2024 24 birželio

55 thoughts on “Pasiklydę gyvenime? (jūsų vertybės)

  1. gal meile? ..seima?… bet mylimi zmones palieka …isduoda..mirsta..
    darbas? retai kam pasiseka rast darba kuris teiktu dziaugsma…..vis dar svajoju apie tai……. dazniausiai jis uzknisa….
    o gal paprasciausiai reikia dziaugtis sia diena..nusipirkt brangia suknele …pasimylet taip kad protas aptemtu… suvalgyt skanu pyragaiti..ir viskas?

  2. Žmogus yra ypatingas kūrinys turintis dvasingą sielą ir kūną. Šiame žemiškajame gyvenime klaidinančiai išaukštinamas kūnas ir kūniški darbai(malonumai, konfortas ir t.t.). Žemiškas kūnas ir kūniški darbai yra laikini, neturintys teigiamo indėlio į anapus, kiek kūnas pasitarnauja žmogaus dvasiai tiek ir naudos. Bet štai sielos gėris – dvasingumas palydi į anapus su kraičiu ir prisideda prie žmogaus išganymo, nes siela nemirtinga. Žmogaus dvasia yra dvasinga, jei vadovaujasi Šventosios Dvasios įkvėpimais: puoselėja tikėjimo, vilties ir meilės dorybes su Dievu, jei tobulėjama per žmogiškąsias dorybes nuolankumą, romumą, meilingumą, saikingumą-susivaldymą, skaistumą, uolumą, dosnumą. Jei žmogus myli visa siela, visu protu, visa širdimi Dievą, o artimą kaip save patį. Tai yra raktas ir Kelias į nesibaigiančią Laimę. Gyvenimo tikslas – įvykdyti Dievo valią ir patekti į Jo nesibaigiančio džiaugsmo Tėvynę – Dangaus Karalystę…

  3. gyvenimo tikslas….? nusipirkt masina gera , pistoleta ir turet bapkiu , bent kiek 🙂 o tos vertybes tai s… visiskos , as rukau , geriu ir delto visai nesigailiu , nes man viskas px

  4. Tema tikrai labai idomi!
    Svarbiausia ka turi padaryti zmogus, tai dziaugtis tuo ka turi!!! taip, daznai mes tik ir galvojame apie tai ko truksta, apie tai ko neturim, galvojame apie tai istisai, ar ne? Ir taip prasmege tose mintyse visiskai nepastebime to, ka turime cia ir dabar. O tai suprate, suprasime, kad turime labai daug. Ir turime moketi tuo dziaugtis! Paskutiniu metu taip ir darau ir stengiuosi toliau augti dvasiskai. Mano vertybes labai skiriasi nuo kitu zmoniu, tad irgi galeciau buti palaikyta keistuole. taciau tai man teikia dziaugsma, as jauciuosi laiminga, gyvendama taip, kaip as noriu ir brangindama tai, kas man svarbiausia. Svarbiausia yra geris, meile, seima. Svarbiausia yra naudotis kiekviena pasitaikancia proga, kuri tau gali atverti dar nematytus horizontus, svarbiausia yra nugaleti baime ir zengti ten, kur bijai. Nezinomybe daznai mus sukausto, taciau nezinomybe slepia labai daug.
    Svarbu kiekviena diena gyventi taip, tarsi ji butu paskutine ir jos visos pavirs paciomis geriausiomis, nes kai tai supranti, tada darai viska, kad ta diena butu pati geriausia..galbut kitos jau nebebus. Svarbu yra dziaugtis sia diena, sia akimirka, reikia dziaugtis dabar, o ne laukti dienos, kai turesi ta ar ana, busi tas ar anas.. nes tokia diena gali ir neateiti.
    Taigi man svarbiausia yra:
    – Geris, meile, seima, saziningumas, nuosirdumas.
    – Gamta.
    – Jei yra proga, tai ja naudotis cia ir dabar, o ne laukti kito karto..
    – Gyvenimas sia diena (bet tai nereiskia, kad as negalvoju apie ateiti..)
    – Dziaugimasis viskuo, ka as turiu cia ir dabar.
    – Siekimas kasdien padaryti kazka tokio, kad kitas zmogus taptu laimingesnis, kad kitam sukelciau sypsena ir pan..

  5. Johnny depp tai ,kad tu rukai ir geri tai nieko neirodo ,kad tau yra viskas px . Tokiu zmoniu kuriems yra viskas px nera nei vieno sitoi zemeliai ,o pohujistu tai tikrai nemazai 😆

  6. Man visada didziausia vertybe buvo, yra ir bus (tikiuosi) laisve. Jei neturi jos, neturi ir visu kitu vertybiu (cia nekalbu apie ta iskreipta laisve – ka noriu ta darau). Dar as pavyzdziui pastebiu, kad pradejau klasifikuoti zmones pagal pagarbos kieki jiems. Kokia pagarba jauciu kitam zmogui, priklauso nuo to, kokias vertybes as jame izvelgiu.Pavyzdziui, mano senelis buvo nuostabus zmogus, turbut labiausiai gyvenime gerbiu ji. Prieraisumas, meile, saziningumas… Galeciau vardinti ir vardinti.
    Kiekvienas turime savitas vertybes, kurios labai skiriasi nuo tu, kurias norime tureti. Pavyzdziui, toks pastebejimas, kad zmones negali neapkalbeti kitu. Ypac uz akiu, kazkoks uzburtas ratas – vieni apie kitus visi kalba. Vat dabar butent sia vertybe vertinu kituose labiausiai. Beda ta, kad nepavyko izvelgti zmogaus, tvirtai turincio sia vertybe.

  7. Jeigu tau butu tikrai viskas px tai tu daritum ,bet ka smurtautum pries merginas,prievartautum,zuditum,reketuotum ir t.t… taciau tu to nedarai nes pagalvoji ,kad gali baigtis labai blogai arba nedristi vadinasi tau nera px suo atveju tu tiesiog esi pohujistas geras 😉

  8. Dzinglazz- labai grazus rasinys, labai idomiai pateiktas, saunuolis, tema super 🙂
    NSO- norai, troskimai panasus i mano. Keliones- stai naujos svajones, tik vis kirba abejones ar tai kada nors igyvendinsiu. Truksta drasos, truksta pasitikejimo savimi, spontaniskumo, savarankiskumo. Bet vis del to manau- jei labai noresim, viskas issipildys. Jau neseniai isitikinau, jeigu nersies is kailio noredamas kazka gauti, tai butinai ir gausi. O ta tikejima man iskiepijo viena pazistama, kuriai zutbut reikejo pamatyti viena zmogu, kuri buvo tik maciusi, kurio nei vardo, nic nieko nezinojo. Ir jie susitiko. Atkakliai mergina ieskojo, ir susitiko jo gimtajamemieste- Miunchene. Man irgi buvo atsirades begalinis noras surasti zmogu, kuris man kelioneje tapo brangus. Nors mus skyre 2000km- radau ji. Nors maniau, kad bus neimanoma, bet ikyriai lindau i aki, daug kam jatsibodau, bet buvo daug ir paslaugiu zmoniu, kuriu deka gavau ko norejau. Tad nuo siol neabejoju, kad sugebesiu ispildyti ir didesnius savo troskimus. Cia buvo pavyzdukas i tema, kad pasauly viskas imanoma.

    Apie vertybes. Matyt tai kiekvieno zmogaus individualus, na, sakyciau netgi charakterio bruozas. Zinoma, daug ka lemia aplinka, bet juk tu Dzinglazz buvau tarp tokiu, kuriems manau ir siandien vienodai sviecia tai, kas rupi tau. Taigi ne visuomet aplinka isaukleja zmogu. Matyt viduje kazkas gero spragsi ir laimei pas kai kuriuos ir neuzgesta.

    Mano vertybes siek tiek pasikeite. Manau, kad akiratis praplatejo, atsirado kelioniu poreikis, kitu kulturu pazinimas, saves tobulinimas tiek dvasiskai, tiek intelektualiai. Visdar bene didziausia vertybe- potyriai, bendravimas su zmonemis. Seima…. Labai bijau ja sukurti su netinkamu zmogumi. Tiesiog apie tai dar negalvoju. Tik manau, kad iskesciau viska, tik ne alkoholi, mustynes, abejinguma ir saltuma.
    Meile visam pasauliui. Dabar stengiuosi daugiau gaileti, nei smerkti. Tikejimas, kad uz gera bus atlyginta geru. Ir tai pildosi, kas svarbiausia. Kas tuo netiki- matyt niekada nuosirdziai del kito nesistenge.
    Nezinau, abstraktu pas mane. Niekada vertbemis netaps pinigai- tik va ne per seniausiai suvokiau skaudzia ju reiksme… Vis del to galimybes jie padidina n kartu. Ju reikia, kad ir kaip as purtyciausi.

  9. saziningumas, istikimybe, duoto zodzio laikymasis, supratingumas, altruistiskumas, nuosirdumas…

    kartais pagalvoju, kad sunku man bus gyvenime su tokiu poziuriu, kuri dabar turiu. daug kas sako, kad esu pernelyg sazininga ir gera, bet nesuvokiu, kaip imanoma buti perdaug geru ❓ man patinka padeti kitiems, suzinoti nauju dalyku (nekalbu tik apie mokykla), igyti ivairios patirties. net mokymasis is klaidu sutekia savotiska malonuma. gerbiu intelektualius zmones, nepriklausomai nuo ju amziaus ar visuomenines padeties. myliu gyvunus, gamta, sporta, laisve, literatura, laikrascius, dangu, sviesa, spalvas, mena, svajones…
    galvoju apie ateiti. gal ir perdaug. nezinau. megstu fanazuoti, svarstyti galimybes ir tt.
    noreciau tureti finansine laisve. o kas nenoretu?..
    mokslas visais laikas nese daug naudos. vertinu ji. daug laiko praleidziu prie knygu, nes man sunku isiminti ir logiskai mastyti. noriu suzinoti kuo daugiau. juk zmogus jaunas tol, kol kuo nors domisi, ar ne?

    isties, si tema priverte susimastyti. kuo vadovautis: cosmopolitanais ar biblija? kiekvienas savaip. jaunatviskas optimizmas kuzda man, jog esu savo laimes kalvis.

  10. Johnny Depp rašė:

    nesupratau prie ko cia , kad pohuistas tai dar nereiskia kad eisiu ir zudysiu , prievartausiu ir tt.. gal as tik sau kenkiu , nes ant to man px 😕

    Sakyk paprasciau, gyveni is tevu kisenes ir darai ka nori ir negalvoji apie ateiti nes isitikines kad teveliai tu pades. O zinok sau kenkdamas kenki ir savo artimiesems, man pvz px kad tu ir gala gausi, o vat tavo tevai gal dar kazkiek tavimi rupinas ir zinok jiem ne px ka su savimi darai.

  11. Pazinimo dziaugsmas man nesvetimas. Siekiu pazinti, atrasti kashka naujo ir idomaus, stimuliuojancio. Megstu kurti kashka naujo ir neregeto, bet vis nepavyksta. Nemegstu rutinos, vienodai besielgenciu zmoniu (tiesa nzn, gal del to kad juose noreciau atrasti kashko naujo). Kaip ir visiems cia besirenkantiems, man patinka bendrauti tam tikromis temomis, pamatyti kitu nuomone, tam tikrais klausimais. Gyvenime patinka narkotikai. Bet kadangi myliu laisve tai stengiuosi ju nevartoti per daug :D, ir proto ribose, kad nesukeltu narkomanijos. Didziuojuosi, kad galiu kashkam padeti fiziniu darbu, na o mano zinios vargiai panaudojamos ir mazai kam reikalingos ir naudingos, nes jos galbut labiau filosofines. Taciau siekiant ziniu sunku buti disciplinuotam.

  12. Vertybės. Jas tikrai turim visi. Nors kažkas ir nenori jų demonstruoti…
    O dėl gyvenimo tikslo… Nežinau. Kartais atrodo, kad jo nėra. Na, ne kartais… Aš išvis nematau prasmės savo gyvenime. Manau, kad iš po Žmogaus (tikro žmogaus) žemėje turėtų kažkas likti… O ką aš paliksiu? Nieko. Taip pat, kaip ir mano tėvai, ar kiti giminaičiai. Visi jie paprasti žmonės, norintys, kad jiems nieko netrūktų… O kas bus po jų, nesvarbu. Kalbėjau apie tai su mama, ji man pasakė kad gyvenimo tikslas toks: baigti mokslus, susilaukti vaikų ir ramiai gyventi… O paskui išnykti nepalikus jokio pėdsako? Nepriimtina man tai… Norėčiau gyvenime padaryti kažką gero. Padėti žmonėms, pvz.įkurti kokią labdaringą organizaciją. Būtent tada esu laiminga- kai laimingi kiti… Bet tai ne mano nosiai… Esu silpna, ir yra manančių, kad man pačiai reikia nuolat pagelbėt, o ne aš kam padedu… Nuo pat mažens niekas nepaskatina manęs, tik nusijuokdavo… Kai vaikystėje sakydavau, jog norėčiau padėt vargšams, sulaukdavau atsakymo, kad reikia savim rūpintis… Tai va, nėra jėgų daryt kažką, nėra ir galmybių… Svajojau studijuoti mediciną, tada galėčiau padėt žmonėms, nuoširdžiai dirbčiau… Bet… Ėmė nesisekti mokslai… Jaučiu, kaip slystu žemyn… Mažėja viltis, ir pasitikėjimas savim. Darausi paviršutiniška… Dabar vos laikausi, kad neverkčiau… Vis dėlto turiu gyvenimo tikslą! Bet neturiu jėgų jį įgyvendinti… Aš per silpna tam… Esu eilinis žmogus, kurio gyvenimas beprasmiškas…
    Gal primenu kvailą, į depresiją linkusią mažvaikę, bet nekritikuokit. Tiesiog norėjau išsilieti…

  13. Spinduliux rašė:

    Vertybės. Jas tikrai turim visi. Nors kažkas ir nenori jų demonstruoti…
    O dėl gyvenimo tikslo… Nežinau. Kartais atrodo, kad jo nėra. Na, ne kartais… Aš išvis nematau prasmės savo gyvenime. Manau, kad iš po Žmogaus (tikro žmogaus) žemėje turėtų kažkas likti… O ką aš paliksiu? Nieko. Taip pat, kaip ir mano tėvai, ar kiti giminaičiai. Visi jie paprasti žmonės, norintys, kad jiems nieko netrūktų… O kas bus po jų, nesvarbu. Kalbėjau apie tai su mama, ji man pasakė kad gyvenimo tikslas toks: baigti mokslus, susilaukti vaikų ir ramiai gyventi… O paskui išnykti nepalikus jokio pėdsako? Nepriimtina man tai… Norėčiau gyvenime padaryti kažką gero. Padėti žmonėms, pvz.įkurti kokią labdaringą organizaciją. Būtent tada esu laiminga- kai laimingi kiti… Bet tai ne mano nosiai… Esu silpna, ir yra manančių, kad man pačiai reikia nuolat pagelbėt, o ne aš kam padedu… Nuo pat mažens niekas nepaskatina manęs, tik nusijuokdavo… Kai vaikystėje sakydavau, jog norėčiau padėt vargšams, sulaukdavau atsakymo, kad reikia savim rūpintis… Tai va, nėra jėgų daryt kažką, nėra ir galmybių… Svajojau studijuoti mediciną, tada galėčiau padėt žmonėms, nuoširdžiai dirbčiau… Bet… Ėmė nesisekti mokslai… Jaučiu, kaip slystu žemyn… Mažėja viltis, ir pasitikėjimas savim. Darausi paviršutiniška… Dabar vos laikausi, kad neverkčiau… Vis dėlto turiu gyvenimo tikslą! Bet neturiu jėgų jį įgyvendinti… Aš per silpna tam… Esu eilinis žmogus, kurio gyvenimas beprasmiškas…
    Gal primenu kvailą, į depresiją linkusią mažvaikę, bet nekritikuokit. Tiesiog norėjau išsilieti…

    Nenusimink Spinuliux, tavo tikslas yra labai kilnus – padėti kitiems patirti gera. Tu norėtum tapti gydytoja. Gydytojo darbas yra labai sunkus, jei esi sveika ir reikli sau, gali po truputi ugdyti uolumą, per kruopštų darbą ir ilgesnį laiką gali pasiekti užsibrėžto tikslo. Drąsos, pasitikėk Dievu ir savimi, tada viskas bus įprasminta. Man atrodo, kad tavo ašaros šventos, giedrios tau nuotaikos ir suraminimo širdutėje. Tavo širdis gili, tikėk šventais jausmais – jie tave teneapleis niekada. Sėkmės!

  14. Spinduliux rašė:

    Vertybės. Jas tikrai turim visi. Nors kažkas ir nenori jų demonstruoti…
    O dėl gyvenimo tikslo… Nežinau. Kartais atrodo, kad jo nėra. Na, ne kartais… Aš išvis nematau prasmės savo gyvenime. Manau, kad iš po Žmogaus (tikro žmogaus) žemėje turėtų kažkas likti… O ką aš paliksiu? Nieko. Taip pat, kaip ir mano tėvai, ar kiti giminaičiai. Visi jie paprasti žmonės, norintys, kad jiems nieko netrūktų… O kas bus po jų, nesvarbu. Kalbėjau apie tai su mama, ji man pasakė kad gyvenimo tikslas toks: baigti mokslus, susilaukti vaikų ir ramiai gyventi… O paskui išnykti nepalikus jokio pėdsako? Nepriimtina man tai… Norėčiau gyvenime padaryti kažką gero. Padėti žmonėms, pvz.įkurti kokią labdaringą organizaciją. Būtent tada esu laiminga- kai laimingi kiti… Bet tai ne mano nosiai… Esu silpna, ir yra manančių, kad man pačiai reikia nuolat pagelbėt, o ne aš kam padedu… Nuo pat mažens niekas nepaskatina manęs, tik nusijuokdavo… Kai vaikystėje sakydavau, jog norėčiau padėt vargšams, sulaukdavau atsakymo, kad reikia savim rūpintis… Tai va, nėra jėgų daryt kažką, nėra ir galmybių… Svajojau studijuoti mediciną, tada galėčiau padėt žmonėms, nuoširdžiai dirbčiau… Bet… Ėmė nesisekti mokslai… Jaučiu, kaip slystu žemyn… Mažėja viltis, ir pasitikėjimas savim. Darausi paviršutiniška… Dabar vos laikausi, kad neverkčiau… Vis dėlto turiu gyvenimo tikslą! Bet neturiu jėgų jį įgyvendinti… Aš per silpna tam… Esu eilinis žmogus, kurio gyvenimas beprasmiškas…
    Gal primenu kvailą, į depresiją linkusią mažvaikę, bet nekritikuokit. Tiesiog norėjau išsilieti…

    o, kas tau sake, kad bus lengva. Jei nori kashko pasiekti ir palikti shiam pasauli kashkoki neizdildoma pedsaka reikia dirbti kruvinu prakaitu. Deja ish daugelio talentingu zmoniu tik keli lieka ipatingi ir reikshmingi. Kaip bus ishnaudotas tavo intelektas visuomeneje priklauso ne tik nuo taves, bet ir nuo aplinkos, todel nekaltink saves. Reikia kaltinti shvietimo sistema, ir apskritai kvieciu visus drabstyti purva ant shvietimo sistemos, jeigu ja ishvis galima vadinti sistema :D. Ash irgi noriu tapt reikshmingu, bet va neseniai supratau, kad ne man tai, nes esu "zemo intelektinio lygio", gatves vaikezas, vabals ash. NU bet tau linkiu taip negalvoti ir zenkti i prieki, galbut pasivyti moklo ziniu fronta, kur daromi nauji atradimai ir pan. Sekmes!!!

  15. nightex rašė:

    Spinduliux rašė:

    Vertybės. Jas tikrai turim visi. Nors kažkas ir nenori jų demonstruoti…
    O dėl gyvenimo tikslo… Nežinau. Kartais atrodo, kad jo nėra. Na, ne kartais… Aš išvis nematau prasmės savo gyvenime. Manau, kad iš po Žmogaus (tikro žmogaus) žemėje turėtų kažkas likti… O ką aš paliksiu? Nieko. Taip pat, kaip ir mano tėvai, ar kiti giminaičiai. Visi jie paprasti žmonės, norintys, kad jiems nieko netrūktų… O kas bus po jų, nesvarbu. Kalbėjau apie tai su mama, ji man pasakė kad gyvenimo tikslas toks: baigti mokslus, susilaukti vaikų ir ramiai gyventi… O paskui išnykti nepalikus jokio pėdsako? Nepriimtina man tai… Norėčiau gyvenime padaryti kažką gero. Padėti žmonėms, pvz.įkurti kokią labdaringą organizaciją. Būtent tada esu laiminga- kai laimingi kiti… Bet tai ne mano nosiai… Esu silpna, ir yra manančių, kad man pačiai reikia nuolat pagelbėt, o ne aš kam padedu… Nuo pat mažens niekas nepaskatina manęs, tik nusijuokdavo… Kai vaikystėje sakydavau, jog norėčiau padėt vargšams, sulaukdavau atsakymo, kad reikia savim rūpintis… Tai va, nėra jėgų daryt kažką, nėra ir galmybių… Svajojau studijuoti mediciną, tada galėčiau padėt žmonėms, nuoširdžiai dirbčiau… Bet… Ėmė nesisekti mokslai… Jaučiu, kaip slystu žemyn… Mažėja viltis, ir pasitikėjimas savim. Darausi paviršutiniška… Dabar vos laikausi, kad neverkčiau… Vis dėlto turiu gyvenimo tikslą! Bet neturiu jėgų jį įgyvendinti… Aš per silpna tam… Esu eilinis žmogus, kurio gyvenimas beprasmiškas…
    Gal primenu kvailą, į depresiją linkusią mažvaikę, bet nekritikuokit. Tiesiog norėjau išsilieti…

    o, kas tau sake, kad bus lengva. Jei nori kashko pasiekti ir palikti shiam pasauli kashkoki neizdildoma pedsaka reikia dirbti kruvinu prakaitu. Deja ish daugelio talentingu zmoniu tik keli lieka ipatingi ir reikshmingi. Kaip bus ishnaudotas tavo intelektas visuomeneje priklauso ne tik nuo taves, bet ir nuo aplinkos, todel nekaltink saves. Reikia kaltinti shvietimo sistema, ir apskritai kvieciu visus drabstyti purva ant shvietimo sistemos, jeigu ja ishvis galima vadinti sistema 😛 Auksciau nosi

  16. Daug būtų galima pasakyt apie tas vertybes. Aš net nežinau, kokios tos mano vertybės. Na taip, meilė. šeima… Tai natūralu. Bet baisiausia, kaip pagrindine vertybe žmonėms tampa pinigai. Net ir šitam forume, kaskart atsivertus subforumą "Įvairenybės" ir pamačius ten temą "Ką šiandien pirkai?", man pasidaro koktu. Ir liūdna. Aplink vien pinigai, pinigai ir pinigai. Kur be pasisuksi, visi klausinėja, kiek uždirbi, ką pirkai, kiek mokėjai ir kur pirkai. Gaila, kad žmogų vertina pagal tai, kokio storio jo piniginė, o ne pagal tai, kiek knygų jis perskaitė, keliose meno parodose buvo. Nors skaičiai čia irgi neturi prasmės. Ar mes nemokame atsirinkti to, kas svarbu, ar aš jau kažko nebesuprantu? Pažįstu žmonių, kurie nesirengia rūbais brangiomis etiketėmis, nevalgo prabangiuose restoranuose, bet yra laimingi ir su jais bendraut daug įdomiau, nes jie nėra tušti. Aplamai manau, kad daug įdomesnis yra žmogus, vietoj prabangių sportbačių nusipirkęs gerą knygą.

  17. Auksaplaukė rašė:

    Daug būtų galima pasakyt apie tas vertybes. Aš net nežinau, kokios tos mano vertybės. Na taip, meilė. šeima… Tai natūralu. Bet baisiausia, kaip pagrindine vertybe žmonėms tampa pinigai. Net ir šitam forume, kaskart atsivertus subforumą "Įvairenybės" ir pamačius ten temą "Ką šiandien pirkai?", man pasidaro koktu. Ir liūdna. Aplink vien pinigai, pinigai ir pinigai. Kur be pasisuksi, visi klausinėja, kiek uždirbi, ką pirkai, kiek mokėjai ir kur pirkai. Gaila, kad žmogų vertina pagal tai, kokio storio jo piniginė, o ne pagal tai, kiek knygų jis perskaitė, keliose meno parodose buvo. Nors skaičiai čia irgi neturi prasmės. Ar mes nemokame atsirinkti to, kas svarbu, ar aš jau kažko nebesuprantu? Pažįstu žmonių, kurie nesirengia rūbais brangiomis etiketėmis, nevalgo prabangiuose restoranuose, bet yra laimingi ir su jais bendraut daug įdomiau, nes jie nėra tušti. Aplamai manau, kad daug įdomesnis yra žmogus, vietoj prabangių sportbačių nusipirkęs gerą knygą.

    Pritariu 100 %

  18. Auksaplaukė rašė:

    Daug būtų galima pasakyt apie tas vertybes. Aš net nežinau, kokios tos mano vertybės. Na taip, meilė. šeima… Tai natūralu. Bet baisiausia, kaip pagrindine vertybe žmonėms tampa pinigai. Net ir šitam forume, kaskart atsivertus subforumą "Įvairenybės" ir pamačius ten temą "Ką šiandien pirkai?", man pasidaro koktu. Ir liūdna. Aplink vien pinigai, pinigai ir pinigai. Kur be pasisuksi, visi klausinėja, kiek uždirbi, ką pirkai, kiek mokėjai ir kur pirkai. Gaila, kad žmogų vertina pagal tai, kokio storio jo piniginė, o ne pagal tai, kiek knygų jis perskaitė, keliose meno parodose buvo. Nors skaičiai čia irgi neturi prasmės. Ar mes nemokame atsirinkti to, kas svarbu, ar aš jau kažko nebesuprantu? Pažįstu žmonių, kurie nesirengia rūbais brangiomis etiketėmis, nevalgo prabangiuose restoranuose, bet yra laimingi ir su jais bendraut daug įdomiau, nes jie nėra tušti. Aplamai manau, kad daug įdomesnis yra žmogus, vietoj prabangių sportbačių nusipirkęs gerą knygą.

    Bet tam dvasiniam tobulejimui irgi reikia pinigu… Kad ir kaip bebutu… Tarkim kelionems…

  19. DangausIlgesys rašė:

    Imagine,
    Šviesūs tavo troškimai, džiugina širdį gerumas. Tegul išsipildo tavo dar didesni troškimai ir būk paguosta, kai tau bus sunku, sėkmės!

    Ačiū 🙂

  20. -{NSO}- rašė:

    Ko as labiausiai noreciau is sio gyvenimelio tai pasiirt pries srove 😀 ka tai reiskia ,o gi tai ,kad nepasiduot nusistovejusem zmoniu gyvenimui kuris visiem atrodo neisvengemas ir privalomas tai yra darbas namai.

    How old are you?
    Oh.., as irgi daug ko noriu.

    Someone rašė:

    Juk sitas gyvenimas yra toks brangus juk antro tokio tai tikrai nebus ,o jeme tiek daug grazaus galima pamatit ir patirt .

    Ir nelabai grazaus.

    Someone rašė:

    Tiesasakant tokie kaip as daugelis pavadintu patis zinot kaip ,bet ar blogai kai tu is gyvenimo nori konors daugiau nei daugelis jei tu nori kitokio gyvenimo .

    Joa? Eik tu sau.., nori daugiau nei daugelis..
    Bla bla.

    Someone rašė:

    Tikrai bijau tu dienu kai reiks pasinert i seimininius rupescius ir kai visas gyvenimas eis pagal viena formule ”laikas pinigai” . Kai visas gyvenimo dziaugsmas taps salta alaus bonke televizoriaus pultelis ir seksas su zmona juk tai tikras sh&^%

    Pres nepilna desimti metu ar labai norejau buti spaidermene.

  21. Imagine rašė:

    Mano vertybes labai skiriasi nuo kitu zmoniu, tad irgi galeciau buti palaikyta keistuole.

    Wau..

    Someone rašė:

    Taigi man svarbiausia yra:
    – Geris, meile, seima, saziningumas, nuosirdumas.
    – Gamta.
    – Jei yra proga, tai ja naudotis cia ir dabar, o ne laukti kito karto..
    – Gyvenimas sia diena (bet tai nereiskia, kad as negalvoju apie ateiti..)
    – Dziaugimasis viskuo, ka as turiu cia ir dabar.
    – Siekimas kasdien padaryti kazka tokio, kad kitas zmogus taptu laimingesnis, kad kitam sukelciau sypsena ir pan..

    Ir ir?

  22. S1n1 rašė:

    Man visada didziausia vertybe buvo, yra ir bus (tikiuosi) laisve. Jei neturi jos, neturi ir visu kitu vertybiu (cia nekalbu apie ta iskreipta laisve – ka noriu ta darau).

    Nieko gero is tos laisves.
    Daug kilniau vertinti ne laisve.

  23. Vėjavaikė rašė:

    Zinoma, daug ka lemia aplinka, bet juk tu Dzinglazz buvai tarp tokiu, kuriems manau ir siandien vienodai sviecia tai, kas rupi tau. Taigi ne visuomet aplinka isaukleja zmogu. Matyt viduje kazkas gero spragsi ir laimei pas kai kuriuos ir neuzgesta.

    Uzaugo bicas ir tiek. Nors raso tai graziai.

  24. TOMAZZ rašė:

    Johnny Depp rašė:

    nesupratau prie ko cia , kad pohuistas tai dar nereiskia kad eisiu ir zudysiu , prievartausiu ir tt.. gal as tik sau kenkiu , nes ant to man px 😕

    Sakyk paprasciau, gyveni is tevu kisenes ir darai ka nori ir negalvoji apie ateiti nes isitikines kad teveliai tu pades.

    As manau jis tiesiog apie tai negalvoja. O bendriau ir kam.., kai ateis laikas, bus ir ta atsakomybe.

  25. Spinduliux rašė:

    Vis dėlto turiu gyvenimo tikslą! Bet neturiu jėgų jį įgyvendinti… Aš per silpna tam… Esu eilinis žmogus, kurio gyvenimas beprasmiškas…

    Mhm.., koks dar gyvenimo tikslas, jeigu ne nepradejus nuleidi rankas?
    Ko tu nori? Kad tau viskas butu padeta ant lekstutes? Ir is vis, kuo tu nepatenkinta? Ar tu kazkokia ligota mergiote viena koja kape ir tik dabar supratusi, kad gyvenima veltuo iseikvojo?
    Maziau tu asaru, stiprybe ateis su metais.
    Pradziai nueik i baznycia, paprasyk, kad kunigas kokiai labdaringai veiklai uzrasytu, o kai turesi pilnateises statusa, galesi kurt ta savo labdaringa organizacija. Viskas cia ok.

    Stai ka as tau pasakysiu. Kiekvienas sakalys nori kazko WAU, tad TIK noreti yra praktiskai nulis.

  26. Auksaplaukė rašė:

    Bet baisiausia, kaip pagrindine vertybe žmonėms tampa pinigai. Net ir šitam forume, kaskart atsivertus subforumą "Įvairenybės" ir pamačius ten temą "Ką šiandien pirkai?", man pasidaro koktu. Ir liūdna. Aplink vien pinigai, pinigai ir pinigai.

    O tu ziurek i juos kaip i mainu iranki 😀

  27. Dzinglazz rašė:

    Koks jūsų gyvenimo tikslas..? vertybės..? kokias jūs vertinat? ar galvojat apie ateitį? ar tapot tuo kuo norėjot būti, o gal nieko nenorėjot, kodėl? vis dar augat, ko tikitės..? didžiuojatės kuo nors? dažnai svajojat apie piniginę laisvę..? tikit į mokslą ar spjaunat į jį..? sugalvokit patys.., atsiverkit… išsipasakokit 🙂

    As pvz gyvenu del malonumu. Jau seniai kada atsisakiau tuso del to, kad nueit pas teta. Aisku, reiktu mane ir suprasti. Pareigos ir darbai mane apspito kur kas labiau nei kada anksciau, tad, kad neprarast gyvenimo skonio, stengiuos isnaudot laisva laika.

    Apie ateiti galvoju labai mazai.
    Esu is tu, kurie gyvena sia diena.

    Someone rašė:

    Kad ir koks abugelis buvau, visada gerbiau merginas ir nežeminau jų, dabar jau žinojau kad ir kaip man gyvenime seksis ar ne aš šito įsitikinimo nepaminsiu. Kvaila, gal kvaili filmai ar šilumos trūkumas šeimoje nupiešė man tikro, nepabijosiu žodžio "tobulo" vyro atvaizdą. Jau turėjau atsakymą į pirmos klasės klausimą: Kai užaugsiu noriu būti tikru vyru!

    Mano gyvenimas kas be ko smarkiai pasikeitė, į pirmasias vietas vertybėse stojo – sažiningumas, nuoširdumas ir meilė…

    Saunuolis, saunuolis.. Ziurek tu man, kad tai nebutu tik zodziai.

  28. Smilga rašė:

    Someone rašė:

    Taigi man svarbiausia yra:
    – Geris, meile, seima, saziningumas, nuosirdumas.
    – Gamta.
    – Jei yra proga, tai ja naudotis cia ir dabar, o ne laukti kito karto..
    – Gyvenimas sia diena (bet tai nereiskia, kad as negalvoju apie ateiti..)
    – Dziaugimasis viskuo, ka as turiu cia ir dabar.
    – Siekimas kasdien padaryti kazka tokio, kad kitas zmogus taptu laimingesnis, kad kitam sukelciau sypsena ir pan..

    Ir ir?

    Ką turi omeny?

Parašykite komentarą