Ištiko mane nelaimė, metus atgal mirė mano draugė aš jos niekaip negaliu pamiršti.
Prasidėjo viskas taip, ji yra užsienete, mes susipažinome kieme ji atvažiuodavo tik vasaromis. Ir taigi pirma vasara mes susipažinome ir aš nepastebejau kaip pradėjau jausti kažka šilto jai. Kita vasara ir ji man prisipažino jaučianti ta pačia šiluma, mes praleidinėjom visas dienas kartu. Ji užsilaikydavo Lietuvoje per vasara ~2savaitės. Po to ji man pažadėjo atvykti gyventi čia, jos mama Lietuvaite… Bet praeita gruodžio pirmaja atėjo žinia kad ji numirė. Nežinojau ka ir daryt, buvau nusprendes važiuoti ten kur ji gyvena, aplankyti kapinės, įsitikinti kad tai tiesa, nes iki šiol netikiu kad taip gali buti. Bet tevai neleido, bet šia vasara važiuosiu nes busiu pilnametis. Ji už mane vyresne metais.
Jau metai kaip nei minutei neišmetu jos iš galvos, pats nepastebejau kaip pradėjau ignoroti draugus, užsidariau, nustojau mokytis, man nieko nesinorėjo ir tai tesiasi iki dabar.
Eidamas gatve buna pamatau į ja panašias ir vos nesikraustau iš proto, nes vis mintis man sako kad tai ji…
Gal čia ir ne į tema jums viska papasakojau, net nežinau.. Viska pasakydamas atveriau jums savo širdi ir tikiuosi buti suprastas ir sulaukti patarimų.
25 Responses to “Nežinau ką daryti”
Kokia meiles istorija!Per du metus 4 savaites pabuvo kartu, viska apie vienas kita suzinojo, isimylejo, kartu verke kartu juokes.Nesamone kazkokia.Arba ji vienintele pana tau rodziusi demesi arba cia kazkas nepaprasto.
Nesvaistyk laiko ir pinigu kazkokioms kelionesm, nors tu ir nesvaistysi – po metu jau bus prauzusios hormonu audros ir ta "meile" tau atrodys tik susizavejimas.
Suprasciau, kad vienas kita nors keleta menesiu pazinotumet, bet dabar 4 savaites is kuriu tik 2 zinojot kad vienas kitam patinkat..Pasikartosiu – nesamone.
kodel nesamone ..
uzjauciu tave labai labai:( didele nelaime , kai mylimas mirsta
nu bet jei taip nutiko , taip nutiko, reikia gyvent toliau ..
linkiu stiprybes, sviesos …
gyvenk taip, kad ji didziuotusi tavimi kaip zmogumi ..juk gal mato tave:)
p.s:
gedejimas iki 1 m dar normalu, bet jau ilgesnis yra uzsiteses, kada nepamaisytu psixotarepevto pagalba
PPJ rašė:
Dar pamirsau pasakyti kad menesiui ziema buvo atvaziavusi, na tau tai nesamone o man ne.. Dziaukis jei tau dar nebuvo nutikusi tokia nelaime…
Kazkada ir man buvo panasiai, bet mes su tuo berniuku buvom pazystami nuo vaikystes. Ten tokia graudi istorija buvo, bet jai cia ne vieta. Mano patarimas tau : viena diena suprask, kad jos nebera ir pasakyk sau : laikas pamirsti. Viskam ateina laikas baigtis. Nusisypsok ir stenkis pamirsti negerus jausmus, liudesi, ta stipru ilgesi. Sypsokis, ne kiekvienam lemta isgyventi tokius jausmus, emocijas. Jau daug laiko praejo, o tu vis dar stovi vietoje. Jeigu tai baigesi, reiskias kazkas naujas nori uzeiti pas tave per duris, bet tu su savo prisiminimais neleidi naujiem jausmam uzimti savo sirdeles. Nesakau, kad turi pamirsti, niekas niekada tokiu prisiminimu is taves neatims. Tikiu, kada nors sedesi su kokia nors panele ir papasakosi jai savo tokia istorija. Tada nusisypsosi ir pagalvosi ; kaip gerai, kad turiu tave salia. Busi vienas is to nedaugelio, kurie brangins zmogu esanti salia, nes zinos, kaip sunku jo netekti. Linkiu stiprybes tau ir kantrybes, apsidairyk – tikiu kazkas nori nudziuginti tave padovanodama savo sirdele, mokek priimti ja 🙂
nuomone rašė:
Galiu tik pasakyti, Ačiu. Parašiusi šia žinutė privertei susigalvot. Stengsiuos pamirsti ir daugiau šypsotis.
Tu turi nusiteikti.Turi galvoti,kad nebėra to žmogaus,kad ir kaip skaudu kartais būtų.Turi sau pasakyti,kad REIKIA gyventi toliau,kad privalai.O kad prisiminimai kankina normalu.Jokiu būdu negalima užsidaryti/atsiriboti,nes taip tu pats tik smukdai save į depresiją.Nueik pas psichologiją,susirask žmogų,kuriam gali išsišnekėt,kuris pasakytų tau į akis,kad viskas tęsiasi,kad ji nebuvo tavo gyvenimo pabaiga.
Sėkmės. 🙄
Nusišypsojau* rašė:
Bet man neišeina saves įtikinti, kad jos nėra. Prieš eidamas miegoti daug apie Ja galvoju. Ir man vis atrodo, kad ji gyva ir t.t. Todėl ir jeigu taip toliau tesis galvoju vasara nuvažiuot ten kur ji palaidota, susitikt su jos mama, nes irgi ja pažinojau. Nzn, ačiu kas pasisakote, duodate patarimu. Gal kam ir atrodo kvaila, bet man tai svarbu. Ačiu. Deja neturiu mamos kontaktu, paskambinčiau… o jos telefonas išjungtas, ankščiau veikė bet niekas nekelė.
O kaip tu suzinojai, kad ji mire? Kas pranese?
meile buna ir is pirmo zvilgsnio kai pamatai zmogu ir pabendraiji diena dvi,ir supranti kad su tuom zmogum nori praleisti savo gyvenima 🙄
Na,gal ne taip išsireiškiau.Žinoma,žmogaus neįmanoma pamiršti,o ypač to,kurį mylėjai/myli.Tiesiog reikia suprasti,kad to žmogaus nėra gyvo,kad reikia ieškoti kito.Gyventi prisiminimais nėra blogai,net jei ir skauda.Gi dauguma jų yra nuostabūs :}
Aišku,kad kiekvienas žmogus gali būti sau psichologas,bet kai skauda,kartais tai labai sunku. In my mind 😉
Smilga rašė:
Per skype parašė jos sese… Bet dabar nei skype accountas veikia nei telefonas ijungtas… Tai todel ir man visokiu nesamonių į galva lenda kad galbut tai melas ar dar kas nors. Pats save verčiu netikėti.. Todėl ir ruošiosi važiuoti vasara tenais. Nežinau kodėl, bet butinai noriu įsitikinti.
Nejaugi neturi jokiu kontaktu su merginos artimaisiais? 😕
O man idomiausia kokio galo jai meluot?
Ne tai ka aš žinau. Turėjau tik jos numeri kuris nuo įvykio praejus savaitei buvo išjungtas. Aš nesakau kad tai melas, bet giliai širdyje tikiu kad tai melas.
O nuvykęs į ta šali bandyčiau ieškot informacijos išpradžiu telefono knygoi, nes žinau ir mamos ir jos sesers varda pavarde, ten gi adresa rašo rodos.. o suradęs jas jau išsiaiškinčiau kur palaidota ir t.t.
Bet tai blyn, kas per artimieji turetu buti, kad griebtusi tokio kraupaus melo…
o is kokios ji salies?
Latvija. 🙄
Tai gal mazu turejai kokiu konfliktu su jos artimaisiais? Negi internete neraso apie ivyki, kad ji mirus ar pan. Buna dazniausiai kazkokiu uzuominu, paskambink i policija Latvijos, yra daug iseiciu, jeigu tau reikia isitikint.
Bandžiau ieškotis googlei bet nieko konkretaus neradau. Tik apie visokias kenguros olimpiadas kur ji dalyvavo. Jokiu konfliktų neturėjau. Bet sakau čia aš tik save tokiu budu raminu, o kaip ten ištiesu, ai ka aš žn..
Blyn, zmones, as gi nedariau prielaidos, kad ji gyva.. Abseikim be tokiu vilciu 😕 Tiesiog keista situacija..
Jeigu kas atsitiktų mylimajai, tai nežinau. Man šakės būtų, kai du metukus, prabūni kartu svajoji, nežinau, gal ir pats numirčiau. Net galvoti neverta. Mums paprasta sakyti pasitenk negalvot, išmesk iš galvos, bet jeigu pačiam taip nutiktų, nemanau, kad taip lengvai imtu ir pamirštum ir gyventum kaip gyvenęs, aš bent tai tikrai niekaip prie senojo gyvenimo negrįžčiau. brrr… net galvoti nemalonu.
Opus rašė:
bet tai kad cia ne istisai laikas kartu leistas. Juk apskritai is tu metu vos menesis susidarytu bendrai paemus. Kiek kitokia situacija 🙄
Tai taip 🙂 na kaip ir sakiau, mums lengva kalbėti, kol tai mums neatsitiko.
Na suprantu, kad liudna, bet reiktu pasistenkti neignoruoti draugu ir mokytis. Nes vis delto tai tavo ateitis, o si mergina tik praeitis. Aisku liudesio del brangaus zmogaus nelengva atsikratyti ir sunku su juo gyventi, bet reikia.. 😉