2024 18 birželio

19 thoughts on “Nėra baimės

  1. bijau – nebijau… blyn man net negara pasidare…
    uzjauciu labai del ligos… noreciau pasiulyti apie tai galvoti kuo maziau… nors pats zinau kad tai neimanoma. uzjauciu… laikykis… galbut viskas bus gerai

  2. aciu.taip ji pagydoma bet laiku diagnozavus,o as pas gydytoja atejau kai man visai blogai buvo ir man nebeina sustabdyt.net vaistazolem visokiom bandziau gydytis,domejaus tuo bet nieko gero.as ir manau kad mane visi palaiko ir tikrai neisnyksiu ir lyg busiu su visais 😉

  3. Zmones atsigaukit, nemanau kad ji rase cia tam kad is visu sulauktu uzuojautos. Matosi kad yra stiprus zmogus ir turi palaikyma. As matau kad jai uzuojautos nereikia, ji susitaikius su tuo. 😉 As manau kad mire giminaiciai tave palaiko, ir bando ismokyt tave nebijot mirties.

  4. nesureiksmink sapnu …ir paprasyk tu mirusiuju taves netrukdyti
    geriau Viespaties prasyk pagalbos gailestingumo ..pasimelsk karts nuo karto nei i mirusiuosius koncentruokis

  5. delusion rašė:

    cia rasau,kad pasidalinciau savo isgyvenimais ir keistokais mano manymu jausmais…jau esu rasius kad sergu ilgai jau limfoma (sunkiausia kraujo vezio stadija)..mano giminej daug kas ja sirgo ir dabar 2 zmones serga bet lengvesnes tos ligos..mes daznai susitinkam,pakalbam apie tai ka jauciam.ir pasidare keista kad nei vienas is musu kuo labiau silpneja,tuo labiau nebebijom nieko.beje sanuojame kitus giminaicius,kurie yra mire ir tai lyg koks padrasinimas.anksciau budavo labai sunku bent jau man nes laikiau save blogu zmogum ir galvodavau kas manes laukia po mirties bet dabar jauciuos istiesu lyg ir laiminga nes tie sapnai padeda ir juose giminaiciai irgi sypsosi…na taip keista bet nezinau ar cia gal tik sutapimas ar musu visu tokie pakrike protai,kad cia sapnuojam gal is baimes?nors jos nejauciu..kokia jusu nuomone?

    žinai žmogus yra toks, koks nori ir mano ęsas… taigi būk gera ir tu būsi gera, baimė yra kvailas dalykas… greičiau instinktas, sveikinu jo atsikračius…

  6. na nzn, baime yra savisaugos elementas, bet jei zmogus susiduria su tuo kas neisvengiama ir nepakeiciama, pasamoneje ivertina galimybes – ju paprasciausiai nebera, ir issijungia savisauga, juk baime gali lb varginti, ilgainiui peraugti i stresa ar psichikos sutrikimus. Ilgainiui. Jauciu tas zodis biski beprasmis zmonems, kuriems kiekviena diena yra tarsi paskutine. as nesneku apie delusion atveji, sneku aplamai. kiekvienas zmogus puikiai suvokia, kad negyvens amzinai, taciau budamas sveikas kazkaip nepamasto apie tuos, kuriems mirtis alsuoja i veida, ir kad viena diena tai tikrai nutiks kiekvienam 🙄 todel jei kazkokie budo bruozai netenkina, izvelgiami niuansai, kuriuos butu galima pakeist, tai kodel nepradejus dbr? juk svarbiausia vidine ramybe. o jei nesijauti laimingas ir ramus, tai ko vertos tos paskutines gyvenimo akimirkos? jei tu manai, kad butent sazine yra vienintelis faktorius, lemiantis tavo vidine savijauta, tai kodel nepabandzius pasikeist. keistis niekada nevelu, nesvarbu, butu tai paskutine minute, menuo ar metai. as pvz paskutinem gyvenimo akimirkom ramus jausciaus tik tokiu atveju, jei zinociau esas svaria sazine ir padares kazka tokio kitiem, del ko as nebusiu uzmirstas ir busiu minimas geru zodziu.

  7. pagal viska jei medicina nepadeda reikia kreiptis i ten kur yra alternatyvi medicina t.y. gydoma kitais budais , pvz indijoj yra zmogus kuris gydo ne vaistais o rankom , isima negatyvias daleles is kuno ir pagydo taip daug ka , jei netenki vilties reik tokiu ieskot pvz indijoj pan , pasidomek , meditacija greiciau nuramina galva , nervus o ne liga , energetiku tau reik ir neapsisaukeliu tai reik kelis aplankyt ir sakau pvz kinijoj tai indijoj pan buna 🙂

  8. Natūralu, kad nebijai. Kai susitinki su mirtim, kažkaip pradedi nebebijot. Ne ta prasme, kad šlaistaisi viena po kokios Slabotkes gatves pirmą valandą nakties, bet kažkaip nebijai paties gyvenimo…ir pačios mirties. Nežinau, kaip paaiškint. Man atrodo, kad tie, kurie irgi tai patyrę, supras, ką noriu pasakyt.

Parašykite komentarą