2024 28 gegužės

90 thoughts on “Pastovi nuotaikų kaita

  1. tipo kietas rašė:

    Nesėdėk visą laiką namuose… daugiau laiko praleisk su draugais…

    Kad jau draugai man tie patys yra atsibodę.Mane jau net pyktis ima,kai kas nors iš jų parašo sms,ar pasiūlo kur nors eit 👿

  2. tipo kietas rašė:

    Tada nueik pas psichologą… su juo tikrai išspręsi visas problemas…
    (tik nesupyk)

    Šiaip apie tai mastau kaip tik dabar,bet su jais tik pasikalbi,o išsikalbėjęs išeini ir niekas nebepasikeičia,po tam tikro laiko prasideda vėl tas pats.Aš tokius dalykus žinau.Tie psichologai tik psichologai,ne jie reguliuoja mūsų psichika,o mes patys.Norėčiau susilaukti patarimų čia tokių,kurie padėtų man pačiai išmokti save kontruoliuoti ir kokiu būdu galėčiau tai atlikti.?Va ko man reikia.O psichologas tai tik psichologas,jis visviena į mano dušę neįeis,nes aš to nenoriu.Man te reikia patarimų,viskas.laukiu. 😉

  3. laurencija rašė:

    sakai buti savimi? o gal tu tokia ir esi? jautri?

    Per tas nuotaikų kaitas aš prarandu savitvarda ties savimi ir daugelis aplinkinių tampa mano išsikrovimo objektais.Nebetampu aš ir nebebūnu savimi.Taip aš labai jautri,bent jau pastaruoju metu.Ir tą visą jautrumą tik paaitrina mano pastovios nuotaikų kaitos.Žodžiu esu uždarame rate.

  4. gal pamegink issikrauti? Ne tam kad pavargtum, o tiesiog pabutum su savimi. Nueik i baznycia, jei yra galimybe paplaukiok baseine, vanduo nuima stresa ir neigiama energija. Gerk vitaminus, sako yra kazkoks purskalas nuo blogos nuotaikos. Venk stresiniu situaciju, daryk tai kas tau malonu, nusipirk masaza kosmetologijos kabinete, pasidaryk pedikiura, na zodziu NEPAMIRSK MYLETI SAVES.

  5. Tokie dalykai kaip manikiūrai,pedikiūrai ir visas kitas dalykas,man kažkaip nelabai.Nes vėl būsiu žmonėse.Bažnyčia,taipo gi,žmonės,bet reikės pamėginti pasinaudoti tokia galimybe.Vanduo,jap,skamba viliojančiai.

    Dabar kątik atsirado galimybė važiuoti į Vilnių.Mąstau ar apsimoka.Kelionė tik dar labiau nuvargins,tuomet galiu aplamai pasiust. 🙄

  6. tipo kietas rašė:

    Tada nueik pas psichologą… su juo tikrai išspręsi visas problemas…
    (tik nesupyk)

    pasiskaityk tu patarimus, cia pas mus jau galima burti psichologu brigada is forumieciu
    o siaip death_noice pasistenk!

  7. Forbidden rašė:

    tipo kietas rašė:

    Tada nueik pas psichologą… su juo tikrai išspręsi visas problemas…
    (tik nesupyk)

    pasiskaityk tu patarimus, cia pas mus jau galima burti psichologu brigada is forumieciu
    o siaip death_noice pasistenk!

    Na dar šitoi temoi tik ir betrūko man jūsų beprasmiškų emocijų,pasireiškiančių nesutarimu tarp nuomonių.

    Stengiuosi.

  8. Kaip jau aukščiau rašiau,kurį laiką nesinori bendrauti realiai su bet kokiais žmonėmis..Žinau,kad tai yra vienintelis dalykas,kuris padėtų kažkiek prasiblaškyti.

    Whatever,šį vakarą vėlų praleisiu namuose,užsidegsiu kelis smilkalus žvakias ir pamėdituosiu.Pamėginsiu atstatyti savo dvasinę pusiausvyrą.Gal pas mane paprasčiausiai sutriko dvasinė pusiausvyra. 🙄

  9. Ispuikai nuo noro but kitokia.
    Darai pacia didziausia klaida atpsiribodama nuo aplinkos – veliau to labai stipriai gailesies. Gal tai ir "formuoja tavo asmenybe", bet vienatve nera draugas – o priesas, nes smugdo sveika mastyma.
    Banalumai, nors ir erzina, bet atpalaiduoja, nesibodyk ju.
    Tau siaubingai reikia bendravimo – gyvo bendravimo.

  10. Smilga rašė:

    Ispuikai nuo noro but kitokia.
    Darai pacia didziausia klaida atpsiribodama nuo aplinkos – veliau to labai stipriai gailesies. Gal tai ir "formuoja tavo asmenybe", bet vienatve nera draugas – o priesas, nes smugdo sveika mastyma.
    Banalumai, nors ir erzina, bet atpalaiduoja, nesibodyk ju.
    Tau siaubingai reikia bendravimo – gyvo bendravimo.

    Taip išpuikau nuo noro būti ne kitokia,o būti normalia.
    Hm..Kiekvieną mielą dieną matyti tuos pačius veidus,ypač draugų ir vis ką nors veikti,jau įgryso iki gyvo kaulo.Vien tai mane ir erzina.Visai nesenai pradėjau galvoti,kad mano geriausias draugas internetas,na ten kalbiesi ir nieko nematai ir negirdi,o rašai ką nori.Dabar ir tai atsibodo,bet kas daugiau lieka,jei nėra net noro tiktis su draugais.Na,gal man bendravimo ir reikia,bet manau,kad man to bendravimo jau iki kaklo. 🙄

  11. Nznau.., nepazystu gi taves. Rasau tai ka matau.
    Jei tau paprasciausiai atsibodo visa tai, ka iki siol darei, tai ieskokis naujos veiklos. Bet tas zodis "atsibodo"…, jis toks neatviras.., tuscias.
    Kazkas daug gilesnio uz jo slypi.

    P.S.: nebuk viena is tu apgailetinu antzmogiu, kuriems visas ju gyvenimas yra ju kompas. Pagalvok, keik tu daug praziopsosi ir prarasi sitaip bevertiskai leisdama laika.

  12. Na prarasti gal prarasiu,gal ir ne,bet visur nesuspėsi,vien dėlto,kad laikas nebūtų bergždžiai praleistas.

    Artėja savaitgalis,gal išvažiuosiu į kaimą į gryną orą..Pasivaikščiosiu po laukus,gal prapūs smegenis biški 😆

  13. Death_noice rašė:

    Okey…Esu 20m.Kaip nekeista mane vis dar kamuoja ta prakeikta nuotaikų kaita.Tiesa,anksčiau to nebūdavo,netgi tada,kuomet buvau paauglė.Vieną minutę aš juokiuosi,kita minutę palūžtu ir dėl menkiausios smulkmenos rieda ašaros.Žinau,kad truputį visa tai keistai skamba,bet visiems žmonėms būna įvairiai,tačiau tai tęsiasi tam tikrą laiką ir savame laike.O pas mane viskas atvirkščiai.Kaip atsikratyti viso šito "mėšlo",kuris slegia mane?Būna netgi ir tokie momentai,kai atrodo nutrūks kažkokia grandis ir mano protas nuskries į bepročių prarają.Kas darosi?Kodėl negaliu būti savimi?Jausti liūdesį ar džiaugsmą tik tuo atveju,kai tai turi įvykti?O ne viskas viename.I feel horible things and i can’t stoppe it. :mrgreen: galbūt tau reikėtų pradėti nuo to… galbūt iš pradžu išsipasakoti… o paskui ir pažiūrėsim kas tave laiko… visada reikia pradėti nuo pradžių… surasti tą vynį… ir bandyti jį ištraukti… galbūt tada viskas pasitaisis…

  14. Death_noice rašė:

    Smilga rašė:

    Ispuikai nuo noro but kitokia.
    Darai pacia didziausia klaida atpsiribodama nuo aplinkos – veliau to labai stipriai gailesies. Gal tai ir "formuoja tavo asmenybe", bet vienatve nera draugas – o priesas, nes smugdo sveika mastyma.
    Banalumai, nors ir erzina, bet atpalaiduoja, nesibodyk ju.
    Tau siaubingai reikia bendravimo – gyvo bendravimo.

    Taip išpuikau nuo noro būti ne kitokia,o būti normalia.
    Hm..Kiekvieną mielą dieną matyti tuos pačius veidus,ypač draugų ir vis ką nors veikti,jau įgryso iki gyvo kaulo.Vien tai mane ir erzina.Visai nesenai pradėjau galvoti,kad mano geriausias draugas internetas,na ten kalbiesi ir nieko nematai ir negirdi,o rašai ką nori.Dabar ir tai atsibodo,bet kas daugiau lieka,jei nėra net noro tiktis su draugais.Na,gal man bendravimo ir reikia,bet manau,kad man to bendravimo jau iki kaklo. 🙄

    sugadink kompa ir bent keleta dienų, kol neateis koks diedas sutvarkyti, pabūk be jo… susigalvosi ką veikti… susitiksi su draugėm, draugais… gal viskas pasitaisys… galbūt perdaug įnykai į tą internetą? man yra buve panašiai… dabar būnu interi tik kai būnu darbe… namie stengiuosi kompo net neįjungt.. nu nebent nebesugalvoju ką veikt… bet ir tai ne interi sėdžiu o kokį filmą pažiūriu…

  15. Hm,čia toks nepyktybiškas klausimas,kodėl jūs man prikaišote internetą? 🙂

    Na,išsipasakoti..Na aš pagrinde visą laiką būdavau viena.Negaliu paaiškinti kodėl,tačiau net mokykloje,turėdavau tik vieną draugę ir tik su ja bendraudavau.Su kita klasės dalimi paviršutiniškai.Nekenčiu didelių žmonių susibūrimo vietų.Jaučiuosi nejaukiai ir galvoju tik apie vieną,kaip greičiau atsidurt namuose.Man yra sakę,kad esu pirmas turbūt toks žmogus,kuris taip gerai "susidraugavo" su vienatve.Aš vaikystėje viena žaizdavau.

    Dabartinėi draugų kompanijoj ir pasvaigstu ir prisijuokiu iki nuvirtimo ir t.t.Bet karts nuo karto pajuntu,kad visa tai ne man.

    Na manau,kad pakankamai atsivėriau.

  16. Na bendravimo sutrikimų aš kaip ir neturiu.Paprasčiausiai turbūt esu toks žmogus,kad man vienatvė yra vis dėlto labiau prie širdies,nei atvirkšičiai.

    Mano teta gyvena viena visą gyvenimą.Dirba gan aukštose pareigose.Sako,kad tai yra daug geriau,esi pats sau karalius,niekas nereguliuoja tavo veiksmų.Ir aš matau kaip jinai gyvena.PAsidariusi gražiausia remonta.Turi du veislinius gyvūnus.Aukštesnes pareigas darbe.Meilė-artimųjų.Ko dar norėti?

    Kad ir kaip galvojant,ar kalbant,vistiek pasaulyje yra tokių žmonių,kurie vienatvėje yra daug laimingesni.Žinoma,kvailai skamba vis tai,bet ištiesų yra tokių žmonių.O tie,kurie sako,kad vienatvė yra baisiausias dalykas pasaulyje,tai galima sakyti,truputėlį klysta ir pilnai suprantu kodėl.Yra žmonių,kurie augo visą laiką supami aplinkinių,todėl jiems ir yra sunku suprasti tą žmogų,kuris gyvena vienatvėje.Bet yra tokių,kurie užaugo supami tik vieno,ar dviejų žmonių ir vienatvė jiems atrodo kaip dar vienas natūralus gyvenimo tarpsnis.

  17. Death_noice rašė:

    Hm,čia toks nepyktybiškas klausimas,kodėl jūs man prikaišote internetą? 🙂

    Na,išsipasakoti..Na aš pagrinde visą laiką būdavau viena.Negaliu paaiškinti kodėl,tačiau net mokykloje,turėdavau tik vieną draugę ir tik su ja bendraudavau.Su kita klasės dalimi paviršutiniškai.Nekenčiu didelių žmonių susibūrimo vietų.Jaučiuosi nejaukiai ir galvoju tik apie vieną,kaip greičiau atsidurt namuose.Man yra sakę,kad esu pirmas turbūt toks žmogus,kuris taip gerai "susidraugavo" su vienatve.Aš vaikystėje viena žaizdavau.

    Dabartinėi draugų kompanijoj ir pasvaigstu ir prisijuokiu iki nuvirtimo ir t.t.Bet karts nuo karto pajuntu,kad visa tai ne man.

    Na manau,kad pakankamai atsivėriau.

    yra žmonių kurie negali būti vieni, yra kurie nemėgsta kompanijų… manau tokia ir esi… bet nieko čia bloga.. jei tau patinka vienatvė.. juk visą laiką nebūni viena.. tai nėra jau taip ir blogai.

  18. Kachenka rašė:

    Death_noice rašė:

    Hm,čia toks nepyktybiškas klausimas,kodėl jūs man prikaišote internetą? 🙂

    Na,išsipasakoti..Na aš pagrinde visą laiką būdavau viena.Negaliu paaiškinti kodėl,tačiau net mokykloje,turėdavau tik vieną draugę ir tik su ja bendraudavau.Su kita klasės dalimi paviršutiniškai.Nekenčiu didelių žmonių susibūrimo vietų.Jaučiuosi nejaukiai ir galvoju tik apie vieną,kaip greičiau atsidurt namuose.Man yra sakę,kad esu pirmas turbūt toks žmogus,kuris taip gerai "susidraugavo" su vienatve.Aš vaikystėje viena žaizdavau.

    Dabartinėi draugų kompanijoj ir pasvaigstu ir prisijuokiu iki nuvirtimo ir t.t.Bet karts nuo karto pajuntu,kad visa tai ne man.

    Na manau,kad pakankamai atsivėriau.

    yra žmonių kurie negali būti vieni, yra kurie nemėgsta kompanijų… manau tokia ir esi… bet nieko čia bloga.. jei tau patinka vienatvė.. juk visą laiką nebūni viena.. tai nėra jau taip ir blogai.

    Keista,pas mus šeimoi visi būdavo jauni,seni,bet visi troško bendravimo,vakarėlių visokių.Gimiau aš,visiškas atvirkštinis variantas.Bet klausimas,iš ko paveldėjau tokį charakterio bruožą ir būdą?

  19. Del tos tetules, kuri pasitenkina giminaiciu meile, tai va turiu ir as tokia, bet kad ji laiminga abejoju.. Nei vaiku, nei vyro neturi. Tokio amziaus zmogui nera nieko sunkiau pakeliamo, kaip zinia, jog iseidamas is sio pasaulio nieko nepaliksi.

  20. Pas žmogų yra instinktas-daugintis.Dabar yra taip "įpratę" gimdyti vaikus,būtinai susirasti vyrą ar žmoną.Tai tapo kasdienybė,tapo pati pagrindiniausia žmonijos "taisyklė",jeigu jos nesilaikai gręsia vienatvė.Mano tetai jaunystėje buvo pasipiršęs jaunas,turtingas vaikinas.Bet kaip nekeista,ji atsisakė.Ji pasakė,kad man rūpi ne pinigai,o meilė iš širdies.Ji buvo susikūrusi idealą ir sau pasakė: "Jeigu ne jis,tai tada jokio."Nuo tada ji gyvena viena.Yra begalo protinga ir man patinka jos gyvenimo būdas.Sakoma,kad likimai paveldimi-galimas variantas,kad jos likimo dalis atiteko ir man.Ir visai tuo nenustebčiau,jei taip ir būtų 🙂

  21. Smilga rašė:

    Joa.., ir mano tetulei taip buvo. Bet kadangi si yra oziaragiskai atvira, tad atvirai ir reiskia savo nepasitenkinima tuo, jog jaunysteje atsisake laimes.

    Hm..Na kolkas negirdėjau iš jos pusės kokių nors nepasitenkinimų.Manau,kad vienatvė jai patinka ir jos už tai nesmerkiu.Nes apskritai kalbant,tai žmogus pasirenka pats savo gyvenimo kelią.Manau,kad ir kaip juokingai nuskambės,bet turbūt,kad seksiu jos pėdomis. 😉

  22. Ir as stoju i sudauzytu sirdziu kluba! :roll:)

    Et… As matyt kiek kvailai mastau, bet galvoju, kad nenoriu daugiau jokiu pasitampymu… Jeigu dabar pradeciau artimai bendrauti su kitu vaikinu, tai daugiau skirtis jau nebenoreciau… Niekada.
    Turbut.
    Uztai kartais ir atstumti reikia.
    Kvaila.
    O is kur zinoti, kad neatstumei sau skirtojo..?
    Pradedu nebetiketi likimu.
    Savimi irgi.

  23. Didziausia beda yra ta, kad su kiekviena kart sudauzyta sirdim blesta pastitikejimas stipriosios lyties atstovais. Nebesitiki, jog vaikinai moka islikti silti, rupestingi, mylintys.. Jiems visada atsiras kazkas svarbiau.

  24. Smilga rašė:

    Didziausia beda yra ta, kad su kiekviena kart sudauzyta sirdim blesta pastitikejimas stipriosios lyties atstovais. Nebesitiki, jog vaikinai moka islikti silti, rupestingi, mylintys.. Jiems visada atsiras kazkas svarbiau.

    8)

  25. Vėjavaikė rašė:

    Apskritai, problemos manau kyla santykiuose ne tik del zmogisku moters ir vyro skirtumu. Daug ka lemia aplinkybes. O aplinkybes yra likimas. Bet as apsimetu, kad juo netikiu 🙂

  26. Išvada:Tikroji meilė buvo tik tarp Romeo ir Džiuljetos,bet kadangi o bet tačiau,tai buvo pasaka,legenda ar kaip ten,tai galima daryti dar vieną išvadą,kad tikroji meilė neegzistuoja. 🙂

  27. Neapykanta meilei vis didėja su lig kiekviena mano gyvenimo diena.Ir dar labiau pyktis ima,kai kas nors man sako,pamatysi,pamilsi iš naujo taip nebesakysi.Deja,mano neapykanta yra per didelė,kad galėčiau vėl į kažką žiūrėti taip,kaip kadaise žiūrėdavau su atvira širdim.Ir gaila,kad kaikurie žmonės negali patikėti tuo ką šneku,bet taip yra ir bus,per amžius amen.Nekenčiu mažybinių žodžių,man šlykštu kai gatvėje pora "laižosi",dalinasi savo seilėse esančiomis bakterijomis. 😡

  28. Death_noice rašė:

    Neapykanta meilei vis didėja su lig kiekviena mano gyvenimo diena.Ir dar labiau pyktis ima,kai kas nors man sako,pamatysi,pamilsi iš naujo taip nebesakysi.Deja,mano neapykanta yra per didelė,kad galėčiau vėl į kažką žiūrėti taip,kaip kadaise žiūrėdavau su atvira širdim.Ir gaila,kad kaikurie žmonės negali patikėti tuo ką šneku,bet taip yra ir bus,per amžius amen.Nekenčiu mažybinių žodžių,man šlykštu kai gatvėje pora "laižosi",dalinasi savo seilėse esančiomis bakterijomis. 😉

  29. laurencija rašė:

    Death_noice rašė:

    Neapykanta meilei vis didėja su lig kiekviena mano gyvenimo diena.Ir dar labiau pyktis ima,kai kas nors man sako,pamatysi,pamilsi iš naujo taip nebesakysi.Deja,mano neapykanta yra per didelė,kad galėčiau vėl į kažką žiūrėti taip,kaip kadaise žiūrėdavau su atvira širdim.Ir gaila,kad kaikurie žmonės negali patikėti tuo ką šneku,bet taip yra ir bus,per amžius amen.Nekenčiu mažybinių žodžių,man šlykštu kai gatvėje pora "laižosi",dalinasi savo seilėse esančiomis bakterijomis. 😉

    Gal ta aistra ir bus,aš nežinau.Susižavėjimui dar pasiduočiau,nu bet kažkam daugiau,nieku gyvu.

  30. Death_noice":dvn9ivpk] laurencija rašė:

    [quote="Death_noice rašė:

    Neapykanta meilei vis didėja su lig kiekviena mano gyvenimo diena.Ir dar labiau pyktis ima,kai kas nors man sako,pamatysi,pamilsi iš naujo taip nebesakysi.Deja,mano neapykanta yra per didelė,kad galėčiau vėl į kažką žiūrėti taip,kaip kadaise žiūrėdavau su atvira širdim.Ir gaila,kad kaikurie žmonės negali patikėti tuo ką šneku,bet taip yra ir bus,per amžius amen.Nekenčiu mažybinių žodžių,man šlykštu kai gatvėje pora "laižosi",dalinasi savo seilėse esančiomis bakterijomis. 😉

  31. As irgi kartais taip noriu. Negalvok apie ateiti taip negatyviai. Dabar tau jau turi pasisekti. Laimes laikotarpis. Kaip ten sakoma- jei vis dairysies pernelyg i ateiti gali nepastebti nuostabiu dalyku esanciu cia ir dabar. Geriau megaukis tuo ka turi siandien

  32. Vėjavaikė rašė:

    As irgi kartais taip noriu. Negalvok apie ateiti taip negatyviai. Dabar tau jau turi pasisekti. Laimes laikotarpis. Kaip ten sakoma- jei vis dairysies pernelyg i ateiti gali nepastebti nuostabiu dalyku esanciu cia ir dabar. Geriau megaukis tuo ka turi siandien

    Mėgaujuosi kiek tik įmanydama….Iš tos laimės ir naujų pojūčių nežinau kur dėtis,tiesa pasakius taip dar nesijaučiau niekad…Myliu visus ir viską 😀

  33. Death_noice rašė:

    Okey…Esu 20m.Kaip nekeista mane vis dar kamuoja ta prakeikta nuotaikų kaita.Tiesa,anksčiau to nebūdavo,netgi tada,kuomet buvau paauglė.Vieną minutę aš juokiuosi,kita minutę palūžtu ir dėl menkiausios smulkmenos rieda ašaros.Žinau,kad truputį visa tai keistai skamba,bet visiems žmonėms būna įvairiai,tačiau tai tęsiasi tam tikrą laiką ir savame laike.O pas mane viskas atvirkščiai.Kaip atsikratyti viso šito "mėšlo",kuris slegia mane?Būna netgi ir tokie momentai,kai atrodo nutrūks kažkokia grandis ir mano protas nuskries į bepročių prarają.Kas darosi?Kodėl negaliu būti savimi?Jausti liūdesį ar džiaugsmą tik tuo atveju,kai tai turi įvykti?O ne viskas viename.I feel horible things and i can’t stoppe it. 😉

  34. As jau visai nesuprantu tos vyriskos lyties… Negi jau jie visiskai nevertina naturalumo? Visiskai nebekreipia demesio i paneles atrodancias simpatiskai, naturaliai. Jiems jau reikia visokiu barbiu, steisiu ar siaip panu panasiu i leles. Pasipiktinus.. Jei uzsidejus esi ilga sijona nieks nepazes, bet tik uzsirisk skara vietoj sijono tai puse Kauno i tave vepsos. mane sunervino. Jei taip busiu netekejus boba! 😉

  35. panikė rašė:

    Atrodia kaip trylikos metų. 😆

    Čia man ar ne,nesupratau,bet išrėžtiknieti tikrai…
    Pirmiausiai,tai siūlyčiau atsižvelgti į savo psichologinę pusę,nes pati turi nemažai trūkumų,o ir svarbiausia,kad tau 17 metų,o tu mastai,kaip 10 metų…Vertėtų susimąstyti ar tikrai tai normalu…Duosiu tau pavyzdį,beje,tam pavyzdyje yra panašumų ir pas tave..Tad…
    Buvau Šventojoje,apsistojau motelyje su teta,antram aukšte,kambariukas su balkonu…Priešais,apsistojo neįgaliųjų grupė….Mačiau visokių neįgaliųjų,bet tokių,kad suaugusi moteris,sulaukusi 30metų,mąstė ir elgėsi kaip 10etų mergaitė…Žaidė kamuoliu,lakstė su kitom mergaitėm,stumdė lėlę vežimėlyje ir t.t…Nežinau kaip ta liga yra vadinama,tačiau atvirai priėjus prie bendros išvados,tu turi kažką panašaus….Ir jei nemanai taip,vadinasi taip ir yra,kad tavo protinei gabumai yra nuo gimimo kažkiek atsilikę nuo metų…Tokiems žmonėms atrodo tai normalus dalykas..Pamąstyk,kitokios išvadosir kitaip manyti apie tave aš negaliu,nes visas tavo elgesys tai išduoda……………….

  36. FeonLė":38a9lqs3] Death_noice rašė:

    [quote="panikė rašė:

    Atrodia kaip trylikos metų. 🙄

    Va,va,o tėvai jos bando įgrūsti ją į mokyklą tarp "normaliai protaujančių mokinių",o tai nėra lb gerai,nes daro tik dar didesnę psichologinę traumą..Panikė yra "silpna" ir jai reikia mokintis su tokiais pat žmonėm kaip ir ji…
    Arba tėvai puikiai supranta dukters padėtį,tačiau nenorėdami jai to parodyti,stengiasi ją įterpti tarp "normalių" žmonių rato,tikėdamiesi,kad ir jai bus geriau,ir ji pagaliau pritaps prie tokio rato….arba ne,čia gaunasi kaip ir eksperimentas su kito žmogaus silpnąja psichika,o ji nieko už tai negauna,tik patyčias ir įžeidas,o tai nėra gerai,matytis,kad tėvam visiškai px…

    P.S.Taip,aš esu žiauri,netgi kartais per žiauri,bet tiesa yra tiesa…Kartais ir man kantrybės trūksta….

  37. Death_noice rašė:

    avietinis_ debeselis rašė:

    Death_noice, kaip kaita dar kamuoja? vaistu neprirase?

    Dėkoju už rūpestį,bet tikriausiaijau kad pasibaigė 🙂 ir skydliauke toliau rupinkis

Parašykite komentarą