Einu upe, kur sala kojos.
Neriu i dugna, man truksta oro.
Girdziu sauki, bet atsimerkt man nera jokio noro.
Siandiena spjaunu as i viska, net ir i rytoju..
Vel pazadu pats sau pakilti.
Sparnus iskleist ir siela nuraminti.
Deje tai prakeikimas..
O laikas jau sustojo..
Noreciau as pakilt i dangu.
Paliesti ji ir prisiglaust..
Deje einu upe, kur sala kojos.
Gal prieis jos.. nors iki prarasto Rojaus..
Ne "daeis", o praeis 😆 Mielas, bet man asmeniskai atrodo neuzbaigtas.
tai as cia siaip va sedejau ir parasiau greit…
sakau nors ka taigi reik parasyt i sita skyreli
Darkness_with_blond rašė:
Tada prieis, nueis, nes "daeis"- tokio zodzio liet. kalboj nera, brangusis 😆
dekuj, pataisiau
😉
Darkness_with_blond, jei jau dedatės tokia lituaniste, tai turėjot pastebėt, kad žodis "deja" yra parašytas su šlykščia klaida.
ledi rašė:
dekuj jau pasitaisiau
zioplas daigtas
As nesidedu tokia lituaniste, visi mes pridarom kladu 🙂
ledi rašė:
Tas taip nerėžia akies kaip žodis su "pasiskolintu" priešdėliu.
Kachenka rašė:
nu nebesikabinekit gi jofana..
ne aš pirmoji pradėjau kabinėtis. 😆
ok, aš jau baigiu.
neblogas eilėraštis.
ledi rašė:
Svarbu ne klaidos ,o grazios eiles. 😉