Kol su tuo asmeniškai nesusidūriau, nesupratau kad tai nėra malonu. Iš pradžių vienas mokytojas (mokęs mano tėvą) pradėjo man kelti pžymius. Ir net ne nežymiai, o labai ryškiai. Pirmą, antrą kartą nieko, o vėliau įgriso. Tos pamokos studijuojant neprireiks, taigi man nesvarbu. Ir man nereikia to, kas man nepriklauso. Vis dažniau įvairiose situatsijose tai suprantu. Aplinkiniai sako imti ir džiaugtis. Bet aš negaliu džiaugtis nuopelnais, ar dar kuo nors, jei tai nėra mano pačios pasiektas dalykas. Lyderiauti malonu, bet tik tada kai iš tiesų gali didžiuotis savimi. Ar nemanote, kad kartais lengviau likti be nieko, negu patirti garbę už tai ko nesi vertas? Gal esate irgi patekęsį panašias padėtis? Kaip elgiatės? Kaip jaučiatės? Tiesą sakant tai mane kartais priverčia jaustis nieko vertai.
7 Responses to “O jei patiekta ant auksinės lėkštutės?”
Manau is pradziu gauti daug nieko nedarius gan malonu, taciau kai tai yra nuolatos, jokio malonumo, juk daug maloniau gauti kai esi to vertas, o nei cio nei is to!
taigi. bet manes aplinkiniai nenori suprasti sia tema. nzn kaip jiems paaiskinti. ir taip ir taip – nesupranta.
gauni gerus pazymius nieko nedarydama, tai ir dziaukis, manau dauguma taip ir galvoja ir noretu tavo vietoj pabut!Taciau manau reikia ziniu, ne vien tik geru pazymiu
va ce ir esme,kad visi mano kad taip kaip yra man, turi buti gerai. nzn,gal as per giliai zvelgiu, bet tiesiog plaukti pasroviui neiseina. o dabar ir nebe tik mokykloj atsiranda zmoniu,kurie noredami man gero uzknisa. kuo as uzkliunu? 🙄
Tai tu stenkis buti verta tu pazymiu, kad nesijaustum gavusi tai kas tau nepriklauso.
taip ir reikes padaryt. taciau kaip sakiau tai susije ne tik su pazymiais. neretai man visi bando padeti, kai tikslo bandau siekti pati. kai kurie tiesiog to negali suprasti.
žinomas jausmas. Iš visų mokytojų kurie dėstė prisiminsi daugiausia tik griežtus, kurie vertė mokytis ir siekti rezultatų. Juos minėsi tik gerai ir su pagarba. Bet yra ir kita puselė. Praeis kuris laiko tarpas ir tada įvertinsi kas buvo daroma. Suteikta proga pakelti vidurkį nereikšmingu dalyku.