Poltergeistas

info nukopijuota is kitu forumu ir panasiai…

poltergeistas
Poltergeistas yra retas reiškinys.
Kai kurie mokslininkai bando jį paaiškinti kaip neangamtinį reiškini, bet lieka nepaaiškinamas poltergeisto "intelektas". Pvz: pakilęs daiktas skrieja tiesiai į žmogų ir staiga nukrenta jam tiesiog prie kojų, arba pakeičia kryptį. Kai kurie aiškina, kad poltergeistas – mirusių vaikų dvasios. Vaikų iš asocialių šeimų, aborto aukų ir t.t.
Juk nors žmogui atrodo, kad nieko baisiau už poltergeistą negalima įsivaizduoti iš šalies tai tik išdykėliški pokštai. Atvejai kai poltergeistas pakenkia žmogui fiziškai (sunkiai sužaloja) yra labai reti. Kartais poltergeistas netgi gali būti mielas – yra atvejų kai poltergeistas netgi susidraugauja su žmonėmis.
Tokiu atveju jei jūsų namuose šeiminkauja poltergeistas reikia tiesiog parodyti jam užuojautą, paguosti.
—————————–

Poltergeistas dažnai laikomas kitų matavimų dvasių veikla. Kas slepiasi už reiškinių, kai juda baldai, skraido ar savaime užsidega daiktai, pranyksta ar liejasi vanduo. Lankstomi geležiniai daiktai, skilinėja veidrodžiai? Labiausiai stebina poveikis elektros įrangai ir elektroniniams prietaisams: savaime įsijungia ir išsijungia arba kartojasi telefono skambučiai, kompiuteriai pradeda vykdyti programas, kurios juose nebuvo įdiegtos ir pateikia duomenis, kuri kitokiais būdais nėra prieinama…

Neretas atvejis, kai poltergeisto šaltinis būna stiprūs elektromagnetiniai laukai (šaltiniai ar anomalijos), pvz., elektros perdavimo linijos (ore ar žemėje), radijo siųstuvai ir panašiai. Nuolatinis poveikis sukelia alergiją maistui, padidina cheminį jautrumą, elektros laukų jutimą, fotofobiją (ryškios šviesos baimę)… O nuolat kisdami tie laukai gali sukelti ir kitokių reiškinių.

Tai gal ne tie laukai sukelia poltergeistą? Juk kaip elektromagnetiniai laukai gali priversti skrajoti kilimus, keraminius indus ir kitus nemetalinius daiktus? Gal laukai tėra tų galių energijos šaltinis?

Paimkime kai kuriuos atskirus atvejus:

Elektros lemputės nuolat "blyksi". Jos gauna energiją "iš oro". Elektromagnetinio lauko poveikis siūleliui didesnis kai šis yra įkaitęs.

Videoįrenginiai kartais veikia, kartais – ne. Elektromagnetinis laukas gali laikinai pakeisti feromagnetinių dalelių ėsimagnetinimo kryptį. Laukui dingus – įsimagnetinimo kryptis atsistato. Laukai gali taip pat įjungti elektrinius prietaisus, durų skambučius, telefoną ir t.t.

Girdisi sunkūs žingsniai. Kai geležis ar plienas įmagnetinami staigiai kintančiame lauke, pasigirsta duslus garsas (angl. Page Effect). Stuksenimai ir krebždesiai priklauso nuo metalo storio ir ilgio (bei vietos name). Pvz., stori "grotų" virbai grindyse gali sukelti duslių "žingsnių" seką (laukui pereinant per jas), o ploni laidai – aukšto garso zvimbesius (apie tai galite pasiskaityti Burke, Herry E. Handbook of Magnetic Phenomena, NY, 1986).
Degtukus dėžutėse (ir kiti daiktus) gali uždegti mikrobangų sukelti šiluminiai reiškiniai. Tai tarsi nuolat vietą keičianti mikrobangų krosnelė.

Langų atsidarymus ir kitus judesius galime aiškinti Žemės virpesiais.

Bet ne viskas taip lengvai paaiškinama. Kaip daiktai, kartais labai sunkūs, gali skraidyti? Kaip gali liepsnoti akmuo ar kita nedegi medžiaga? Ir daugelis kitų reiškinių…

Visgi, – galima atlikti eksperimentą. Kambario įvairiose vietose patalpinus krūvą įvairių elektromagnetinių bangų šaltinių (nebūtinai didelių pajėgumų – pakanka bendro 3 KW galingumo) galima "iššaukti" reiškinius, sutampančius su poltergeistu. Daiktai pakyla į orą, skrenda ir "drebiasi" ant žemės netikėtose vietose; įsiplieskia liepsnos; vandens talpose atsiranda sūkuriai; susilanksto metaliniai daiktai arba jie įkaista iki baltumo bet neperduoda karščio aplinkai ir t.t. Tokius tyrimus darė John Hutchison, British Columbia, Kanada.

Tie reiškiniai nėra prognozuojami ir apsireiškia netikėtu metu. Savaitėmis gali nieko nevykti, o po to "užsikuria pirtis". Panašu, kad "poltergeisto mašina" bando save susinaikinti.

Taigi, priežastis EM laukai. Tačiau kaip jie tai sukelia? Kaip jie paveikia nemetalinius daiktus? Gal EM laukai daiktų paviršiuje esančiuose atomuose sukuria nepastovią erdvės-laiko būseną? Ir iš giluminių sub-atominių lygių prasiveržia kai kurie energijos srautai?

Stebėjimai rodo, kad yra keturi daiktų skriejimo trajektorijų tipai: Visi jie prasideda spiraliniu judesiu:

Kilpa, kai daiktai palyginti lėtai pakyla, skrieja ratu, o po to krenta; Balistika, kai daiktai pajuda staiga ir dideliu greičiu rėžiasi į kliūtį; Daiktus veikia pastovi keliamoji jėga; Daiktai kyla aukštyn, plevena ir net kažkuriam laikui "sustingsta" ore.

Skraido iš įvairių medžiagų pagaminti daiktai: geležiniai, variniai, aliuminio, keramikos, plastiko, mediniai ir t.t. Jų trajektorijai poveikį teturi jų forma.

Daiktus veikia didelės jėgos. Sunkūs daiktai gali būti sviedžiami milžiniška jėga, o metalo deformacijos rodo, tarsi jie būtų paveikti net 5000 oC ir aukštesnės temperatūros. Kartais pakinta net ir daiktų medžiaginė sudėtis (pvz., geležyje atsiranda kitų metalų priemaišos)…

Oi, kas ten bilda mano palėpėje!?…

Poltergeisto siautėjimas
Southaven miestelio Missisipės valstijoje Tulane kelias garsus tuo, kad veda į Elvie Presley didingus namus. 9169 namas 1979 m. kovo mėnesį tapo poltergeisto siautėjimo vieta.

Kovo 31 d. d. 54 m. amžiaus Bert Gross, gyvenusi su vaikais nuo 13 iki 24 m. amžiaus, žiūrėjo TV. Staiga juos užpuolė skraidantys vabzdžiai. Išsivinėta pagalvėlė nuo sofos nuskriejo 8 pėdas link priešingos sienos. Trūko anglimi kūrenamas židinys. Juodai balto vaizdo TV nuo spintelės nukrito ant žemės. Staliuko stalčiai atsidarė ir jų turinys iškrito ant grindų. Skraidė teniso kamuoliukai. Nedegtos plytos gabalas, kuriuo buvo užtaisyta anga prie krosnies aitrūko ir nusklendė per kambarį.

Keisti dalykai truko iki 23:30, Šaldytuvas pasisuko 90 laipsnių kampu, virtuvės kėdės, stalai, rakandai, cukrinė ir spageti padažo indas judėjo.

De Soto apygardos šerifo pagalbininkas skraidančius daiktus stebėjo sekmadienį, 1979 m. balandžio 1 d. Jis nusprendė, kad ne valdžios organų reikalas tai tramdyti. Winbush irgi matė keistus dalykus. Ant virtuvės stalo atitirpimui padėtas viščiukas nudribo žemėn. Kiti skraidę daiktai: Gross 8 1/2 dydžio darbiniai batai, mėsininko peilis, žibintas ir kt. daiktai iš prieangio.

58 m. amžiaus Gilbert Hines, gyvenęs netoliese, sekmadienį gėrė alaus skardinę, kai iš už kampo atskriejo pagalvė ir trenkėsi į koją.

Po 3 sav. Po trumpos pertraukos poltergeisto reiškiniai tebesitęsė. Balandžio 15 d. medžiu kūrenamas židinys sutrūko išbarstęs žarijas svetainėje. Šaldytuvas su šaldikliu judėjo visą naktį.

Kai šeima persikėlė kitur, reiškinys liovėsi – palikęs tyrinėtojus besikrapštančius pakaušius.

————————————————–

POLTERGEISTAS IR DEMONIŠKI NEGALAVIMAI
Sprendžiant pagal laikraščių ir žurnalų publikacijas, poltergeistas, ta „triukšmingoji dvasia“, pasirodanti butuose, daro pakankamai taikias išdaigas: perslepia daiktus, siūbuoja liustras, susistuksena su šeimininkais. Kartais, tiesa, jis pradeda chuliganuoti, mėtosi daržovėmis, į lovą įpila vandens ar užkimusiu balsu keikiasi telefonu.
– Ar tiesa, kad poltergeistas – toks komiškas ir saugus reiškinys, kaip apie jį rašo? – kreipiuosi į Centro „Demonologija“ vadovą Igorį Vladimirovičių Vinokurovą, jau daug metų užsiimantį poltergeisto reiškiniais.
– Ne. Kad ir kažkas bestovėtų už poltergeisto, – tai toli gražu ne nepavojingas reiškinys, jis palieka nepanaikinamą pėdsaką sielose ir širdyse žmonių, susidūrusių su šiuo tamsiu fenomenu. Manęs dažnai nepalieka mintis, ar į jį nereikia žiūrėti kaip į susirgimą, nors ir ypač neįprastą. Kalbėdamas apie susirgimą galvoje aš turiu ne antrinius simptomus, kai žmogus, atsidūręs poltergeisto epicentre, suserga nuo patirtų sukrėtimų. Kalbu apie keistus to būsimo reiškinio ženklus: jo būsimų nešiotojų sveikatos būklę ir gyvenimo būdą.
– Kaip jūs suprantate žodžius „poltergeisto nešiotojai“?
– Pastebėta, kad poltergeistas dažniausiai užgriūna paauglius, gyvenančius nepilnose šeimose, nebeturinčius šeimyninio jaukumo pagyvenusius žmones, arba žmones, dėl vienų ar kitų priežasčių atplėštiems nuo savo šeimos: armijoje, kalėjime, vienuolyne ir t. t. Šio tamsaus fenomeno būsimieji nešiotojai, kaip taisyklė, turi rimtų problemų su fizine ar dvasine sveikata. Visų dažniausiai stebima fizinė vienatvė – tik dvasinės vienatvės pasekmė. Matomai, egzistuoja dar kažkokia priežastis, dėl kurios ši bjaurastis užpuola nelaimingus ir vienišus žmones, bet mes apie ją nežinome.
– Jūs kalbėjote apie susirgimą, atsirandantį prieš poltergeistą. Ką jūs turėjote omenyje?
– Ilgai užsiimdamas šiuo reiškiniu aš pastebėjau, kad, nežiūrint į poltergeisto atvejų įvairovę, juos galima suskirstyti į dvi dideles grupes – „paauglinę“ ir „demoniškąją“. Į šią ypatybę dėmesį atkreipė ir amerikiečių tyrinėtojas D. Rogo.
Pirmosios grupės centre paprastai atsiduria paaugliai. Pats reiškinys, atsirandantis, kaip taisyklė, jiems esant, neperžengia paauglio intelekto ir fizinių galimybių ribos, ir dažniausiai pasireiškia daiktų judėjimu.
Visiškai kitaip atrodo demoniškasis poltergeistas. Jis labiau siautėjantis, neretai turi nepriklausomą nuo nešiotojo ir, kartais, piktą valią. Jo metu pasirodo ir dingsta sunkūs daiktai, vyksta konkrečių žmonių „užpuolimai“, žmogaus levitacija.
Nepaprastos ir dažniausiai labai rafinuotos poelgių formos, pasireiškiančios demoniškojo tipo poltergeistuose ir neretai visiškai nepriklausomos nuo nešiotojo, primena fenomeną, bažnyčios vadinamą „apsėdimu“.
– Paaiškinkite, prašau, kas tai yra?
– Apsėdimas detaliausiai aprašomas Romos katalikų bažnyčios tėvų veikaluose. Demoniškosios esybės – velniai – apie save žinoti leidžia dviem būdais: „įsibrovimu“ ir „apsėdimu“. Įsibrovimu suprantami nepaaiškinami garsai, kvapai, triukšmai, daiktų judėjimas, tai yra tie patys efektai, apie kuriuos mes ką tik kalbėjomės.
Apsėdimas gi pasireiškia tuo, kad žmonės, į kuriuos įsikėlė demonai, daužosi konvulsijose, šūkalioja Dievą niekinančius ir nešvankius žodžius ir pan. Šiandien šį susirgimą gydo psichiatrai. Anksčiau juo oficialiai užsiimdavo dvasinės žinybos. Ir, reikia pasakyti, su kur kas didesniu efektu. Laimei, iki mūsų dienų jie neprarado savojo meno ir neretai daro labai rimtą konkurenciją psichiatrijos mokytiems vyrams.
Kaip Jėzus išvarė velnią iš apsėstojo aprašoma dar Naujajame Testamente. XVI amžiuje apsėstųjų išgydymo apeigas detaliai išdėstė Kijevo mitropolitas Petras Mogila. Jis tapo sudarytoju apeigų, vėliau pavadintų egzorcizmo ritualu.
– Nejaugi ir mūsų apsišvietusiame amžiuje atliekamas šis viduramžiškas ritualas?
– Aš galiu pateikti didelį kiekį tokių pavyzdžių. Kaip patį tipiškiausią atvejį galima pavadinti kovą su trylikamečio berniuko apsėdimu Amerikos Džordžtauno mieste 60-jų metų pabaigoje.
Viskas prasidėjo nuo spiritistinio seanso. Po jo kartais pasigirsdavo nepaaiškinami stuksenimai ir braižymai, sklindantys nuo ikonos su Kristaus atvaizdu. Sekančioje poltergeisto stadijoje ėmė prapuldinėti rūbai, paskui atsirasdami pačiose neįtikimiausiose vietose. Berniukui esant apvirsdavo kėdė, pakildavo ir po kambarį skrajodavo daiktai. Berniukas ėmė pakilti tiesiog nuo lovos, kartais kartu su čiužiniu, ir ant jo „skrajodavo“. Iš mokyklos berniuką paprašė atsiimti. Gydytojai atidžiai jį ištyrė, bet jokios patologijos neaptiko.
Sunerimę tėvai pakvietė dvasininkus, ir tie nustatė diagnozę: apsėdimas. Berniuką kratė traukuliai, jis priminė lėlę, valdomą nematomais siūlais. Po šešių savaičių priepuoliai pasibaigė. Bet berniukas ryškiai pasikeitė. Dabar jis kalbėjo žemu, užkimusiu bosu su grasinančiomis intonacijomis, kalbą sudarė vien nešvankybės.
Liuteronų dvasininką, įėjusį į namą, nematoma jėga bloškė ant grindų. Berniuko tėvai kreipėsi į katalikų bažnyčią. Dešimt savaičių truko egzorcizmo ritualas. Keturiasdešimties kilogramų berniukas su nepaprastu lengvumu mėtė kunigus. Jo kūnas nepaprastai išsipūtė, galvos judesiai primindavo gyvatę, oras kambaryje, kur jis gulėjo, staiga tapdavo labai šaltas. Kartą, išsiveržęs iš kunigų rankų, berniukas pagriebė ritualinę knygą, pakilo į orą virš jų ir akimirksniu nesuvokiamu būdu ją pavertė į „konfeti“ debesį.
Vis tik bažnyčios tarnautojų triūsas neprapuolė veltui. Berniuką pavyko grąžinti į normalią būseną, bet jis visiškai neatsiminė, kas su juo vyko pastaruoju metu.
Tiesa, ne visada egzorcizmo ritualas pasibaigia sėkmingai, ypač jei jį atlieka ne profesionalai. 1991 metais viename nedideliame Italijos mieste atliekant egzorcizmo ritualą žuvo dvasininkas Guntano Vigliotti, bandęs išgydyti penkiolikametę mergaitę be vyskupo palaiminimo. Kai mergaitės mama įėjo į kambarį praėjus dviems valandoms po egzorcizmo seanso pradžios, ji atrado nelaimingojo dvasininko kūną, sudraskytą su nežmoniška jėga ir žiaurumu.
– Atvejai, apie kuriuos pasakojate, prieštarauja sveikam protui. Nejaugi jūs patys tikite, kad velnias gali apvaldyti žmogaus kūną, ir kad jį galima išvaryti su malda?
Galiu atsakyti vieno šiuolaikinio teologo žodžiais: pačiu didžiausiu Šėtono pasiekimu mūsų dienomis reikia laikyti tai, kad jis sugebėjo mus priversti pamiršti apie savo egzistavimą… Galite tikėti egzorcizmo ritualu, galite netikėti. Bet jei, neduok Dieve, apsėdimo nelaimė užgrius ką nors iš jūsų pažįstamų ar artimųjų, neskubėkite milicijoje ieškoti pagalbos ar žmogų talpinti į „psichiatrinę“. Eikite į bažnyčią.
—————————————————————–