Vienam tokiam senam forume,radau temą gan įdomią.Todėl pasidariusi po čia esančiomis temomis ir neradusi nieko panašaus,nusprendžiau ir čia ją sukurti.
Vyksta tokia situacija,kai nėra laiko galvoti,ar žmogus vertas,kad dėl jo būtų paaukota kito gyvybė,ar ne.Klausimas,ar paaukotumėte savo gyvybę vardan kitos gyvybės?
52 thoughts on “Pasiaukojimas”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
jei jau taip ispultu , tai taip
Balsavau – Ne. Bet, būtų maloniau be prierašo, nes visuomet yra išimčių. Ir beje manau, kad jei paaukotum savąją dėl kito, tas kitas, kuris išgyventų jaustusi lyg koks žmogžudys, ir jam gyvent tikrai nebūtų malonu su ta atiduota gyvybe…
Banshee rašė:
O kodėl manai,kad tas žmogus,kuriam paaukočiau savąją gyvybę,poto graužtų save ir galvotų,kad yra žmogžudys?
Nes kažkas savo gyvenimą tiesiog atidavė, o gal tam kuris atidavė būtų jis buvęs tiesiog nuostabus ir tokio, kurio galima tik pavydėt…
Manau, kad jei jau duotas mum gyvenimas, tai jau tik mum o ne paaukojimui. Tai tiesiog likimas. Kiekvienas mirštam savu laiku, bet neturim mirti dėl kito.
Banshee rašė:
O jeigu buvo žmogui taip paskirta,kad paaukotų savo gyvenimą kitam?Juk ir lemtį kažkokią turim 🙂
Reikia gyventi savo gyvenimą, o ne aukotis.
Suprantu, jei jau miršti kažką ten paaukot, bet jei esi gyvas tai ir turi gyvent.
Tai to žmogaus lemtis, kad artėja mirtis.
Ir jei jau esi gyvas, reiškia taip ir turi būt ir žmogus negali nuspręst kada jam laikas trauktis. ;] Aš tai tikrai jausčiaus kalta, jei būtų man taip padaryta, ir neiškentusi turbūt pati pasitraukčiau, nors tai kvaila, bei nepriimtina, ir taip elgtis tiesiog negalima. Ir tuomet būtų prarastos dvi gyvybės.. ;>
Banshee rašė:
Tu vistiek kažkaip ne taip atsakiai į mano klausimą 😀
Hm..kaip čia kitaip paklausus…
Žmogus gimsta gyventi,bet kiek jam duota,niekas nežino.Taigi,jis staiga atsidūria tokioj situacijoi,kaip reikia gelbėti ir gelbėtis pačiam,tačiau nesigauna,nes turi išgyventi tik vienas.Tas žmogus,kuris paaukoja savąją gyvybę vardan kito-turi mirti.Vadinasi jam yra taip skirta..Jis atėjo į pasauly,užaugti,atlikti kažkokią jam paskirtą misiją ir sulaukęs kažkiekos metų mirti,o mirtis kiekvienam dažniausiai būna skirtinga.Vadinasi aukojimas savos gyvybės yra jo mirtis.Hm..
Beje,labai gerą pavyzdį paliko Avietinis_debesėlis.Manau būtent tuo įrašu aš ir norėjau pasakyti-lemtis
Priklauso, apie koki zmogu kalba eina. Del svetimo – turbut ne. Del artimo – galbut taip. Kad ir kaip bebutu, garantuoto atsakymo tikrai nebus.
aisku kad garantuoto atsakymo niekada but negali, viskas priklauso nuo zmogaus, nuo to kiek ji myli, ka jis tau padares, pagaliau kokio jis amziaus, nematau prasmes jauniem aukotis del senu, pagaliau aplinkybes, ka tas zmogus turi (seima, draugai, mylimasis) ir ka turi tu (tas pats), bet aisku kai ner laiko galvot tai apie tai gi negalvosi, bet del svetimo tikrai nesiaukociau, kiekvienas turim tik mum duota gyvenima ir nereikia lengvabudiskai del kazkokiu anot kilniu dalyku (tipo riteriski laikai) savo gyvenima mirciai atiduot.. vat.
jej pats netureciau del ko gyvent ir galeciau isgelbet kazka,kas turi gyvenime ka veikt ir del ko gywent,tada manau pasiaukociau,bet sunku i tokia situacija ilist nepabuvojus joje.
balsavau taip – bet tik del zmogaus, kuri myliu is visos sirdies ir zinau, kad jis vertingiau nugyvens gyvenima nei as 8)
del svetimo, nepazistamo, prasalaicio – ne, nes tikrai nezinau, ar jis vertas mano gyvybes…
gal si nuomone tokia, nes mano sesute, budama 7 metuku, eidama is mokyklos, gelbedama savo bendraklase (nustumusi nuo kelio) pati nespejo pasitraukti, papuole po automobiliu ir zuvo.
man buvo 5-eri, taciau kuo puikiausiai pamenu isgelbetos mergytes tevu dziaugsma del dukros ir tuo paciu sumisima, ligtai kalte, neturejima ka pasakyti mano tevams… pamenu laidotuves ir juos…
Eik tu sau.. 🙁
Nepaaukociau savo gyvybes, nes zinociau kaip kentetu del to artimieji mano.
Myletum – paaukotum
Yra tik keletas asmenu,del kuriu paaukociau gyvybe.Del svetimo-tikriausiai,kad ne.Nors dabar negaliu nieko sakyti,nes viskas labai priklauso nuo situacijos.Bet pati nenoreciau,kad kasnors pasiaukotu del manes… kazkaip labai keista butu… 🙄
paziurek i Jezu …
dievas musu tevas – kurejas, vadinasi Jezus – musu brolis, pasiaukojes del musu visu broliu ir seseru
o dieve, gal nereikia religijos 🙄
Thanatos84 rašė:
Va būtent tai ir norėjau pasakyt.
Ir nekiškit to dievo, jėzaus ar dar ko, tai priimtina ne visiem, ir nevisi juo tiki ;] Ir man tokie mitiniai dalykai nėra pavyzdys… 🙄
Va kaip lilute pasakojo…
Va tokioje situacijoje pasiaukočiau,o ne stovėčiau išsižiojusi ir laukčiau kol tą žmogų užmuš mirtinai automobilis..
O kas dėl kilnių dalykų,dėl to tikrai to nedaryčiau,nes tai būtų per daug savanaudiška..
O kaip dėl ugniagesių?Kurie gelbėja kitus rizikuodami savo gyvybėmis,jie nežiūri ar tas žmogus vertas,kad dėl jo ugniagesys aukotų savąją gyvybę..
O kaip gelbėtojai,gelbėdami skęstančiuosius?
O kas dėl kareivių,kurie gelbėjo mūsų tėvynę?Juk žuvę kovose jie irgi kovodami už mūsų tėvynę gynė ne tik pačią Lietuvą,bet ir joje gyvenusius žmones,nors pusė jų buvo nusikaltėliai sėdintys už grotų..
Pasiaukočiau net negalvodamas…
Ne vieną kartą yra tekę aukotis dėl kito žmogaus (aišku, ne gyvybės atžvilgiu)… Ne kartą reikėjo draugams pagalbos (bet ne pinigų ar dar kokios juokingos paslaugėlės)….
Death_noice rašė:
cia ju darbas, ir nebutinai reiskia aukojimasi, jie uz tai pinigus gauna, ju pareiga gelbet kitus. tad nemaisom. nebutinai jie aukojasi, jei 100% kad neisgyvens zmogu gelbstant tai ir nelis. didzioji dauguma, nes tai neprotinga. o gelbetoju ir gaisrininku ir taip truksta 😛
Thanatos84 rašė:
Aš dėl močiutės aukočiausi 🙄
Thanatos84 rašė:
Banshee rašė:
turbut yra tik 3 zmones del kuriu aukociaus
as ? as ? as ?
Death_noice":28pbubyd] Thanatos84 rašė:
nori pasakyt ju oareiga aklai list i ugni ir degt? ne! jei zino kad mirs jei lis tai bandys kaip nors kitaip, bandys bandys ir bandys, gal ir mirs tas zmogus, bet kitavertus jei lis jis tai gali zut abudu, nemaza kad du zmones mirs, bet tarp ju ir specialistas kuriu truksta labai. beprasmiskai aukotis negalima. jie turi protu vadovautis, logika ir t.t. o ne pirminiais instinktais ir list mirciai glebyn del to kad po to laikrasciai parasytu "didvyris" ir seima gautu nemaza kompensacija ir liktu seima be maitintojo, vaikai be tevo, zmona be vyro. reikia protu vadovautis. nebent gelbsti labai jau super ekskliuzyvini ir labai zmonijai reikalinga zmogu. bet bet bet… pries mirit visi mes lygus, nera kazkieno gyvybe labiau ar maziau verta, ne mums cia sprest..bet kitavertus negi galima vertint vienodai bomziuko girtuoklio ir kokio nors mokslininko gyvybe ar tiesiog girtuoklelio kuris nieko neturi tik buteli savo isimylejes ir zmogaus kuris turi seima vaikus ir zmona gyvybes?… nu kad negalima..
reikia rinktis mazesni blogi.
avietinis_ debeselis rašė:
Thanatos84":erqs667d] Death_noice":erqs667d][quote="Thanatos84 rašė:
avietinis_ debeselis rašė:
Taip neblogas čia pavyzdys….. Pasilegčiau lygiai taip pat..
Aš manau taip… nutinka tam tikri nutikimai, atsiranda tam tikros situacijos, kuriose žmogus veikia vedamas kažkokių instinktų.. Būna, kad pamatęs skęstantį vaiką svetimas žmogus puola jo gelbėti, dažnai būna, kad nuskęsta pats… Niekada negali žinoti, kaip ekstremaliose situacijose pasielgsime, jei nesame visiškai abejingi kitiems… Jei jau puoli kažką gelbėti, reiškias kažkiek jau rizikuoji gyvybe, nes nežinai, kokio dydžio ta rizika..
Nemanau, kad kiekvienas aukotų gyvybę dėl savo mylimo ar artimo žmogaus, bet manau, kad yra daugybė, kurie pasiaukotų. Aš taip pat pasiaukočiau…
Thanatos84":6zeh6eg8] avietinis_ debeselis rašė:
paleistuve Marija Magdaliete , zvejys Petras, muitininkas Levis, Judas irgi turejo savas vertybes..dirbo ir gyveno ir buvo tuo labiau ar maziau laimingi , ir Jezus ju nepavadino tusciais ar beverciais , o priesingai jie tapo jo bendrazygiais / biciuliais :}
Death_noice rašė:
matai, gal tai mergaitei ir gerai, jos tevai dziaugiasi, o mano seima… as…
nzn, del svetimos mergaites sesute pasiaukojo, o kuo ji buvo geresne uz manaja sesute.. dabar esu vienas vaikas seimoje, broliukas mire tik gimes, sesute avarijoje, tikrai nesidziaugiu del jos tokio poelgio, ir tikrai pati neaukociau saves del svetimo (jau rasiau tik del mylimo zmogaus galeciau) .
kai susiduri su tokia situacija (nei vienam to nelinkeciau) – supranti koki skausma palieki seimai (mylimiems)
liliute rašė:
Aš visiškai suprantu tavąjį skausmą..Nes pati praradau artimąjį ir mylimąjį žmogų..
Bet vistiek,aš aukočiausi dėl kito…Nes kažkaip keista būtų stovėti ir žiūrėti,kaip kitas žmogus galą gauna ir jeigu yra šansas jam padėti,tai tikriausiai padėčiau.. 🙄
sutinku siuo atveju, instiktyviai juk pultum padedi kitam, negalvodamas kas nutiks, nesvarstydamas 🙄
Smilga":2ac1ni3p] Thanatos84":2ac1ni3p][quote="avietinis_ debeselis rašė:
as papaukociau manau 😉
Cia labai priklauso nuo zmogaus kuri gelbeji. As tikrai negelbeciau ka tik sutikto zmogaus. As turiu gerai pazinti zmogu, kuri gelbeju. As turiu buti uztikrintas del jo ateities geroves.
Kokio nors kretino, debilo tikrai negelbeciau. Stai del nescios moters tikrai pasiaukociau.
Arba pasiaukociau tada jei mano situacija butu keblesne nei kito zmogaus.
Be to tavo klausimas nera issamus. Nera duota tiksliu aplinkybiu apie padeti ir iseiti. Seip sau lyg niekur nieko tikrai nesiaukociau. Klausimas labai abstraktus. Todel mano atsakymas lygiai toks pats —-> Galbut.
Miami_vice rašė:
Vaje,vaje,tai būk malonus tada ir susikurk atskirą temą,kurioje galėsi išdėstyti taip vadinamus "neabstrakčius" klausimus..o mano temos nekibink.
Miami_vice rašė:
😕
ne, neskamba. beto nuo kada pabandyt padet senutei kai ja plesia yra pasiaukojimas? 😉 teisingai sako kad neverta aukuot savo gyvenimo del nepazistamo, ypac jei tavo gyvenimas kupinas meiles, draugu ir idomus, o ka zinai kas ten per zmogus skesta, gal jis specialiai skandinasi is nevilties gyvent. beto velgi nieks ir nesako kad stovesi ir ziuresi kaip skesta, nes, bandysi padet, bet ne savo gyvybes deka, kvailas zmogus puls iskart sokt pvz i ugni ar i ledini vandeni, abudu mirs. taip, mes nezinom kaip pasielgsim vienoj ar kitoj situacijoj. bet, branginkim gyvenima, savo irgi, negi cia toks menkniekis tas musu gyvenimas kad galima butu ji i kaire i desine del kitu metyt?
miami vice jau nebepirmoj temoj protingai kalba, idomus naujokas, nes mastymas neblogs.
Na visgi gelbstint senutę gali būti pasiaukojimas, jei jai grasina peiliu.. čia irgi iškyla rizika gyvybei.
Įsivaizduokit save to kito žmogaus vietoje, ar norėtumėte, kad jums padėtų? Tikiu, kad norėtumėte.. bet dažniausiai pagalbos nesulaukiame, nes mąstome būtent šitaip – kad dėl nepažįstamu neverta aukotis.. O žiūrėk, tau tas nepažįstamas vieną dieną išgelbės gyvybę.. Gyvenimas sudėtingas.. turime gyventi prasmingai, jei skirta mums išgelbėti nepažįstamojo gyvybę, tai taip ir darykime.. Kaip sskant, kuo daugiau brangini save ir savo gyvenima nežiūrėdamas ir nepadėdamas kitiems, tuo daugiau prarandi…
Thanatos84 rašė:
jei kas saukiasi pagalbos velu vakara – apsimeta kad negirdi ir didziausia lanka daro, neria kuo greiciau i prieki, tokie jau mes esam, bijom, nenorim rizikuoti, o jei paciam reiks pagalbos – niekas nepades, neisgelbes
Karta gryzinejau is mokykos namo. jau buvau per 50 metru iki laiptines duru. Nelabai daug žmoniu. Pro šalį ėjo labai jauna moteris, gal mergina. graži, blondinė, seksova … 😳
Ten matyt buvo meilužis, ir jų audringi santykiai.
Man buvo panašiai, kad pora susipyko..paskui tik sužinojom, kai tą vyrą prikūlėm 😀 nesigailiu nė kiek, nes iškart tada aš pagalvojau, įsivaizdavau save jos vietoj, ir tikrai norėčiau kad kas atsilieptų į pagalbos šauksmą…
Imagine rašė:
saunuole Imagine :}
😳
tikrai saunuole 🙂
Banshee rašė:
o gal but tas zmogus kaip tik pradedu labiau vertint savo gyvenima. kad to zmogaus, kuris del jo paaukojo gyvybe mirtis nebutu veltui…