Kas akimirka mus istinka kazkokia tai problema, zodziu ivykis musu nenaudai ir nepatenkinantis musu poreikiu. Bet kaip nekeista, patenkinantis kazkieno kito 😀
Kas akimirka mus istinka kazkokia tai problema, zodziu ivykis musu nenaudai ir nepatenkinantis musu poreikiu. Bet kaip nekeista, patenkinantis kazkieno kito 😀
11 Responses to “Problemos – mūsų kasdienės "draugės"…”
anksciau ir ilga laika …skausma del rupesciu bedu turedavau savy..niekam beveik nesakydavau ir neverkdavau …paverkdavau tik su savim ir tai nevisada, aisku ir palukedavau pries sprendziant , ir daug mastydavau – kaip ka, net stogas traskedavo ir veikdavau kaip galiu
neseniai ismokau dalintis …ir paprasyt pagalbos , kai situacija tiesiog ismuse mane is veziu…ir tikrai nenusivyliau, labai dziaugiuosi ir dekinga esu, visko neisprende tai, bet buvo lengviau , gal ateity viskas bus geriau
siaip nesu narsioji Ksena , kuri beda ar problema sutinka drasiai ir imasi jos sprest, esu labiau baile , bet stengiuosi kapanotis
Dazniausiai tai nepasipriesinu, verkiu, nieko nedarau, viska leidziu pasroviui ,kaltinu Landsbergi del visko,grauziu sienas & raunuosi plaukus nuo pazastu bei nagus nuo koju 😆
Paprastai stengiuosi problemas spręsti pati, bet kai jau esu beviltiškoj situacijoje ir nebežinau nei ką galvoti, ką daryti, tada pasidalinu su kitais, gal kas galėtų man patarti..
Visko būna aišku, priklausomai kokia ta situacija.. ar verta, kad dėl jos kovoti ar ne.. Nemanau, kad visas problemas sprendžiu vienodai.. tai priklauso nuo jos sunkumo…
problemos jaudinasi del manes, o ne as del problemu 😈
as tai beveik ant visu problemu dedu skersa nieko apie jies negalvoju nieko nesprendziu sito ismokau visai neseniai ir tai kartais padeda nes problemos labai daznai pacios isisprendzia ,o seip kai jau buna labai rimtos bedos tai su jom nebeistengiu kovot dazniausei paluztu uzgriauziu save visokiais klausimai nesu as kazkoks konanas kuris pultu kovot su bedom 🙄
jee cool aciu uz nuomones 😉
na kadangi esu zmogus-degtukas, tj pirmeusia issiisterikuoju, issitrankau, issirekauju 🙄 nors i rpoblemas lb giliai nesineriu, daug negalvoju svarbu pirmos kokia
15 min ,kai suzinau , o poto arba reik sprest arba pamirstu….
kai pradedu sprest lb daug viska apgalvoju…kas? kaip? del ko? kaip kazka pakeist? kas del to kaltas? kokios galimybes? …jei nepavyxta tjp greitj isiprest tiesiog pasikalbu su kokiu nors artimu zmogumi, bet neprasau pagalbos tiesog pasakodama isgirstu istorija kitu kampu, susivokiu ir pan…
As problemas sprendziu savyje. Problemos, kurios tiesiogiai susijusios su mano asmenybe mane labai kankina, nes pastoviai turiu vidini konflikta ir nezinau ka daryti. Kritiniu atveju kreipiuosi i mama ir kartu sprendziam.
Tik neseniai radau gera buda isspresti visoms asmeniskoms problemoms.
Problemas skirstau i kategorijas, kuriose atsispindi mano gyvenimo vertybes ir prioritetai. Taip ir issprendziu problema, kai suskirciusi gale matau jos svarbuma ir verte. Daznai pasirodo, kad nebuvo verta kvarsinti galva del dalyku, kurie mano gyvenime neturi prasmes ir netgi nera "problemos".
IIIvariantas-atejau,pamaciau,nugalejau…
>>>>>>>>>>>>>>>Gajus Julius Cezaris<<<<<<<<
Kaip visada pradedu nervuotis ir isterikuoti ir vos nerekti, o po kiek laiko viskas issispredzia tai paprastai, kad net man buna gaila mano nervu, jau geriau kitam kartui pataupyciau….nors noreciau, kad is vis nereiketu ju noldoti
kartis problema pamoko taip kad atsimintum kitakart 😉