Netikėtos skyrybos

Sveiki,
Nebežinau net ką daryti, esu visiškai pasimetęs. Deja, nebeturiu tokių žmonių, kurie man patartų ką daryti, todėl atėjau čia, tikėdamasis sulaukti protingų minčių.
Turiu gan rimta ir keblia situaciją. Draugavau 2 metus su mergina, ją be galo mylėjau ir labai daug ką dariau dėl jos. Tačiau susiklostė tokios aplinkybės, kad prieš 4 savaites ji man pasakė, jog manęs nebemyli ir nori skirtis. Paliko. Bandžiau susigrąžinti, kalbėtis kodėl baigėsi meilė ir ar tikrai ji baigėsi, atsakymai buvo tokie, kaip "mes labai daug pykomės, mes ją sugriovėm, nebenoriu su tavimi būti, viskas baigtą". Per tuos 2 metus mes tapome labai artimais, miegodavome vienas pas kitą namuose, leisdavome kiekvieną dieną drauge. Taip, iš tikrųjų mes daug pykdavomės, tačiau laikas praleistas su ja – buvom nuostabus. Dabar išsiskyrus viską bandau daryti, kad ją pamiršti, bet kad ir ką beveikčiau, vakare vis tiek reikia gultis į lovą ir nori, nenori mintyse tik ji. Turiu didelę problemą su nervais po išsiskyrimo. Visiškai nenoriu valgyti, pykina širdį, naktimis nepamiegu – užmiegu sapnuoju ją. Pabundu ryte visas šlapias, prakaituoju miegodamas, nors kambaryje tikrai vėsu. Tirpsta galva. Mintys apie ją tiesiog žlugdo mane. Negaliu nieko daryti. Pradžioje kai išsiskyrime buvo geriau, dabar tikrai žymiai blogiau, kuo toliau tuo daugiau galvoju apie ją. Grįžęs namo savaitgalį sužinojau, kad buvusioji susidėjusi yra su kažkokia pana, kurios reputacija ne itin gera. Labai skaudu, kad toks buvęs labai artimas, mielas, protingas žmogus tapo tokiu žiauriu, bejausmiu žmogumi. Nežinau ką daryti. Pats jau nebesusitvarkau su savo problemomis. Nežinau ką daryti, gal pas gydytoja reikia kreiptis? Geriu nuo nervų arbatą, bet nelabai bepadeda. Per tas 4 savaites atvirai apie šias skyrybas esu kalbėjęs tik su vienu žmogumi. Daugiau rodos manęs tikrai niekas nebesupras ir nieko nepatars kaip "laikas gydo žaizdas; nebūk durnas, pamiršk ją; ji tavęs neverta..".
Taigi, laukiu jūsų minčių, patarimų, tikiuosi kas nors suprasite…
P. S. Kiek manau tikrai nesu silpnavalis žmogus, bet visa tai mane sužlugdė, niekada to nesitikėjau sulaukti iš brangiausio žmogaus (palikimo).