurią surašyti pasakojimai nebūtinai yra neginčijama tiesa. Esmė – simboliai. Manau, tik labai išsilavinęs žmogus gali sau leisti analizuoti Šv. Raštą.
Kas dėl visokių mūsų žemės blogiukų, tai… Tikiu, jog jie atėjo į žemę su iš anksto numatyta misija. O kaip ten aukščiausiasis paskui suves sąskaitas su tokiais savo pagalbininkais, manau, mums belieka spelioti, naudojantis savo ribotu žemišku mąstymu.
P.S. Renagade, religiją sukūrė žmogus. Tad nenuostabu, jog ji yra ribota.
o aš tikiu pomirtiniu gyvenimu nes man taip geriau aš nesigilinu.. turiu savo idile kaip tai atrodo ir ji yra maždaug kaip iš filmo Gladiatorius..
esu kategoriškai prieš tamsa ir absoliutu nieka po mirties.. tikėjimas kad kažkur yra grožis ir gėris daro gyvenima gražesni ir pilnatviškesni.. ir jei mirdama aš apie tai galvosiu nemanau, kad bijosiu mirt, gal net šipsosiuos.. tegu kam gilintis ir apsisunkinti save? jei taip geriau..
Man įdomu kaip "labai išsilavinęs žmogus galėtų sau leisti analizuoti" tokias Biblijos dalis kuriose rašoma , jo galima parduoti savo dukrą į vergiją arba , kad galima išskersti visą miestą jei jie yra kitatikiai .
Biblijoje yra išminties , bet yra ir nesąmonių , nes autorių buvo daug …
Man įdomu kaip "labai išsilavinęs žmogus galėtų sau leisti analizuoti" tokias Biblijos dalis kuriose rašoma , jo galima parduoti savo dukrą į vergiją arba , kad galima išskersti visą miestą jei jie yra kitatikiai .
Biblijoje yra išminties , bet yra ir nesąmonių , nes autorių buvo daug …
Oho, kad užsimojai. Gal dar ir statistiką surinkti ir pateikti, o gal dar pageidautum ir socialinę apklausą, kad pravesčiau įvairiose tautiniuose, socialiniuose ir religinuose sluoksniuose ir pateikčiau išsamią analizę? Cha, cha, cha :))
analizuoja ir interpretuoja. o galima taip uzinterpretuot, kad gaut du priesingus dalykus. stai jums ir ismintis :ymhug:
TAIP TAIP TAIP . Analizė tik tokia pat gera kaip ir analizatorius , bet aš neįsivaizduoju kaip dar galima išanalizuoti :
"Jei vyras parduoda moterį į vergiją , ji nebus išlaisvinta po 6 metų kaip vyrai . Jei ji vyro nepatenkina galima ją parduoti atgal , bet negalima parduoti užsieniečiui . Ji gali tapti laisva tik jei ji susituokia su šeimininko sūnumi arba jei šeimininkas jai neduoda maisto ar drabužių " . Eksodas 21 : 7 – 11
Nejaugi jie visi darė neįsivaizduojamus dalykus? Juk jie analizavo..? 🙂
Vaisingiausia yra istorinė D, kurios metodo pradininkai J. Roichlinas (1455-1522) ir B. Spinoza (1632-77). Remdamasi archeologija, filologija, etnografija, istorija, kultūrologija, ji siekia išaiškinti Biblijos atsiradimo aplinkybes ir priežastis, suvokti jos alegorinių pasakojimų bei legendų realųjį turinį, atskleisti jų kultūrinę prasmę, ryšį su istoriniais faktais, žmogiškąją reikšmę, pažvelgti į ją tautų istorijos kontekste. XIX a. vid. ji tapo atskira mokslo šaka – biblistika, kurios užuomazgos siekia Renesanso laikus. Anksčiau vyravo tik bažnytinė biblistika, gynusi Šv. Raštą nuo bet kokių nedogmatinių aiškinimų. Biblistikai ypač reikšminga buvo XIX a. Tiūbingeno un-to protestantiškųjų teologų (F. Bauras) ir jaunahėgelininkių – D. F. Štrauso ir B. Bauerio veikla. Daug nuveikė prancūzas Ž. E. Renanas (1823-92) ir vokietis J. Velhauzenas (1844-1918). Visų jų tyrimais buvo siekiama nustatyti ST tekstų užrašymo laiką, atskirų jo dalių chronologiją, sukurti NT kilmės koncepciją. Istorinėje kryptyje išsiskyrė mitologinė m-kla (Š. Diupuji, K. F. Volnė, B. Baueris, D. M. Robertsonas, A. Nemojevskis, A. Drevsas), neigusi Kristaus istoriškumą, Evangelijų pasakojimus apie Jėzų skelbusi mitu. Marksistinei D būdingas didesnis dėmesys socialiniams veiksniams aiškinant jos kilmę ir esmę (P. Lafargas, R. Viperis, N. Nikolskis, A. Ranovičius, S. Kovaliovas, J. Lencmanas, J. Jaroslavskis). Moksliniams Biblijos aiškinimams pasitarnavo XX a. atlikti archeologiniai tyrimai jos aprašomose vietose, hieroglifų ir dantiraščių šifravimas, Kumrano rankraščiai, krikščioniškojo Šv. Rašto lyginimas su kitų tautų šventomis knygomis. Lietuvoje būta racionalistinės Biblijos kritikos tradicijos (J. Šliūpas, J. Andziulaitis, L. Adomauskas).
43 Responses to “Negali būti, kad yra tik žemiškasis gyvenimas!”
Aš manau, kad viskas neapsiriboja vien tik žemiškuoju gyvenimu. Žemiškasis gyvenimas yra labai trumpas ir laikinas. Mes žemėje atliekame tai kas mums yra skirta. Manau, kad siela jau yra tobula…
O kas žmogui skirta atlikti gyvenime?
Ar nemanai, kad žmogus pajėgus "apjuodinti" sielą, jei visą gyvenimą sąmoningai pasirenka blogį ir vergystę piktąjai dvasiai? Argi tobulai sukurtos dvasinės galios nebūna pažeidžiamos?
Kiekvienam žmogui skirta atlikti skirtingus dalykus.. Kasdien mes susiduriame su kitais žmonėmis, kažką atliekame ir t.t. Viskas vyskta manau, grandinine reakcija. Siela žino ką turi padaryti būdama žmogaus kūne, tačiau žmogus to neatsimena.
Manau, kad žmogus pajėgus yra apjuodinti sielą, padaryti taip, kad viskas joje užsimirštų, tai dėl ko atėjo į žemę. Viskas gali būti pažeidžiama ir yra pažeidžiama, bet tai dar nereiškia, kad tai nėra tobula. Žiūrint iš kokios pusės mes žiūrime į tą tobulumą..
Sielos gėris yra dvasingumas. Jei širdies jausmai ir troškimai kilnūs, išmintingi, prasmingi ir amžini. Jie protas labai imlus tiesai. Jei sąžinė jautri teisingumui. O valia yra gera ir geranoriška visiems. Tada siela tobulėja ir bręsta pagal Kūrėjo paveikslą ir panašumą. Tik yra vienas bet…, nes žmogaus prigimtis yra nuodėminga. Reikia ją atstatyti ir vis iš naujo nuteisinti, tada būtų atviri keliai šventumui – tobulai darnai viskam, kas priklauso žmogui.
Atsimeni, kaip Jėzus sakydavo "Gerasis žmogau".. jis sakydavo, kad visi žmonės yra geri..
O blogai žmonės elgiasi manau iš baimės.. baimių yra visokiausių ir žmogų valdo baimė..
Baimės priežastys įvairios. Ji gali kilti iš vidaus arba iš išorės. Iš išorės galima nugalėti kylančią baimę, jei viduje yra gili ramybė ir pasitikėjimas Aukščiausiuoju. Jei kankina vidinė baimė, tai jau sergančios dvasios požymis. "Kas bijo, dar netobulai myli, nes meilė išveja baimę…" Jei sąžinė priekaištauja ir esu padaręs nuodėmių, tada ima baimė dėl pasekmės – bausmės. Susitaikinimas (su tuo prieš ką esu kaltas ir su Dievu) grąžina ramybę ir atstato teisingą santykį su savimi ir kitais. Geras žmogus tas, kuris siekia Gėrio…
Imagine rašė:
O kodel negaltu buti taip, kad zmogaus likimas yra nusikaltimas musu akimis? Tarkim del to, kad kitas turetu ka gelbet.
Galbut kai kuriu ypatingumas pasireiskia tik tuo, jog tinkamu laiku atsiranda tinkamoj vietoj.
Kaip tai nusikaltimas? Nelabai supratau minties 😕
Atisradimas tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje nėra joks sutapimas.. viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti..
O kodel negaltu buti taip, kad zmogaus likimas yra nusikalsti (taip, kaip kad mes – zmones – suprantam nusikaltima)? Tarkim del to, kad kitas turetu ka gelbet.
"Atisradimas tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje nėra joks sutapimas.. viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti.."
Cia pritarimas?
taip, greičiausiai čia pritarimas 🙂
siaip man tavo tie issireiskimai atrodo trenkti ir , keisti , gazdinantys DangausIlgesi 🙂 bet si kart sutinku dalinai su tavo sia nuomone kad piktadariai daznai lieka nenubausti uz piktadarystes ir gyvena ilgiau nei kad dori , nieko blogo nedarantys zmones..
daznai kai pamastai apie pasauli ir zmoniu gyvenimus logikos mazai randi
avietinis_ debeselis rašė:
Jei žmogus dėtų pastangas rasti geriausią Kelią į gyvenimą Gėrio link, nebūtų tiek chaoso ir beprotystės, kurios byloja apie neatsakingą ėjimą pasroviui, neprisiėmimą atsakomybės už savo veiksmus. Gyvenantieji atsitiktinume su įvairiais savo ateities nulėmimais kažkieno-betko prognozėmis padaro ir įneša į gyvenimus disharmonijos be gyvenimo prasmės ir tikslo atradimo. Todėl rinkimės tai, kas harmoningai turininga ir gydoma (ypač dvasingąją sielą) palaipsniui veda į tikslą – išsvajotą amžinąją Laimę. Kaip būtų šaunu matyti džiugius iš visos širdies geranoriškus brolius ir seseris. Branginkime tai, kas svarbiausia, labai prašau!
jei detu… bet mano ,,ai turiu as tu problemu sociai , o cia dar rupintis kitu bedom , dar ko…” cia prisisvajot galima sociai , bet puikiai zinom kad to nebus….
Pasauly nėra tobulų net tarp "šventųjų". Geriau pradėti nuo mažų darbų, o ne didelių svajonių…
Jakc rašė:
Sutinku, kad šventumas yra siekinys, o ne stotelė. Dvasinė pažanga, maldingumas, atgaila, artimo meilės darbai ir Dievo garbinimas visu savo gyvenimu yra Kelias vaisingam Dievo vaikui. Įsižiūrėkime į Motiną Teresę, Joną Paulių II ir kitus Dievo tarnus, palaimintuosius ir šventuosius…
Aš tuo norėjau pasakyti, kad pakankamai dažnai "disharmoniją" ir "beprotystę" sukelia patys "šventieji".
Jakc rašė:
Loginė klaida. Švenčiausias yra Dievas. Tai ypatingas skirtumas iš kūrinijos, nes geri dori ir priklausantys Dievui yra vadinami šventaisiais.
Tai yra mirties paslaptis. Kuri bus atskleista tik zmogui mirus. Religija ne atsakymas, mechanizmas ne atsakymas.
nightex rašė:
Man atrodo, kad ta paslaptis yra žinoma, tik sąmonė negali, o ir nenori tos informacijos priimti. Protas pagrinde rūpinasi materialiais dalykais ir kaip pagerinti buitį ir gerove žemėje, atmesdamas pajautimus ir nuojautas, kurios prieštarauja susiformavusiai žemėje logikai, taip užblokuodamas informaciją.
Bet taip yra manyciau ne bereikalo, jei zinotum kas bus po mirties, manau butu sunku gyventi, beto uzplustu klausimai o kasgi po mirties ir tt. Gali spelioti iki begalybes – reinkarnacija, keliavimas po kitus pasaulius, tamsius tunelius ir pan, tai tik zmogaus proto fantazijos vaisiai. Galbut tie vaisiai atspindi tai kas darosi jo samoneje, o veliau gali lemti ir mirties reikshme.
nezinau kaip kiti ,bet kai padarau kokia sunybe.. tuoj pat gaunu skaudziai atgal – tiesiogiai nereiktu suprasti , jums taip tik atrodo, kad blogiukai lieka nenubausti – tai bus nubausti nezemiskame gyvenime…
ir nereikia cia kitu prasyti tapti geresniems, patys rodykite jiems pavyzdi
galbut nuskambes labai banalei,bet mano manymu neegzistuoja joks dievas tiesiog nuo mazu dienu zmogui plaunamos smegenys is kartos i karta!O jeigu ir butu tas dievas tai niekas manes negali teisti ,as tikiu tik tuo ka galiu matyti ir pajausti.O kad yra koks antras gyvenimas irgi abejoju,nors kaskodel tikiu vaiduokleis ir pan.,visa kita yra tik ismislas kuris teikia vilties kad kaskas dar laukia po mirties.
Zaychik rašė:
tikrai, nuskambejo labai banaliai, matosi, kad tavo smegenis reiketu plauti ir plauti =)) gal po to galetum blaiviau mastyti.
zinok niekas is nieko neatsiranda, kitaip ir taves cia nebutu -tai gal tau egzistuoja mokslas? – jeigu pasidometum tai atrastum , jog mokslas jau seniai pripazino Dieva . Vieni zmones tiki, kitiems reikia yrodymu.
saules nepamatysi, jei dangus apsiniaukes
strangelove rašė:
nemanau, kad egzistuoja pomirtinis gyvenimas 😕
Zaychik spėju gan jaunas dar nes mintys nerišlios ir neaiškios , bet esmę galima suprasti ir iš dalies sutinku .
O strangelove kenčio nuo mano išgalvoto "visažinio" sindromo Ж Kažką kažkur kažkada pusgirtis girdėjau , dabar žinau viską apie viską .
Iš kur tu ištraukei , kad " mokslas jau seniai pripažino Dievą " . Pirmiausia , mokslas remiasi FAKTAIS , o faktų apie Dievą nėra ir abejoju ar kada bus . Tokiais klausimais užsiima ne mokslininkai , o FILOSOFAI . Filosofija tikslių atsakymų neturi taip kaip fizika ar matematika , taigi CHECK MATE NIGGER !
Renagade rašė:
Na taip. Mokslas tikriausiai niekada negalės Dievo įrodyti nes pats mokslas nenori užleisti savo visagalystės pozicijų nors atskiri mokslininkai yra tikintys, o dar nemažai mokslininkų dirba ta kryptimi, bet sąmoningai apeina ir neliečia Dievo savokos.
Čia įdėsiu mažą trupinėlį to, kas mane verčia nebūti užkietėjusiu skeptiku ir neleidžia užsidaryti savo ribotų žinių ir įsitikinimų kalėjime.
Šalva Amonašvilis
KOSMISTINĖS IDĖJOS
PEDAGOGINĖJE SĄMONĖJE
Pranešimas buvo skaitytas* 2003 m.
tarptautinėje mokslinėje visuomeninėje konferencijoje
“Kosmistinė pasaulėžiūra – naujas XXI amžiaus mąstymas”.
Kosmizmas – daugiafunkcinė sąvoka, tačiau įprastame moksle naudojamas vien materialistinis jos semantinis turinys. Nuo seniausių laikų mokslas tyrinėja Kosmosą ir savo pažiūras apie jį formuoja remdamasis tik regima jo dalimi, tomis realijomis, kurias patvirtina sudėtingi skaičiavimai. Taip mes sužinome apie Kosmoso objektus, kurių įprastais jutimo organais nesuvokiame. Juos registruoja, fiksuoja sudėtingi aparatai arba matematiniai skaičiavimai. Dabar mes daug žinome apie atskirų planetų struktūrą, apie jas sudarančius cheminius elementus, apie biosferas ir t.t. Mes žinome – mokslas tai patvirtina, kad Kosmose viskas susiję, veikiama kosminių spindulių, kad mūsų planetą persmelkia kosminės dalelės, kurioms nė vardų mokslininkai tarpais neranda. Dangaus kūnų poveikis mūsų planetai – toks akivaizdus faktas, kad net buitinė sąmonė tai atspindi. “Kosmosas lipdo mūsų planetą” – šios tezės mokslas neneigia. Žemėje nėra nieko, ką kuriant nedalyvautų Kosmosas. Nuo pradžių pradžios ir amžinai Kosmosas dalyvauja įvairių žemiškos gyvybės apraiškų vystymesi ir evoliucijoje. Taip kyla išvada apie visišką Žemės priklausomybę nuo kosminių jėgų veikimo. Galima sakyti, ir mokslo principų tai nepažeis, kad žmonijos tėvynė – Kosmosas, o Žemė – bendri žmonių namai.
Mokslo žinios apie Kosmosą, mokslinės hipotezės, kylančios iš tų žinių arba iš materialistinio pobūdžio prielaidų, sumuoja tą Kosmoso dalį, kuri dvasinėje filosofinėje literatūroje kartais apibūdinama kaip išreikštas Kosmosas. Savaime suprantama, turėdami sąvoką “išreikštas Kosmosas”, įsivaizduojame esant dar ir neišreikštąją Kosmoso dalį. Mokslui šios sąvokos kaip ir nenatūralios, nes nėra atsakymo į klausimą: kas išreiškia Kosmosą ir kodėl tas “kažkas” dalies Kosmoso neišreiškia? Mokslas tiesiog bijo atsidurti priešais jėgą, kuri moksliniais metodais neregistruojama, kuri vadinama Tvėrėju, Absoliutu, Dievu. Todėl sąvokas “išreikštas” ir “neišreikštas” materialistinis mokslas pakeičia sau patogesnėmis sąvokomis: pažintas ir (dar) nepažintas Kosmosas.
O štai kaip tą mintį papildo Albertas Einšteinas: „Svarbiausia problema yra žmogaus širdis ir mintys. Tai ne fizikos, o etinė, dorinė problema. Lengviau pakeisti plutonio sandarą, negu iš žmogaus išvaryti blogio dvasią. Štai kas mus gąsdina – tai ne atominės bombos sprogimo jėga, o žmogaus širdies pykčio jėga, jos pačios sprogimo į piktus poelgius jėga“.
Keli žodžiai apie dr. Raymond’ą A.Moody, kurio publikacijas amerikiečių spaudoje čia atpasakojome. Dr. R.A.Moody priklauso tai plejadai mokslininkų psichiatrų, kaip ir Elisabeth Kubler-Ross, Sta-nislaw ir Kristyna Grof, Laiell Watson, Kennet Ring, R.Balasubramjan, Robert Almeder, Ch.Fiore ir Alan Lindsberg, kurie pradėję darbus minima kryptimi aštuntojo dešimtmečio viduryje pasiekė didelių laimėjimų įgalima sakyti, įtvirtino naują mokslo šaką.
Viename Paryžiaus žurnale rašė dr. J.Collie. Tanatologas (mokslo apie mirtį ir su ja susijusių reiškinių tyrinėtojas) R.A.Moody jau neabejoja žmogų turint ne tik kūną, bet ir sielą, ir kad ji gali išlikti ir po kūno, nuo jo atsiskyrusi. Iš dalies tai patvirtina daugybė liudijimų.
Ir čia tik mažulytė dalelė. Pateikiu tai tik kaip pavyzdį. Jei ta tema kalbėtu nuošalaus vienkiemio moterėlė, tai galima būtu sakyti, kad jos visos žinios ir supratimas gautas tik iš vietinės parapijos klebonėlio, bet apie šituos, o ir daugelį kitų, pasiekusių aukštą mokslą ir intelektą žmonų, šito pasakyti negalime. 🙂
Matai aš neneigiu Dievo egzistencijos ( nors taip tikriausiai atrodo ) . Mano nuomone , gali būti kažkokia pradinė energija ar kažkas panašaus , pabrėžiu žodį GALI . Negaliu gerbti žmogaus kuris kiek įmanoma stengiasi įrodyti arba paneigti tai ko įrodyti neįmanoma . Dalykas ko aš nekenčiu yra religija . Kažkokie kvaili pirmykščiai ritualai , kaip " Dievo kūno ir kraujo valgymas " arba tas musulmonų sinchroniškas lankstymasis man keltų juoką jei nekeltų gailesčio .
Algis957 rašė:
Religija tai ir verčia , ji skatina aklą tikėjimą ir pasitikėjimą tuo kas buvo parašyta prieš tūkstančius metų ( kai žmonės manė , kad geriausias vaistas nuo psichikos sutrikimų – išgręžti skylę galvoje , mat tai išvaro piktąsias dvasias … Logiška :- ) . Faktų tikrinimas , naujovių atradimas – nusikaltimas prieš religiją . Absurdiška …
Renagade rašė:
Jo , nusisnekejau 😀 , ne mokslo galioms irodyti Dievo buvima ar nebuvima, per daug brangu ir gyvenimas per trumpas ( tegul pirma bent i menuli nuskrenda…) norejau pasakyti , kad kone visi zymus moksklininkai tikejo ir tiki Dievu – ir c. darwinas ,pasirodo, nebuvo ateistas.
zaichyk, minedamas prisikelima ,turbut ,turejai galvoje jezu kristu , kuris nera dievas, beje, irodyta, kad jis prisikele, paskui vel numiro ( mano supratimu buvo klinikine mirtis) ,sutinku su tavim, kad zmones anais laikas viskuo tikejo ir dabar tebetiki, tavo minimi rasytiniai istorijos saltiniai ypac biblija yra totalus issigalvojimas ( ji parasyta praejus keliems simtams metu po kristaus numirimo, iskraipant faktus ir panasiai, dar versta i kitas kalbas nelabai profesionaliu verteju…)
Aš į Bibliją žiūriu kap į išminties knygą, į kurią surašyti pasakojimai nebūtinai yra neginčijama tiesa. Esmė – simboliai. Manau, tik labai išsilavinęs žmogus gali sau leisti analizuoti Šv. Raštą.
Kas dėl visokių mūsų žemės blogiukų, tai… Tikiu, jog jie atėjo į žemę su iš anksto numatyta misija. O kaip ten aukščiausiasis paskui suves sąskaitas su tokiais savo pagalbininkais, manau, mums belieka spelioti, naudojantis savo ribotu žemišku mąstymu.
P.S. Renagade, religiją sukūrė žmogus. Tad nenuostabu, jog ji yra ribota.
o aš tikiu pomirtiniu gyvenimu nes man taip geriau aš nesigilinu.. turiu savo idile kaip tai atrodo ir ji yra maždaug kaip iš filmo Gladiatorius..
esu kategoriškai prieš tamsa ir absoliutu nieka po mirties.. tikėjimas kad kažkur yra grožis ir gėris daro gyvenima gražesni ir pilnatviškesni.. ir jei mirdama aš apie tai galvosiu nemanau, kad bijosiu mirt, gal net šipsosiuos.. tegu kam gilintis ir apsisunkinti save? jei taip geriau..
Man įdomu kaip "labai išsilavinęs žmogus galėtų sau leisti analizuoti" tokias Biblijos dalis kuriose rašoma , jo galima parduoti savo dukrą į vergiją arba , kad galima išskersti visą miestą jei jie yra kitatikiai .
Biblijoje yra išminties , bet yra ir nesąmonių , nes autorių buvo daug …
Renagade rašė:
🙂
Tai prašau , išanalizuok .
Renagade rašė:
Oho, kad užsimojai. Gal dar ir statistiką surinkti ir pateikti, o gal dar pageidautum ir socialinę apklausą, kad pravesčiau įvairiose tautiniuose, socialiniuose ir religinuose sluoksniuose ir pateikčiau išsamią analizę? Cha, cha, cha :))
analizuoja ir interpretuoja. o galima taip uzinterpretuot, kad gaut du priesingus dalykus. stai jums ir ismintis :ymhug:
karjeriste rašė:
TAIP TAIP TAIP . Analizė tik tokia pat gera kaip ir analizatorius , bet aš neįsivaizduoju kaip dar galima išanalizuoti :
"Jei vyras parduoda moterį į vergiją , ji nebus išlaisvinta po 6 metų kaip vyrai . Jei ji vyro nepatenkina galima ją parduoti atgal , bet negalima parduoti užsieniečiui . Ji gali tapti laisva tik jei ji susituokia su šeimininko sūnumi arba jei šeimininkas jai neduoda maisto ar drabužių " . Eksodas 21 : 7 – 11
Analizė please .
Nejaugi jie visi darė neįsivaizduojamus dalykus? Juk jie analizavo..? 🙂
Vaisingiausia yra istorinė D, kurios metodo pradininkai J. Roichlinas (1455-1522) ir B. Spinoza (1632-77). Remdamasi archeologija, filologija, etnografija, istorija, kultūrologija, ji siekia išaiškinti Biblijos atsiradimo aplinkybes ir priežastis, suvokti jos alegorinių pasakojimų bei legendų realųjį turinį, atskleisti jų kultūrinę prasmę, ryšį su istoriniais faktais, žmogiškąją reikšmę, pažvelgti į ją tautų istorijos kontekste. XIX a. vid. ji tapo atskira mokslo šaka – biblistika, kurios užuomazgos siekia Renesanso laikus. Anksčiau vyravo tik bažnytinė biblistika, gynusi Šv. Raštą nuo bet kokių nedogmatinių aiškinimų. Biblistikai ypač reikšminga buvo XIX a. Tiūbingeno un-to protestantiškųjų teologų (F. Bauras) ir jaunahėgelininkių – D. F. Štrauso ir B. Bauerio veikla. Daug nuveikė prancūzas Ž. E. Renanas (1823-92) ir vokietis J. Velhauzenas (1844-1918). Visų jų tyrimais buvo siekiama nustatyti ST tekstų užrašymo laiką, atskirų jo dalių chronologiją, sukurti NT kilmės koncepciją. Istorinėje kryptyje išsiskyrė mitologinė m-kla (Š. Diupuji, K. F. Volnė, B. Baueris, D. M. Robertsonas, A. Nemojevskis, A. Drevsas), neigusi Kristaus istoriškumą, Evangelijų pasakojimus apie Jėzų skelbusi mitu. Marksistinei D būdingas didesnis dėmesys socialiniams veiksniams aiškinant jos kilmę ir esmę (P. Lafargas, R. Viperis, N. Nikolskis, A. Ranovičius, S. Kovaliovas, J. Lencmanas, J. Jaroslavskis). Moksliniams Biblijos aiškinimams pasitarnavo XX a. atlikti archeologiniai tyrimai jos aprašomose vietose, hieroglifų ir dantiraščių šifravimas, Kumrano rankraščiai, krikščioniškojo Šv. Rašto lyginimas su kitų tautų šventomis knygomis. Lietuvoje būta racionalistinės Biblijos kritikos tradicijos (J. Šliūpas, J. Andziulaitis, L. Adomauskas).
nera to kito gywenimo ;DD neyrodyta ;D
Soldier777 rašė:
Keistoka pažiūra 🙂
Sulyginai … :DDDD Nėra įrodyta, kad po mano lova negyvena nematomi dinozaurai …
Renagade rašė: