Problemos su žmona

Pasidalinsiu savo istorija. Mes su žmona esam kartu jau 10 metų, susituokėm prieš 3 metus. Draugystės pradžioje mylėdavomės 1-2 kartus per savaitę. Viskas buvo tikrai nuostabu. Nors aš norėdavau mylėtis kiekvieną dieną po kelis kartus, bet kur ir bet kada… kad ir vidury nakties mane pažadintų :). Tačiau niekad nespausdavau jos mylėtis dažniau nei ji nori, tiesiog prisiderinau prie jos ritmo ir buvau laimingas su mylimu žmogumi. Kai užeidavo nesuvaldomas noras aš jai tai parodydavau įvairiom užuominom ir jei ji nebudavo nusiteikus, tai tiesiog būčiuodavau ir glostydavau kol užmigs. Pagarba ir meilė buvo stipresnė už aistrą, nors tikrai būdavo nelengva. Aš jau nekalbu apie mėnesines, ar kai ji sirgdavo.
Aš savo žmoną myliu visa širdim ir ji man vienintelė, seksualiausia moteris šioj planetoj, ir aš jos geidžiu kiekvieną akimirką. Aš niekaip negaliu suprasti tų vyrų, kurie gali sėdėti prie kompo ar teliko ir nereaguoti į pro šalį praėjusią pusnuogę žmoną ir nenorėti mylėtis su savo išrinktąja. Niekaip negaliu suprasti, kaip galima nenorėti mylėtis su tuo žmogum, su kuriuo ėjai prie altoriaus ir žadėjai būti kartu ir varge ir džiaugsme…
BET…. Viskas stipriai pasikeitė neužilgo po santuokos. Mylėdavomės vis rečiau ir rečiau. Iš pradžių 2 kartus per mėnesį, poto ir po 1 kartą. O dabar išvis mes per pusę metų mylėjomės tik 2 kartus… Iš pradžių maniau, kad gal jai trūksta dėmesio, romantikos, todėl nusprendžiau kiekvieną savaitę padaryti jai staigmeną: ar tai gėlių puokštę, ar tai suknelę ar papuošalą nupirkti, ar į restoraną, ar į koncertą nusivesti, ar parašyti jai eiles, ar pačiam paruošti vakarienę namuose žvakių šviesioje. Nors tai aš ir taip dažnai darau, bet nusprendžiau išbandyti, gal padės. Tačiau visi bandymai buvo bevaisiai. Kiekvieną vakarą sugulus į lovą aš ją glamonėju, masažuoju, bučiuoju ir jaučiu, kad ji atliepia į mano švelnumą, tačiau kai viskas prieina iki to, ji iškart atsitraukia, tarsi kažkoks psichologinis blokas neleidžia jai eiti tolyn. Ne vieną kartą bandžiau apie tai su žmona šnekėtis, suprasti kas negerai, tačiau kiekviena kartą atsitrenkiu į jos žodžius kaip į sieną – „tau tik seksas galvoj ir daugiau niekas…“, „aš tavim nepasitikiu…“, „aš bijau, kad mane užkrėsi kokiom ligom…“ ir pan. Po santuokos ji pasidarė nenormaliai pavydi, visad įtarinėja, nuolatos tikrina telefoną, sąskaitas. Jeigu grižtų 5-10 min vėliau iš darbo, tai dažniausiai viskas baigiasi skandalu, kad aš buvau pas meilužę. Jeigu einu praustis, tai iškarto užsipuola, kad aš tai darau dėl kitos. O jeigu pasižiūriu gatvėj į kokią moterį, tai baigiasi vos ne skirybom, savaitėm tada nesišneka. Ji visad buvo pavydi, bet po santuokos tai tapo visiškai nekontroliuojama. Aš jau bijau kur nors ir eiti su ja, nes pastoviai viskas baigiasi žiauriu susipykimu, kad aš flirtavau ar spoksojau į kokią paną, nors aš net žodžio jokiai merginai per visą vakarą neištariau. Užtenka tik žvilgtelti – ir aš jau neištikimas vyras, mergišius ir pan. Man mano žmona yra vienintelė visom prasmėm, aš net minčių neturiu susirasti meilužę ar pan. Aš tiesiog niekaip negalėčiau su ja taip pasielgti. Tačiau šitos problemos mane jau baigia pribaigti. Aš jau sienom lipu nuo tokio susilaikymo. Pasiūliau kartu nueiti pas psichologą, bet ji apie tai net girdėti nenori. Ieškau atsakymo knygose ir straipsniuose. Apie skirybas negalvoju, nes noriu padaryti viską, kas tik įmanoma, kad išsaugoti santuoka ir mūsų santykius, kuriuos labai branginu. Gal yra kas buvo panašioj situacijoj ar šiaip labiau už manę patyręs, kuris galėtų užvesti ant teisingo kelio, ką nors pakomentuoti. Gal taip aš atrasiu atsakymus į mane taip kankinančius klausimus. Ačiū.