Didžiosios Egipto piramidės – tai seniausias iš žinomų pasaulio stebuklų (ir, beje, vienintelis vis dar stovintis). Šie stariniai tokie dideli, kad matomi iš mėnulio. Kiekvienas smiltainio akmuo, iš kurių jos pastatytos, sveria nuo 2 iki 20 tonų, o apdirbtas taip tiksliai, kad sujungimo siūlės vos 5 mm. Cementas, jungiantis blokus, tvirtesnis už pačius akmenis. Kadaise visas piramides dengė 1,5 metro storio apsauginis poliruotų šviesių akmenų sluoksnis. Tačiau prieš 600 metų po žemės drebėjimo jis kiek aptrupėjo ir tada Egipte šeimininkavę arabai nurinko gražesnius luitus savo rūmų statyboms. Dažnas specialistas pripažįsta, kad net šiais laikais žmonija vargiai sugebėtų pastatyti panašaus mąsto ir tikslumo konstrukcijas. Tai kas gi jas pastatė…
Tūkstančiai vergų, ateiviai…
Sprendžiant iš Egipto piramidžių kilmės teorijų gausos, atrodo, kad mokslininkai daug kartų šliaužiojo aplink jas, matuodami milimetro tikslumu, stebėjo iš kosmoso bei šiaip spėliojo (dažnokai net rytais po gerų išgertuvių). Kitaip sunkoka butų paaiškinti, kaip galima prisigalvoti tokių nesąmonių…
Visi žino klasikinį archeologų požiūrį – piramidės yra Egipto faraonų kapai. Pvz., Chufu (graikiškai – Cheopso) piramidė pastatyta tarp 3809 ir 2869 m.pr.m.e., ir joje palaidotas faraonas Cheopsas. Šalia stovinčios dvi mažesnės piramidės priklausė jo giminaičiams: didesnioji – faraonui Chafrei, o mažiausioji – karaliui Menkaurei. Egiptologai Markas Lehneris ir Zahi Hawassas net atliko eksperimentą ir pademonstravo, kaip senovės statybininkai virvėmis atvilkdavo sunkius blokus iš kasyklų ir įstatydavo juos į vietą. Tai buvo sunku, bet įmanomas darbas… „Pernelyg sunkus”, – užginčijo mokslininkus viena kolegė amerikietė ir pasišovė įrodyti, kad egiptiečiai akmenis galėjo gabenti… aitvarais. Net sukonstravo vieną tokį aitvarą, kuris pakėlė 2 tonų akmenį. Tiesa, apie 20 t kol kas neina nė kalba … 0 senovės graikų istorikas Herodotas paporino labai įdomią savo versiją, iš kur faraonas gavo akmenis vienai mažesniajai piramidei. Anot jo, Cheopsas savo dukrą pasiuntė dirbti į viešnamį, o kiekvienas jos klientas, be pinigų, privalėjo jai palikti ir po akmenį. Iš jų piramidę ir pastatė. Įsivaizduojate, kokie tvirti vyrai tokius akmenis nešiojo? 0 ir dukrelė nesilpna – tiek jų uždirbo… Žodžiu, netiki niekas tuo Herodotu, ir gana. Užtat riki ateiviais… „Garbus mokslininkas” Zecharija Sirchinas taip perkaito bestudijuodamas piramides, jog „suprato”, kad prieš 4000 metų jas pastatė ateiviai iš 12 Saulės sistemos planetos, kuri praskrenda netoli Žemės kartą per 3600 m. Neva šie ateiviai ir žmoniją sukūrė, manipuliuodami genais. Jis remiasi senąja Biblija ir ateivius vadina nefilimais. Sitchinas teigia, jog jie buvo išsilaipinę dabardnio Irako teritorijoje, todėl dabar amerikiečiams… niekaip nepavyksta užmušti Sadamo Huseino. Mat diktatorius slepiasi ateivių statytame bunkeryje!!! Kitas „mokslinčius” Tomas Smithas tvirtina, jog piramidės – vienintelės išlikusios senosios žemės civilizacijos liekanos. Gal jas pastatė net atlantai.
Jei jau tas piramides pastatė ne egiptiečiai, tai gal jos visai ne faraonų kapai?
– Aišku, ne, – tvirtina tas pats Zecharia savo 1980 m. tyrinėjimų išvadose, – tai švyturiai, skirti senovės kosminių laivų nutūpimo takams pažymėti!
– Nesąmonė, piramidės – senovės civilizacijos termobranduolinės gamyklos, kur vanduo buvo skaidomas į deguonį ir vandenilį, – jau visiškai nepagrįstai įrodinėja toks Alanas (ne, ne, ne tas iš „Naktinių personų).
Žodžiu, ginčai tęsiasi, ir tik todėl, kad tuose faraonų kapuose labai jau retai pavyksta aptikti pačių faraonų mumijų. Tai kas gi buvo pirmieji, neišsigandę žynių prakeikimo ir įėję į piramides?…
Smalsumas ir godumas
Pirmas istorijoje užfiksuotas įsilaužimo į Cheopso piramidę atvejis įvyko 820 metais, kai kalifas Al Mamounas, įkvėptas senovės legendų apie ten slypinčius lobius, nutarė pats viską išsiaiškinti… Jo pasiųsti žmonės taip ir nesugebėjo rasti jokio įėjimo į piramidę, tad paspėlioję pradėjo kasti prie šiaurinės jos sienos. Įsirausę į 35 m. gylį išgirdo didelio akmens kritimo garsą. Už kelių metrų į tą pusę jiems pavyko aptikti pirmąjį tunelį. Jis dabar vadinamas besileidžiančiuoju koridoriumi. Paėję juo 80 metrų rado tik tuščią ir nebaigtą požeminę salę. Kitame koridoriaus gale buvo paslėptas tikrasis įėjimo koridorius, kurio kalifas neaptiko, nes buvo per 8 metrus nuo šiaurinės sienos centro. Pirmą išgirstą garsą sukėlė krisdamas prizminis akmuo – koridoriaus lubų dalis. Pajudėjęs iš vietos jis atvėrė granitinį kaištį, kuris skyrė tyrėjus nuo kylančio koridoriaus. Šiaip taip išvalę praėjimą, tyrėjai susidūrė su dar viena problema – senovės statybininkai visą kylantį koridorių užpildė smiltainio blokais. Tik pašalinus vieną, tuoj pat į jo vietą įkrisdavo kitas. Šiaip taip visus juos pašalinę Al Mamouno žmonės pagaliau įveikė šį koridorių ir atsidūrė 8,5 m aukščio didžiojoje galerijoje. Ji vedė į karališkąją menę, kurios vidury stovėjo sarkofagas. Mažesnis koridorius vedė į karalienės menę. Deja, didžiam kalifo nusivylimui, sarkofagas ir menės buvo tuščios – kažkas čia jau lankėsi anksčiau ir viską išgrobstė. Kaip pirmieji vagys čia pateko? Ką jie čia rado? Taip ir liks paslaptimi. Dabar manoma, jog dauguma piramidžių buvo išgrobstytos dar senovės Egipto laikais. Žynių gąsdinimų bijojo ne visi, o nuolat saugoti piramidžių nebuvo kam. Kai kurie mokslininkai tvirtina, jog nenorėdami, kad vagys išniekintų faraonų mumijas, patys žyniai jas slapta pernešė kitur. Jau atrodė jog Gizos slėnis (vieta, kur stovi visos piramidės) niekuo nebenustebins archeologų, kai 1922 m. archeologas Howardas Carteris kartu su ekspedicijos vadovu Lordu Carnarvonu aptiko neišplėštą faraono Tutankchamono kapą – amžiaus atradimą! Didžiausias atradimas greitai virto ir viena didžiausių mokslo ir archeologijos paslapčių…
Mumijos prakeikimas
1922 lapkričio 26 d. Howardas Carteris aptiko užantspauduotą faraono kapa. Dabar kai kas tvirtina, jog šalia jie rado ir molinę lentelę su užrašu : „Mirtis savo sparnais palies kiekvieną, kas sutrukdys faraono ramybę Bet archeologai prietarais netiki 1923 vasario 17 d išrinktųjų žmonių grupele buvo pakviesta į kapo atvėrimą Dvi valandas teko laužtis pro dvigubas duns, skyrusias tyrinėtojus nuo laidojimo rūsio, kuriame stovėjo įžymusis gryno aukso sarkofagas Vidinę salę tyrinėtojai nusprendė apžiūrėti vėliau. Kitų metų balandžio mėnesį Lordas Carnarvonas sunegalavo Pusryčių metu jo temperatūra pakildavo iki 38 laipsnių Tai tęsėsi 12 dienų Gydytojas Įtarė, jog Lordas įsipjovė skusdamasis, o gal ji sugėlė moskitai Carnarvonas mirė antrą valandą ryto Kai gimines Kaire (Egiptas) susirinko prie mirštančiojo lovos, mieste dėl nepaaiškinamų priežasčių dingo elektra (tiesa, niekur neminima, kad kas tų paaiškinimų iš elektrikų būtų prašęs) o gimtuosiuose Lordo namuose, Anglijoje, Carnarvono mylimas foksterjeras pradėjo staugti, o po to krito negyvas Tai buvo tik pirmoji iš paslaptingų mirčių, siejamų su Tutanchamono kapu, serijos o juk Lordas Carnarvonas net nebuvo užėjęs į laidojimo rūsį… Kita auka – Anhuras Mace, amerikietis archeologas, kuris padėjo išlaužti įėjimą į rūsį. Jis staiga pradėjo skųstis išsekimu, vėliau paryrė komą ir mirė. Priežasčių taip niekas ir nenustatė. Rentgenologas Archibaldas D.Reidas, kuris švietė Tutankchamono mumiją, patyrė silpnumo priepuolį ir mirė grįždamas į Angliją 1924 m. Per porą metų mirė 13 žmonių, prisidėjusių prie faraono kapo tyrinėjimo. 0 iki 1929 m. mirusiųjų skaičius pasiekė 22. Archeologai griežtai atmetė žurnalistų spėliones apie „mumijų prakeikimą”, bet ar tikrai tai galėjo būti tik atsitiktinumas? Savo knygoje „Faraonų prakeikimas” tyrinėtojas Philipas Vandenburgas pažymi, jog daugelis archeologų, kasinėjusių Egipte, mirė per anksti. Visi jie dažnai skųsdavosi išsekimu, todėl autorius daro išvadą, jog senovės Egipto žyniai galėjo turėti nuodų ar grybų sporų, kurie išsaugojo savo poveikį per amžius… (Įdomu, o vokelio su milteliais mumijos rankose nebuvo?)
Philipo hipotezę tiesiog žiauriai sukritikavo Kairo muziejaus direktorius, daktaras Gamalas Mehrezas. – Pažiūrėkite, man jau 52 metai ir visą savo gyvenimą aš kasinėju kapus, dirbu su mumijomis. Esu gyvas įrodymas, kad tas prakeikimas – nesąmonė, – tvirtino Gamalas… Po keturių savaičių jis mirė nuo kraujotakos sutrikimo… Keisčiausia, kad pats Howardas Carteris – žmogus kuris atrado Tutanchamono kapą, atidarė sarkofagą, apžiūrėjo mumiją, išnešė lobius – mirė nuo senatvės sulaukęs 66 metų amžiaus. 0 ir rimti mokslininkai kol kas nerado jokių „prakeikimo’ įrodymų. Bet vis tiek sunkus tas kapų plėšikų darbas… ir jau tikrai nedėkingas…
Pabaiga
Dabar po piramides vaikšto turistai, jos atrodo tarsi savaime suprantama gamtovaizdžio dalis. Bet taip ir lieka paslaptis, kaip jas pastatė, kodėl panašūs statiniai yra ir Pietų Amerikoje, ką reiškia tai, jog patalpinta į piramidės formos stiklinį indą (tiksliai atkartojantį piramidės kontūrus) mėsa ilgiau išsilaiko nesugedusi, gėlės skleidžia daug intensyvesnį aromatą? Dabar žmonės lengvai pastato dangoraižius, aukštesnius už Cheopso piramidę, bet dar lengviau juos sugriauna. Tad gal tikrai tie piramidžių statytojai buvo tobulesni už mus?
Sunku ką ir pakomentuoti… Tiesiog žavėkimės ir tiek 😀
nesutinku tik su venu faktu 😛
labai grazus darbas;] man labai padejo! aciu 😆
Anonymous rašė:
idomu idomu… 😀
Aš tai manau, kad ateiviai sudarė sutartį su egiptiečiais ir ateiviai jiems statė piramides, o egiptiečiai ką už tai ateiviams davė?.. Gal leidimą daryti tyrimus su žmonėmis? Kraupu ar ne 😯
Sunku patiketi, kad pries daugybe tukstanciu metu pastatytos piramides yra tobulesni statiniai, nei siuolaikiniai dangoraiziai. Gal piramides vis tik pastate ne zmones? 🙄
Čia su tais ateiviais ne dyvai. Kodėl urviniai žmonės piešdavo kažkokį žmogų su skafandru, kai patys pusnuogiai lakstė? 🙄
😆 Geras pastebejimas
Alialia, ir vėl iš manęs juokiasi. 😳
[o gal jus kanors girdejot apie koralu rumus? manoma kad jie buwo pastatyti tokiu pat budu kapir egipto piramides, nes jas states zmogus tebuo 1.47m ugio ir niekaip nebutu galejes pakelti 20 tonu swerianciu koralu luitu..
kas tai yra?papasakok placiau
koralu pilis wadinama paskutiniuoju pasaulio stebuklu. galima sakyti ji pastatyta plikomis rankomis, o sveria dukart daugiau nei cheopso piramide. o pastate ja wienas zmogus weikiausiai imines faraonu zinota piramidziu statymo paslapti.
Edvardas Lindskalninis gime 1886m. latwijoje. Jis daug klajojo po teksasa ir kalifornija. pagaliau 1920 isikure netoli floridos. Edvardas tebuwo 1.47 ugio swere 45kg ir kentejo nuo tuberkuliozes. Kaimynams is kele pasigailejima. jie vadino ji wargeta.. taciaus butent sis wargeta wienas sukure statini swerianti daugiau nei 1100tonu.
Koralu pilis stowi daugiau kaip 40 hektaru teritirijoje. ji labai panasi i twirtowe pilna milzinisku zaisliuku. ko werti wien marsas ir saturnas kuriu dydis kaip nemazo automobilio. Gigantiski koralu luitai, nutasysti kreslai, keisti ornamentai, o wiska wainikuoja 30tonu pusmenulis, nurodantis krypti siarines zwaigzdes link.pilies waizdas pritrenkia o jos statymo istorija sukrecia..
Gigantiskos durys. monolitinis luitas sweriantis 9 tonas, surtwirtinras tik 1 plieniniu kaisciu bet subalansuotos taip idealiai kad jas atidaryti gali net waikas. kime stowi dwiaukstis kwadratinis bokstas, sweriantis 243 tonas. apacioje isikurusios dirbtuwes su swarbiais intsrumentais ir paslaptingomis lentelemis, antrame aukste irenktas gywenamasis kambarys. greta boksto kruopsciai apskaiciuotas saules laikrodis rodantis laika dwieju minuciu tikslumu. o kameniniu supamuju kreslu ir nepakeliaimu stalu apsupty patogiai jauciasi net nerangiausiais lankytojas. smalsus turistas sekdamas rodykle aptiks kalkini sirdies formos stala su widurije ispjauta didziule roze. kitas stalas primena floridos zemelapi. o stai i akis nkrintanciu sraigtiniu laiptu pasislepusiu uz wieno didziulio akmens galima ir nepastebeti. sie laiptai weda i nuostabaus grozio powandenini baseina..
nepaprasta staini edwardas rente 20 metu. jis dirbo labai sunkiai atkaklus latwis gabeno is pakrantes milziniskus koralu kalkakmenio luitus ir juos tase.. sirbdamas jis nenaudojo jokio kujo. kalkakmenije iskirsdawo skyle ir i ja statydawo senus iki raudonumo ikaintintus automobiliu amortizatorius. paskui liedawo ant ju salta wandeni nuo kurio gelezis plesdawosi o akmuo suskildawo i dalis. kaip jis isigudrino pajudinti ar pakelti daugiatonius blokus iki siol lieka paslaptis. Edwardas buwo labai uzdaras ir tylus. jia dirbo tik naktimis. daugybe smasiu kaimynu megino paziureti kaip wyksta darbas bet tik uztekdawo kamnors pasirodydti pilies apylinkeje ir darbai iskart sustodawo. kai greta darbstuolio namo wila sumane pasistatyti adwokatas is luizianos edwardas tiesiog perkele sawo kurini i kita wieta.
kaimynai wienu balsu tikina kad edwardas nesisamde jokiu kranu ar wilkiku. wis del to tu laiku technika nebutu galejusi statytojui kuonors padeti. i wisusklausimsu edas atsakydawo kad imine piramdziu statymo paslapti. 1952 edas mire nuo skrandzio wezio. po jo mirties kwadratinio boksto wirsuje rastos uzrasu nuotrpos apue zemesz magnetizma ir kosmines energijos sratu waldyma. taciau jokiu konkreciu paaiskinimu jis nepaliko. po daugelio metu JAV indzinerijos draugija atliko eksperimenta. issinuomawo pati galingiausia buldozeri ir pabande pakelti wiena is bloku kuriu edwardas nepanaudojo statyboje. blokas nei nepajudejo..
hipoteziu apie koralu rumu fenomea sukurta daugybe. wisos jos wienaip ar ktaip susijusios su zmoniu atsitiktinai tapusiu edo darbu liuditojais pasakojimais. senute kaimyne diewagojosi girdejusi kaip edas akmenims dainawes. moteris sake kad jis uzdedawo ant akmnu rankas ir leisdawo pratisus garsus. o du smalsus berniuksciai tikino pasieme is tecio ziuronus ir stebeje kaip sunkus akmeniniai blokai skraide ore.
Rejus stoneris knygos "koralu pilies palaptis" autorius isitikines kad edas atskleide antigrawitacijos desni. "musu planeta – raso jis sawo knygoje – padengta nemtomu energetiniu tinklu. siu jgu susikirtimo wietose susidaro neiprasta widines zemes energijos koncentracija. ja panaudojant imanoma daryti dalykus kuriu siu dienu mokslininkai negali paaiskinti". Stoneris isitikines kad edas sawo kurini perkele ne del nemalonioskaiminystes o del tokad tarp skaiciu pastebejo klaida. "butene pietu floridoje kur dabar stowi pilis yra stiprus diamagnetinis polius – wieta kurioje imanoma lewitacija." kiti tirinetojai mano kad edas sawo twirtowe pastate galimo NSO nusileidimo wietoje. Esa kur ir kaip statyti jis gawo ziniu is kosmoso..
kootwelaaa:DDD rašė:
Taip girdėjau, skaičiau vienam žurnale 😀 Visiškai tikėtina, kad visa tai ir piramidės buvo pastatytos levitacijos būdu. Beje apie piramides ir levitacija ir dar ir parašyta internetiniuose puslapiuose anglų kalba, tikrai labai įdomiai buvo paskaitinėti.. Mat mokslininkai yra skeptikai, jiems viskas turi būti įrodyta, kitaip jie nepatikės.. kad egzistuoja ir kitokios jėgos, prieštaraujančios fizikos dėsniams.
imagine mes tikrai tuos pacius zurnalus skaitom 😆
😀
nu del klaipedos priedu nezinau nes ne klaipedoi gywenu 👿
O kokiame zurnale skaitete apie koralu rumus? Susidomejau 🙄 , butu idomu kada pavartyti…
Na žurnalo pavadinimas – "Būrėja", bet man tas pavadinimas kažkaip biški ne koks, bet pačiam purnale visokių įdomybių rašo. Tikrai, kad daugiau kas panašaus būtų.. Lietuviškų tai be šansų daugiau, nervuoja, atsilikėliai..
nu ten pawadinimas zurnalo esmes tikrai neatitinka.. siapi yra labai idomiu dalyku ten paskaityt
Kazkada drauge laike rankose si zurnala, taciau pavadinimas mane atbaide. Kaip matau – bereikalo. Turbut nusipirksiu ir pasiziuresiu ka gero ten galima rasti 😉
paziurek is tikro idomu 😀
Akmuo 20tonu?ir Jie dar pakele….
EINA ^%$#@%$#…..
nu wa matai pekele 😯
pfffrrr as tai kiekviena diena tokius akmenis kiloju… 🙄 gerai butu…
hahahah swajuko drambliones 😆
pizda pfffff kai tokiu prisiskaitau tai atrodo ,kad tie senoves zmones buvo tikri vunderkindai ,o mes na gal ne du### bet tikrai uz juos ne protingesni pizzze 20t pakelt be kranu 😯
Neveltui stebuklas 😈
kootwelaaa:DDD rašė:
iskart galiu pasakyt kad ce nesamone, tipo kai gelezi atsaldai ji pleciasi? 😀
😆