Sveiki. Iškilo ilgalaikė problema su mergina. Man 20, jai – taip pat. Draugaujame jau metai. Paaiškinsiu viską nuo pradžių. Kai susipažinome, kiekviena dieną susitikdavome, būdavo linksma. Praėjus maždaug 2-3 mėnesiam nuo draugystės pradžios, aš prisiverčiau jai padaryti kunilingą, nors ji to neprašė. Man tai patinka daryti. Dariau dažnai jai tai, maždaug 2-3 kartus į savaitę. Laikui bėgant, ji rodė man kartais ženklus, kad ir pati nori man atsiliepti, bet būdavo nedrasu, neprisileisdavau, nes nestovėdavo. Taigi, po kelių mėnėsių susipykome, paklausiau: kodėl nebenori, kad aš tau kunilingą daryčiau? Ji atsakė, kad nori kažko daugiau – ty. sekso. Ji ir pasmaukė, ir pačiulpė, o per visus vienerius draugystės metus mylėjomės tik 2 kartus. Nusišauk vietoje. Ir nebaigėme nei vieno karto, nei ji, nei aš, nes jinai sakydavo kad užteks. Vėliau pasakė, kad skaudėjo. Tad seksu neužsiminėjam jau pusę metų. Tad įsivyravo alternatyva – ji man pasmauko, bet retai ir pačiulpia, o aš jai palaižau. Po antros sueities mes nesimylėjome, vis klausinėjau kas yra, kodėl nenori mylėtis, daug pykomės, bet atsakymo tikslaus negavau. Po ilgo laiko ji pasakė, kodėl ji nenori mylėtis: sakė kad skauda, geria vaistus, nes buvo pas ginekologą, ir pasakė kad yra uždegimas, kad kai ją pamalonindavau pirštai, ale nenusiplaudavau rankų ir taip ją užkrečiau, sakė iš pareigos tai darė, nors skaudėjo, kai aš jai į makštį kišdavau pirštus. Aš pakentėjau: nebekišau pirštų, nesimylėjome. Atėjo laikas, kai jau vaistus baigė vartoti, tad galvojau jau galėsime ir pasimylėti. Prieš tai sake: palauk, viskas susikraus į savo vežias, palauk, kol baigsiu vartoti vaistus. Bet ką tu. Daug pykčių atsirado vėl, nes baigė gerti vaistus, bet mylėtis nenori vistiek, nes jai baisu, kad nenutiktų tai vėl. Jai sunku psicholigiškai prisiversti tai padaryti. Ankščiau viskas gerai būdavo, jinai man pasmaukydavo net 3 kart i diena, paciulpdavo dar, as jai palaizydavau, nes man tai labia patinka. Bet dabar: nei sekso, pasmauko tik karta I diena (nors susitinkam tik savaitgaliais), o pasiulpia labia retai, daznai ir atsisako kunilingo. Nezinau kuo viskas baigsis. Gal galetumete patarti ka nors? Jai labai nervuodavo, kad gulint dviese as nusisukdavau, nes jinai pasakydavo seksui ne, as isizeizdavau, nakti nemiegodavau. Jai as esu pirmas vaikinas, ir as jai esu pirmas sekso partneris. Kuo toliau, tuo as galvoju, kad tapsiu impotentu. Ka daryti, kad jinai noretu myletis su manim? Jau nebeuzsisoku ant jos kai neduoda, dabar is vis sekso tema nesneku, nes daviau menesi prisiversti save seksui. Bet jei nieko nepasikeis, ji po menesio irgi nenores? Jau liko 2 savaites, o taremes taip: as tau duodu menesi laiko dar, nebepyksiu ant taves kad neduodi, o kai uzsinoresi – duok uzuomina. Bet nieko. Ka daryti?
3 Responses to “Problema santykiuose”
papasakok kaip apskritai santykiuose bendraujat, ar pykstates ir kitose srityse, ar tik sese problemos?
sekse*
Sakyciau pakankamai kantrus ir tolerantiskas jos atzvilgiu buvai, kitas bernas jau senai butu pabeges, bet manau atejo laikas pasakyti, kad arba tai turetu buti (sex) arba nebenori buti kartu. Man asmeniskai jei nebutu sex nebutu ir jokiu santykiu, nes tai viena is svarbesniu geru ir tvirtu santykiu pamatas. Manau tau pats laikas mastyti apie skirybas ir kita pana. Atmink NEW IS ALWAYS BETTER ! 😉