2024 21 gegužės

35 thoughts on “Noriu vestuvių…

  1. "Kad ir kaip būtų madinga ar ekonomiškai naudinga gyventi susidėjus, visuomenė, beje, į šias poras irgi žiūri kitaip nei į tas, kurios oficialiai susituokusios. Neoficialios šeimos nariai dažniausiai nejaučia psichologinio komforto – nėra tikrumo dėl galutinio apsisprendimo. Tokie „sutuoktiniai“ įtikinėja aplinkinius ir save, kad svarbiausia – jausmai, o formalumus galima sutvarkyti bet kada. Tačiau juos tvarkyti vengiantis vyras nenori pripažinti, kad, pasilikdamas atvirą kelią atgal, psichologiškai traumuoja moterį. Net idealiai sutariant, moteris kur kas labiau bijo likti viena nei tada, kai santuoka įteisinta. Nors protu ji suvokia, kad antspaudas pase, pavardės pakeitimas, net vaiko gimimas ir kiti normalios šeimos atributai nesulaikys vyro, jeigu jis panorės išeiti, pasak psichologų, išorinio stabilumo užtikrinimo jai vis tiek reikia. "

  2. as irgi nemanau, kad po metu gali zmogu pilnai pazinti ir priimti toki skubota sprendima butu neprotinga. Sako meile trunka tris metus, ar sugebesi tiek ir dar daugiau su juo isbuti? Mano mama zenyjosi 20ies, nes norejo iseit is namu, o kodel tu nori taip greit isteket?

  3. Vestuves ne todel,kad ten kas nors ka priris.. o tiesiog toks dalykas kaip atsidavimas seimai… priklausomybe nuo seimos.Manau nori priklausyti seimai… o ne susimetusios poreles gaujai 🙂

  4. Prieš vestuves:

    JIS : Valio, pagaliau! Jau galvojau nebesulauksiu!
    Jinai: Gal man išeiti?
    JIS: Net negalvok apie tai!
    JINAI : o tu mane myli?
    JIS: Aišku
    JINAI: O tu man buvai kada nors neištikimas?
    JIS: Kaip tau tai į galvą galėjo ateiti?
    JINAI: Tu mane bučiuosi?
    JIS : Taip.
    JINAI O tu mane muši?
    JIS: Nieku gyvu !
    JINAI : Aš galiu tavim tikėt?

    Jei nori žinoti kaip būna po vestuvių skaityk nuo apačios į viršų

    😀

  5. As nepripazystu tok kad gyventi visa gyvenima nesusituokus ar daug metu nesuprantu ko laukti jei myli,o kad kai vaikas bus tai is vis aupsurdas didziausias maryjos zemei…as kaip tik jau nebesizeniciau kokia geda…zenitis del vaiko????visi sako ne ne del vaiko mes ir taip dar vienas kita mylim ir bla bla bla …ir be baliaus vestuves ne vestuves turi buti baznycia santuokos rumai ir balius nes jei jau nori tuoktis tai tik viena vieninteli karta gyvenime ir paskui gaila bus nes nei atsiminymu nebus nuo lievu vestuviu…

  6. avietinis_ debeselis rašė:

    Prieš vestuves:

    JIS : Valio, pagaliau! Jau galvojau nebesulauksiu!
    Jinai: Gal man išeiti?
    JIS: Net negalvok apie tai!
    JINAI : o tu mane myli?
    JIS: Aišku
    JINAI: O tu man buvai kada nors neištikimas?
    JIS: Kaip tau tai į galvą galėjo ateiti?
    JINAI: Tu mane bučiuosi?
    JIS : Taip.
    JINAI O tu mane muši?
    JIS: Nieku gyvu !
    JINAI : Aš galiu tavim tikėt?

    Jei nori žinoti kaip būna po vestuvių skaityk nuo apačios į viršų

    😀

  7. Mano vaikinas, kaip tik labai nori susituokti, klausineja kada gali pasipirsti ir panasiai, mane tai tiesiog baido.. Na aisku, as jauna, galbut del to, bet vistiek ji labai myliu.. Jis sako, kad jei susituoktumeme, jis butu visiskai tikras, kad nuo jo negalesiu pabegti, man tai kelia kazkoki siauba, lyg ikalinima. Manau nereikia skubeti toki zingsni daryti, nes man vestuves yra labai svarbu, ir noreciau zengti prie altoriaus su tikrai man skirtu zmogumi.. O kaip tavo atveju, tai vieneri metai – juokai! Na, cia tik mano nuomone.

  8. pilnai tave suprantu, as irgi kazkada galvojau, kad vestuves tik formalumas ir kad pvz man ju net nereikes, bet kai pradraugavau su vaikinu jau 3,5metu ir 2is ju gyvenam kartu poziuris pasikeite, buna ir barniu del to ir siaip manau, kad santuoka suteikia kazkoki tvirtumo jausma, manasis taip pat baidosi vestuviu, tai kartais as net galvoju, kad viskas gali pasisukt visai kita linkme 🙁 kad ir kaip liudna bebutu.

  9. sveiki.gal galit patart,ka daryti?su mergina esam pora jau keturi metai,as kai tik pradedu kalbet apie vestuves,tai ji vis sako nenoriu,nepasiruosus,bijau,neidomu man dabar tai ir t.t.esu tam zingsniui pasiruoses,kasdien ir galvoju apie ja ir vestuves,ka netaip darau gal?nzn.mudu mylim vienas kita labai,ta meile auga kasdien,visada nuosirdziai paklabam,bet gaunasi vistiek,kad lieku nieko nepeses.bijau,kad pradedu uzsiblokuoti ir kai ji nores vestuviu,paprasciausiai as ju nebenoresiu,nes jau psichologiskai busiu susitaikes,kad ju nebus vistiek.klausiu jos,gal neplanuoji gyvenimo su manim,ji sako ,kad planuoja,esu jai vienintelis.tai mano pirma mergina,man metu uztektinai,kad jau buciau pasiruoses.noreciau su kazkuo padiskutuot apie tai

  10. AMURAS rašė:

    sveiki.gal galit patart,ka daryti?su mergina esam pora jau keturi metai,as kai tik pradedu kalbet apie vestuves,tai ji vis sako nenoriu,nepasiruosus,bijau,neidomu man dabar tai ir t.t.esu tam zingsniui pasiruoses,kasdien ir galvoju apie ja ir vestuves,ka netaip darau gal?nzn.mudu mylim vienas kita labai,ta meile auga kasdien,visada nuosirdziai paklabam,bet gaunasi vistiek,kad lieku nieko nepeses.bijau,kad pradedu uzsiblokuoti ir kai ji nores vestuviu,paprasciausiai as ju nebenoresiu,nes jau psichologiskai busiu susitaikes,kad ju nebus vistiek.klausiu jos,gal neplanuoji gyvenimo su manim,ji sako ,kad planuoja,esu jai vienintelis.tai mano pirma mergina,man metu uztektinai,kad jau buciau pasiruoses.noreciau su kazkuo padiskutuot apie tai

    atleisk, bet manau kad ji taves nemyli, arba bent ne tiek kad amžinai su tavim būtu, aš ištekėjau jauna ir iš reikalo.bet nei minutei nieko nekeisčiau ir neisivazduoju kaip gali nenorėti susieti savo gyvenima su kažkuo kas tau tiek daug reiškia? o jei ta santuoka tik formalumas vienam žmogui ir tipo nafik jo reikia tai kodėl nepadarius malonumo mylimam žmogui?
    aplamai man santuoka yra kažkas gražaus ir tikro.. ir tikrai malonu kai ateini ir prisistatai.. as jo žmona.. draugė? šmaugė kiek jų būna.. manau kai jau apsisprendi , kad tai tavo žmogus tai ir reikia ženitis.. ar tam prireikia 1 ar trijų metų.. aišku geriau pasistengti jį pažinti, kad netektu gailėtis.. o baimės yra pas visų.. juk negali apsidrausti.. tiesa pamenu mano vestuvės buvo laimingiausia diena .. negalvojau nieko tik kokia esu laimynga žiurėdama į tas mėlynas akis.. 😀

  11. Bloga_mergaite rašė:

    pati jauciuosi mazumele susimalusi ir pasimetusi tarp senovinio stereotipo "gyventi kartu tik susituokus" ir modernaus gyvenimo ritmo – tiesiog gyventi susimetus.
    niu susimetem mes, bet kazkaip vis tiek norisi tu vestuviu. ir nesuprantu kodel… visa gyvenima iki tol masciau, kad kam tos vestuves reikalingos, kol nera vaiku, nereik vestuviu, o dabar va isijunge toks kazkoks… draugaujam daugiau nei metus, abu labai mylim viens kita, atrodo to ir gana… tureciau jaustis saugi ir laiminga, juk popieriai ir anstpaudai zmogaus nepriris, jei eis ir iseis… bet is kur tas toks noras tuoktis, padaryti santykius "oficialius" 🙂

Parašykite komentarą