Sveiki.
Prieš savaitę išsiskyriau su mergina. Žinoma, sunku gyventi, depresija ir pan. Tačiau pats išsiskyrimas neduoda ramybės, nes….
Studijuoju užsienyje, tad tenka bendrauti per atstumą. Matomės kas 1.5mėn + šventės. Viskas kaip ir gerai, pradžia gal kiek sunkoka, po to pripratom. Grįžę visada kartu praleidžiam visas dienas, būna ir pykčių, bet meilė nugalėdavo. Na ir paskutinis kartas, kai turiu palikt Lietuvą. Oro uoste apkabinimas, bučinys, žodis "myliu". Na atrodo viskas gerai. Grįžau į unviersitetą, sugalvojom, kad reikia kaip nors paįvairint santykius. Susigalvojom kvailų dalykėlių, kada kas kam rašo, kada skambina ir pan. Viskas ėjosi gerai, kalbėdavom per skype, juokaudavom. Tačiau vieną dieną ji pareiškė, kad nežino, kas jai yra, ji nežino ar myli, jai reikia keist gyvenimą, nes "dugne" ir pan. Nieko nesurpatau… Gal tai įtakojo tai, kad ji turėjo sveikatos problemų, laukia egzaminai, pykstasi su draugėm ir pan. Tiesiog sunku patikėti, kaip tai galėjo nutikti per vieną dieną, kai prieš tai sakė, jog pasiilgo labai. Ką manote? Ji išlaukė visus mokslo metus, o likus 2sav iki mano atostogų, tiesiog paliko. Ar jai rašyti, ar palikti ramybėje? Ir ką daryti grįžus į Lietuvą? Ačiū.
