VIsi pastebėjome, jog apie tai kaip užsimiršti, rašoma visur, tačiau tokios apibendrintos temos lyg ir nemačiau. Tai va rašom kaip pamiršt vaikinus/paneles, kai nors ir jie patinka, tačiau sveikas protas sako NE, ir turi su juo sutikti.
VIsi pastebėjome, jog apie tai kaip užsimiršti, rašoma visur, tačiau tokios apibendrintos temos lyg ir nemačiau. Tai va rašom kaip pamiršt vaikinus/paneles, kai nors ir jie patinka, tačiau sveikas protas sako NE, ir turi su juo sutikti.
7 komentarai to “Priešnuodis”
Bet kokia fizinė veikla turėtų gerai padėti – kačialka, bėgiojimas, dviračio mynimas, malkų skaldymas, šokiai kam virš 60 ir panašiai. Taip pat buvimas draugų buryje, gerų draugų buryje, kurie neleistų liūdėt, bet suteiktų galimybę ir išsiverkt jei reikia. Aišku galima panirti į tą saldų alkoholio ar narkotikų liūną. Meilužė irgi geras dalykas jei sąžinės neturi.
na man irgi reikia pamirst viena vaikina ir niekaip… ir sportuoju ir su draugem susitinku ir siaip stengiuos visada ka nors veikti, bet negaliu negalvoti ir viskas 😕
Hm… Kai buna taip, kad susitinka mane priesybes jausmai ir protas, tai dazniausiai buna kova tarp dvieju mergaiciu, vienos emocingos, kitos protingos ledo karalienes. Ledo karaliene ijungia isdidumo rezima ir juo uzkrecia emocingaja. Ta prasme, man gali daug kas pradeti patikti, bet jei matau, kad tas zmogus nepateisins mano lukseciu, bet kokia trauka nugalesiu. Tiesiog viduje "pasikeliu", jei tai nelaiminga meile, visada randu pateisinti tai, kad esu verta geresnio. Na, bent jau dazniausiai 😀
yra toks dalykas kaip valia , ar uzsispirimas lb padeda , jei i ta puse traukia lb tai uzsispyrimo padedamas atsikratai to traukimo , nes nzn draugu kompanija ir veikla juk tik trumpam pades , cia reik savyje keist , o ne is kitu pagalbos laukt
Jaskis rašė:
reik blokuoti kžkokio tai hormono sintezę (kuris sukelia prisirišimą) ir viskas ok
na gal ir taip… valia gali pagelbeti ir tas nusistatymas, kad esu verta geresnio. Is tiesu kai pagalvoju, tai tas vaikinas nelabai graziai su manimi elgesi… Viskas bus gerai 🙂
Buvo karta cia,kad ilgai isipleckinus i klasioka buvau. Ne mazose klasese, 11kl. Jau galvojau neissikapstysiu. Jam buvau neidomi. Nors nebuvo net santykiu, pamirsti buvo gana sunku, nes daug visko "prisifantazavau", gana ilga laika kaip draugai bendravome tiek "sms", tiek realiai. Gyvenome tame paciame kieme, buvome klasiokai ir pan..
2men seilejausi, po to 3 verkiau-juokiausi. Stengiausi viska paversti juokais, draugems pasakodavau, o po to tyciodavausi, kad lengviau butu. Galvojau, kad tik bandau taip save apgauti, bet viena diena po tokiu "tyciojimusi" is saves ir jo, ir is savo jausmu, paeme ir dingo ta "ugnele". Parasiau jam sms, susitikom, pasakiau ir jis nusisypsojo 🙂