Mano kūryba. Eilėraščių nerašau. Bet rašau žiauriai gerus rašinius. Šitas gražuolis gegužės pradžioj V. Landsbergio rengiamame konkurse "Kokią Lietuvą kurs mano karta" užėmė trečią vietą. (vertintojai: Sakadolskis, Mildažytė ir etc.). Gėrėkitės.
Lietuva. Tėvynė. Meilė jai. Meilė sau. Mano karta. Kas bus, kai tarp šių penkių dalykų nebeliks taškų? Ar sugebės dabartinis jaunimas sukurti kažką geriau nei yra šiuo metu? Ar mes, naujoji, informacinėmis technologijomis ,,primaitinta” karta, mokėsim bent jau išsaugoti tai, ką turim šiandien? Daug klausimų. Nė vieno atsakymo. Tačiau begalė nuomonių.
Aš, dar tik šešioliktus metus skaičiuojanti maža daug milijardų metų gyvuojančios visatos dulkelė, manau ir net galiu drąsiai teigti, kad mano karta nori per greitai suaugti. Per greitai paragauti to, iki ko dar nepriaugo, nepasiekė tos kartelės, kuri leistų būti visapusiškai savarankiškiems. Ir ta kartelė – ne įrašas pase, rodantis, kad jau turi aštuoniolika. Tai šis tas daugiau. Kas? Į ši klausimą atsakymo taip pat neturiu. Kad ir kaip bebūtų gaila.
Lietuvos ateitis priklauso nuo ją kuriančių žmonių. Kokie jie?
Egoistai. Visi. Be išimties. Pirmiau pagalvoja apie save, paskui apie kitą. Ir tai natūralu, nes visi mes žmonės. O žmogus – bjaurus padaras. Gali be jokio virpulio suvaryti peilį tiesiai į širdį vienu žodžiu. Gali už pinigus parduoti draugystę. Gali atimti paskutinį kąsnį duonos ar kartoninę dėžę, kurioje miega štai tas benamis. Gali labai daug.
Žiaurūs. Nes taip reikia. Juk dauguma žmonių tokie: jei jiems mandagiai užleidi vietą – suįžūlėja, o jei juos apstumdai alkūnėmis ir be skrupulų numindai kojas – nusiima kepures. Tad, jei nori, kad tave nors truputį gerbtų, reikia būt žiauriam. Nes žiaurioj aplinkoj tik taip išsaugoma galimybė išlikti savimi. Vieninteliu ir nepakartojamu.
Banalūs. POP’so ,,prifarširuotomis” smegenimis. Nesugebantys pasakyt, ko nors daugiau nei ,,noriu taikos pasaulyje”. Norėt nepakanka. Reikia veikti. O tai daryti tingisi. Ir net labai.
Per daug kompleksuoti. Nepasitikintys. Kartais net nekenčiantys savęs. Dėl to kyla labai daug problemų. O priežastis tik viena: baimė. Baimė pasirodyti prastesniu už kitą. Baimė būti emociškai silpnu. Baimė plaukti prieš srovę. Baimė būti kitokiam. Ir visoms toms baimėms susiplakus į vieną vietą išsivysto fobija. Savęs fobija. Pagrindinis jos požymis: tapti tuo, kuo nesi, tam, kad būtum toks, kokį tave nori matyti. Tapti dar viena pilkos masės dalimi. Pasiduodanti ,,bandos sindromui”, kai daroma taip, kaip įprasta. O tai, kas daroma masiškai, praranda žavesį.
Nemokantys (o gal nenorintys?) susirasti tinkamų autoritetų. Aklai sekantys nebūtais idealais. Nesugebantys pasirinkti prioritetų. Gerbiantys tuos, kuriuos gerbti privalu, tačiau nežinia, ar tikrai reikalinga ir naudinga. O garbė kainuoja. Ne daugiau ir ne mažiau, lygiai begalę.
Laisvi, bet turintys priklausomybę. Nuo narkotikų, alkoholio, tabako, televizijos, kompiuterio, pinigų… Ir galbūt niekada jos neatsikratysiantys.
Nedarantys klaidų. Nesigydantys gilių žaizdų. Nesidžiaugę randais, vadinamais PATIRTIMI. Vaizduojantys, jog mokosi iš svetimų klaidų.
Manantys, kad viską galima nupirkt ir parduot. Žemiškuoju Dievu laikantys pinigus. Po auksiniais viršeliais slepiantys tuščią vidų.
Bėgantys nuo problemų. Bandantys apie jas negalvoti, pamiršti, jų net nespręsti, nes tai gali būti per daug sudėtinga.
Negalvojantys. Nes dabar tai nemadinga. Nesvarbu, kad naudinga.
Perkantys meilę.
Besidžiaugiantys netikra soliariumų saule.
Žudantys gamtą.
Bijantys mirties. Tokio pat natūralaus dalyko kaip gyvenimas. Tokio pat neišven-
giamo. Tokio pat įdomaus. Tokio pat nenuspėjamo.
Egzistuojantys, bet negyvenantys.
Štai kokia mano karta. Bent jau aš ją tokią matau. Pilną blogio ir žiaurumo.
Dauguma mano bendraamžių tokie. Dauguma, bet ne visi. Maža dalis jų kitokie, truputį geresni, truputį pozityvesni, truputį labiau tikintys grožiu. Šokiruojantys pasaulį. Tačiau ne žalia skiautere ar tatuiruote ant kaktos, o penkiomis užsienio kalbomis, pasiekimais mokslo ir sporto olimpiadose.
Norėčiau, kad ta maža dalis ir sukurtų ateitį. Lietuvos ateitį. Bet tai mažų mažiausiai nerealu. Mano ir mano vaikų ateitį kurs tie žiaurūs, savimi nepasitikintys egoistai. Lietuvos vardas užsienyje vėl bus siejamas su vagystėmis, o lietuvaitės taps garsiausiomis Jungtinių Arabų Emyratų prostitutėmis.
NENORIU! Ir darysiu viską, ką galėsiu, kad mano šalis, mano Tėvynė mano laiku klestėtų… Bet mąstau realiai ir puikiai suvokiu, kad vienas žmogus nepakeis pasaulio. Nuo manęs ir mano norų Lietuvos ateitis nepriklauso.
Lietuva – maža šalis. Tačiau nė kiek neprastesnė už kitas. Bet mano karta to nesuvokia. Bėga į užsienį, nes mano, kad ten nusipirks LAIMĘ. Tą dalyką, kurį tik Lietuvoje gautų už dyką, nes žmogus, gyvendamas ne Tėvynėje, niekada nebus iki galo laimingas. O to šiuolaikinis jaunimas nesuvokia ir tinkamai neįvertina.
Jie po truputį pamiršta lietuvių kalbą, užleisdami vietą rusiškoms arba angliškoms svetimybėms. Kartais net nebemoka išreikšti minčių nepavartodami vienokio ar kitokio barbarizmo. Kuo toliau, tuo tokių paauglių daugėja. Kas bus, kai jie suaugs ir taps įmonių vadovais, sakančiais kalbas masiniuose susirinkimuose, radijo ar televizijos diktoriais, kurie kalbės visai šaliai?
Manau, kad mano karta nutautins ir smukdys Lietuvą. Duok Dieve, kad aš klystu.
Idomus rasinys. Pesimistiskai realistiskas. Zinai, paziurejau i sio rasinio esme ir supratau – visi, kas klaba apie dabarti ir ateiti, skleidzia tas pacias mintis. Daugelis teigia, jog zmones degradeja, juos pasiglmzia technologijos ir pinigai. Taip yra. Taciau nuo to nepabegsi, ar ne ? Ir zinau nemazai zmoniu, kurie kalba kaip tu – visi mato blogi, taciau matyti tik ir teiseina . . . Siaip tikuos, jog tavo, pavadinkim, aistra rasyti nenubles ir toliau mus dziuginsi savo mintimis 😉
Idomu butu paskaityti pirmos &antros vietos laureatus.Butu begalo smalsu suzinoti ar jie savo aukstus ivertinimus pelne dar didesniu savo suaugusiu destytoju uzpakaliu laizymu ar tu tiesiog neuzemei aukstesnes vietos,nes perdaug pataikavai zmonems,kurie skirsto apdovanojimus.
P.s. Is taves gal kas nors ir bus,jei tik pradesi mastyti ir reiksti savo mintis savarankiskai-taip, kaip kad deklaruoji savo rasinelyje…
😉
Whahahaha…
Pirmos vietos apie sąjūdį, sausio 13 ir laisvę buvo.
Hmm… užpakalių niekam nelaižiau, man net buvo neleista šito rašinio tam konkursui siųst. Niekam nepataikavau. Jei būčiau pataikavus, mano rašinys prasidėtų maždaug taip: "Aš esu laisvės vaikas…"
Ir, ONYX, kiek žinau, tamsta labai mėgsta kabinėtis prie kablelių savo vietose nesudedančių žmonių, tad… (nors seniai tas buvo, bet labai tikiuos, kad tas pomėgis išliko.)
Marmati, nuo technologijų, pinigų ir pan. mėšlo nep-abėgsi, bet jų įtaką gali būti ne tokia didelė. Blem, kaip džiaugčiausi, jei pažinosčiau nors vieną žmogų, mąstantį taip kaip aš.
Turėčiau laiko – rašyčiau ir rašyčiau. Mintį net knygai turiu 😀
Someone rašė:
Galeciau dar pratesti,Jums pageidaujant… 😉
Beje,apie kablelius-tas kam tai buvo adresuota,kiek pamenu, buvo beviltiskas analfabetas,todel sneka ten buvo toli grazu ne apie skyrybos zenklus.Turetum suprasti,jei jau rasai tokius "kietus" (sakyciau net rinktinius kazkuria prasme)rashtus..
Pratęsk.
Prieš tai paieškok tarptautinių žodžių žodyne (TTŽ),ties S reisde, žodžio sarkazmas. Iš esmės, tą rašinį rašiau, nes man velniškai reikėjo pinigų. Sušikta materealistė esu.
P.S. Man visai negaila, kad eilėraščių nerašau. Taip, Jums velniškai pasisekė, kad turit galimybę skaityt mano rašinį. Geriau būt nekukliai, bet tiesmukai ir atvirai, nei tylint, gražiai kažką regzt. Jūsų išsilavinimo spragos – ne mano problemos. O, taip, Jums tikra nuskilo. buki žmonės
Someone rašė:
Na as visdelto tyliai,graziai kazka regzdamas,Jums paantrinsiu-ishsilavinimo spragos…arba – nesiparink taip,nes darai zioplas klaidas 😀
P.s. kiek uz tai sumokejo?Cia rimtai labai smalsu pasidare.
Oh, Yes!!!
Aš žioplė.
Nežinau, turbūt.
400 Lt.
400Lt uz tokia standartine pasiputusio paaugliuko rashliava?!!….
Oi,atsiprasau,Jums gi matyt visai neatrodo sis neeilinis darbas banaliu.
Jeigu nori siekti literaturiniu aukstumu-pradek rasyt ka nors tikra,kad nebutu taip beviltiskai girdeta,matyta bei shimta sesiolika kartu skaityta ir zhiovauta.Jau po kokiu poros meteliu negalesi skaityt sito floodo.Patikek.
P.s. tai kad pirmuju vietu laimetojai dar didesni shikniai,taves visiskai neatpalaiduoja nuo atsakomybes 😉
O rasinyje rasei tai, ka kiti nori skaityti, ar tai ka pati norejai rasyti?
!@#$%^&* su savo sarkazmu.
Auxaplauke rašė:
Heh, gerai cia 😉
ONYX, aš pasipūtus – taip, aš paauglė – taip. Nušaukit mane. Žinoma, neatrodo, mano savigarba (uj, kiek daug jos turiu) neleidžia jo pavadinti banaliu.
Aš jau dabar galiu skaityt tik vidurį. Negi aš kslta, kad keičiuosi ir mano mintys keičiasi? Žinoma, ne.
P.S. Didesnių ŠIKNIŲ už mane nebūna.
Darkness_with_blond (nick’as lievas), rašiau tai, ką sugebėjau.
Aha, Auxaplauke, čia tai pavarei. Nerealiai.
Čia tikrai viskas nerealiai aprašyta…Šaunuolė 😆
Ačiū.
Velnio_išpera rašė:
Tavo dar lievesnis.
O kam dėkoji? Geriau sakyk "pati žinau". Juk tu AROGANTIŠKA KALĖ. 😈 Pavaryk.
Šįkart nesileisiu iki tavo lygio.
Ir?
Viskas.
Arogantiska kvaile viso labo…
Kaip lengva išvadint žmogų kvailiu. Žinau, nes pati taip darau, bet aš bent jau argumentuoju…
Velnio_išpera rašė:
Argumentas nr. 1
Tavo rasinys visiskai atitinka didziosios daugumos "rimtu,susitupejusiu zmoniu" pasauleziura,o ne jauno zmogaus mintis.(Pasiskaityk kokia "Rugiuose…" ar pan. suzinosi,kaip turetum reikst savo mintis,kad tavim patiketu chebra,o ne tavo mokytojai).
Argumentas nr. 2
Jei turetum perpus tiek isminties,kiek arogancijos-suprastum,kaip kvaila liaupsint save dar nepersokus griovio.Ir apskritai – pagyrunai visuomet susilaukia atvirkscios reakcijos.
Ne argumentas bet vistiek..
Man tavo darbelis ne neuzkliutu,jei ne ta panegyrika sau, izanginiame zodyje.Jis nei geresnis,nei blogesnis uz kitus cia esancius-tiesiog dar vienas paaugliskas protestas pries galva nepramusamas sienas(protingi zmones jas tiesiog apeina,tam kad toliau testu savo numatyta kelione).
Naivoka,girdeta,skaityta…
ONYX, brangusis mano drauge, aš nenoriu, kad kas nors manim patikėtų. Anei draugai, anei mokytojai. Aš nenoriu reikšt mintis kaip Seilindžeris reiškė jas "Rugiuose prie bedugnės" (jos skamba įtikinamai, bet kopija niekada nepranoksta orginalo (nesigilink)). griovių aš peršokau jau daug. Labai daug. man Jūsųs atvirkščia reakcija ir reikalinga (vėlgi – nesigilink). Žinoma, aš rašau kaip visi. Tą tu jau pasakei n kartų. Bet kažkodėl nė vienas iš tų visų tokių minčių nei tam konkurse, nei apskritai mano skaitytuose ne rašytojų darbuose nepateikė. Nežinau kodėl. Visos sienos kažkada skyla. Kai žmonės tą suvoks, gyventi pasidarys lengviau. Bent jau kažkam. Turbūt man.
ar bandei kada Konfucijų pavartyti?
Taip, ir ne tik vartyt. Kas iš to?
ir visai nieko?
Aš dar per jauna virškinti Konfucijų. Per jauna ir kitai tokio pobūdžio literatūrai. Todėl – nieko.
kaip tai per jauna? Čia viena anksčiau buvo , tai sakė kad viskas , nuo 16-os jau suaugęs žmogus , tipo jau nekalbėk kaip su vaiku. Ar tu vaikas? Nesi tokia kuri nekontroliuotų nei savo norų , nei veiksmų , nei minčių , nei kalbos. Tą sugebi. Ar nematai tikslo ar siekio , tai todėl viskas pusiau dzin? Nežiūrėk į žmones kaip į daiktus. jie visai ne tokie. Mes matom tik viršelius. Ir ne virškinti reikia , bet įsijausti. Pabandyk.
Ir kam jus jai cia viska aiskinat . . .Ji pasirinkusi savo kelia ir tiek. Nesvarbu kad ir kokia ji butu ar pamaiva ar dar kokia- matot jog visi jusu komentarai jai yra dzin – beprasmiska visa tai . . . tai tas pats kaip su kokiu apsirukiusiu apie tarkim politika diskutuot – pokalbis vyksta, o naudos jokios
Per jauna. Ir visai nesuaugus. Vaikas. Ir pagal LR įstatymus, ir pagal protą, nes niekas, būdamas šešiolikiniu vabalu, negali būti suaugusiu. Tą puikiai suprantu. Savo norų kontroliuot tikrai nesugebu. Nesugeba niekas. Minčių irgi. Veiksmus ir kalbą kontroliuoti galiu. Man ne dzin. Man ne dzin Afrikos vaikai, mirštantys badu, man ne dzin, mažas berniukas, kuris gimė su Dauno sindromu, nes jo motina besilaukdama lakė samagoną kibirais. Man ne dzin vaikai. Mažamečiai. Negalintys savim pasirūpint patys. O visa kita man dzin. nes tai tik išpindėjusių buržujų, nesugebančiu pakelt šiknos nuo kompų, problemos. Žmonės yra daiktai. Iš mano pozicijos žiūrint, tuos daiktus reikia prižiūrėt: apdulkėjusius nuvalyt, surūdijusius išmest. Bet ne išore. Su surūdijusiu amžinu mechanizmu, vadinamu širdimi. Nebandysiu, nes tai degina. O aš turiu dar nesugijusių tokių nudegimų randų. Skauda.
Smash, aha.
Stipriai ir gerai. Kas dėl afrikos , tai čia idėjos fix. O ligoniai – tai nieko nėra amžino. Laikas parodo kad esam trapūs , lepūs ir silpni. Bet tai tik kas liečia laikinąjį daiktą kūną. O ko tokia pikta? Kas meilė nenusisekė?
Žinau, kad fix, bet kažkokią idėją turėt reikia. Lengviau gyvent. Siela irgi miršta. Kartais anksčiau nei kūnas. Aš nepikta. Negali nenusisekt, kai nieko nemyli.
Siela nemiršta , ją skauda. o atrodo kad skauda kažkurią kūno dalį. Žmogus begyvendamas dažniausiai savo sielos dalis išbarsto , pameta , iškeičia į visai nereikalingus niekus. Pasilieka tuščias. O sielos dalys tai žmogaus savybės , tai tai menai , požiūris į reiškinius , nuotaika , planai.Pasiskaityk magiją ir suprasi kaip tai vyksta.
Reikia save ieškoti , pažinti. Kažkas iš gudresnių pasakė: pažink save ir pažinsi visą pasaulį. Tada bus aišku ir siekiai ir tikslai ir ką reikia veikti čia.
Netikėk viskuo, ką skaitai. Nes kai perskaitysi daug, labai daug, susipyksi pats su savim. Kartais reikia pamąstyt pačiam. Mano nuomone, siela būna nužodama arba ne. Tai priklauso nuo paties žmogaus. kažkas iš gudresnių dar nereiškia, kad jis yra dievas ir sako tik tiesą. Nors pažįstu aš save, pažįstu ir pasaulį. Gyvenimas buvo lengvesnis, kai jo nepažinojau.
tada tu ne visas jo puses dar matei. Dėl sielos neteisi. Ir dėl literatūros. Nežinau ką skaitei bet ryškiai ne tą. Va kai apsivers supratimas ir ne vieną kartą , tai tada pasakysi.
Velnio_išpera rašė:
Va, pagaliau parasei tai, kam ir as pritariu 😉 O ypac mano poziuriu yra teisingas paskutinis sakinys
Stasys rašė:
O tu iš kur žinai?
Smash, viskas, ką parašau AŠ, yra teisinga.
Cha.
Tikek kad esi geresne – tuomet niekas netikes tavim.
Aš netikiu, kad esu geresnė. Aš tokia tik deduosi. Įdomiau gyvent. Esu tokia pat, nors būt tokia nenoriu.
Išeit galima, bet tai vienas vienintelis dalykas, kurio nebeatitaisysi. Gali palikt mylimąjį, gali susipykt su tėvais ir pabėgt iš namų, viskas užsimirš. Net kito mirtis kažkada užsimirš. Bet jei išeisi… Viskas.
Įrodyti ką nors kitiems aš visada galiu. Labai pasistengus įrodyčiau, kad vanduo ne bespalvis, o žalias. Bet tai tebus totalus proto knisimas. Pati tuo netikėsiu. Sau dar neįrodžiau nieko. Turbūt tai didžiausia mano problema.
Kaip tu patikesi kitais, jei savimi patiketi nesugebi…
Savim aš tikiu. Tik savęs kai kuriais dalykais neįtikinu. Todėl ir neįrodau.
Tai kuri dabar is jusu labiau patyrus ir macius giwianymo ???
Vaiku darzelis…kai paplaukiosit tikrais kakuciais,tai apie juos net uzsimint nesinores.
Kazkas kazkam dave i kaili…badaujantys Afrkos naslaiciai…nusilauziau naga…baigesi geriausia mano pudra… 😆
Someone rašė:
Pavartyk ta pati zodyna,kur pries tai rekomendavai:
Ieskoti zodzio –sofizmas.
Šito niekad nesužinosim, brangusis. Niekad.
Mhm, vaikų darželis, kažkada ir pats toks buvai. Nors ne, tu buvai geresnis…
Taip jam ir reikia… Gaila… Pirmiausia juos užsiaugint reikia… Aš ir be pudros graži, blem…
Žinau ir be žodyno. Tai nėra klaidingas samprotavimas, kurį aš pateikiu kaip teisingą. Bent jau tu negali to nusatyt. Ir kvaila būtų manyti, kad gali. Tiesiog kvaila. Turėtum pats tą suprast. Tikėti savim ir kažkuo save įtikinti nėr tas pats.
Ir vėl nežinau vardo. Matai , kai žmogus susikuria sau nesąmoningai , o jis realus , simbolį , tai per jį dažniausiai ir stebi aplinką. Aš manau kad tai labai nepatogu ir labai siaurai matosi.
Inga. Jei tau mano vardas reikalingas.
Kartais pro tą plyšį žiūrėt patogiau, o man norisi gyvent patogiai.
Malonu. Va tu sakai per plyšį žiūrėti patogiau ir dar norisi gyvent patogiai … , tai atkreipk dėmesį į tai , kad jei paslysi ant grindų bežiūrėdama įdėmiai į kažką ( praradus budrumą ) , tai taip ir pasimausi ant to savo simbolio. O gal visgi nepatogu? Neskubėk , pagalvok .
Jei pasklysiu – suvoksiu, kad plyšys nėra gerai. Bet tą turiu suvokt pati. Išmokau netikėt tuo, ką sako žmonės.
Matau nesupratai. Tada ir nerodysiu.
Velnio_išpera rašė:
Smerki gerai isitaisiusius, o pati troksti gyventi patogiai ????
Susivokti jau metas butu ko nori is gyvenimo-viena tau galiu patarti stopudovai-talenta kazkoki ypatinga tavyje jau buciau pastebejes, jeigu tox isvis butu,zinoma.
Todel siulau visdelto rinktis realinius dalykus,bent jau nereiks pusbadziu laukti ir tiketis nezinia ko is likimo.Arba gali pasiskaityt sumauta "Alchemika" ir tiketis,kad viskas bus gerai.
Galbut net pradetum konvejeriu stampuoti bevercius,taciau komerciskai gal ir visai sekmingus romanus,kaip koks pusprotis dede Malukas virina knygas tokiems pat pusprociams lietuvaiciams.
Kas sakė, kad aš negaliu bodėtis savo elgesiu?
Gal ir metas. Talentų medžiotojau, aš ir nesakiau, kad talentą turiu.
Vsio. Pasakei ir bėgu rinktis realinį profilį. Esmė ir yra tame, kad aš realė iki kaulų smegenų, blem.
Iš ko tamsta padarė išvadą, kad mano gyvenimas bus knygos? Aš norėčiau vieną parašyt, bet tai tik norai. Ne mano gyvenimas. Anaiptol.
Velnio_išpera rašė:
Dekui, dekui 😀
Matai kas yra… Taip negatyviai ir as masciau kai man buvo 14m., bet kazkodel man nekyla noro demonstruoti ta ivairiausiais epitetais, bei graudulingomis hiperbolemis apipinta iskalbos mena… 😆
Praktiskai visi psichologai teigia, kad zmogus galintis i problemas ir bedas paziureti su humoru ir is to pasijuokti, yra emociskai SUBRENDES
Žmogai, žmogai… Gi aš neneigiu, kad paūgėsiu ir mano nuomonė keisis. Bet dabar yra taip, kaip yra. Šiuo metu mąstau taip ir mano nuomonė niekuo prastesnė už Jūsiškę nėra. Taškas.
…. tai galutinai ir …. neapskundžiama 😆
o man sitas rasinys patiko. Neskaiciau kitu konkurso dalyviu rasliavu ir negaliu pasakyt ar verta esi 3-ios vietos,bet nuosirdziai dziaugiuosi, kad sitame ziuriame pasaulyje (kaip tu sakai) galima uzsidirbt ir pinigu (400lt) uz teisybe arba realybe..kaip pavadinsi, taip nepagadinsi.. 😆
geras rasinys.perskaiciau ir pirmos ir antros wietos laimetoju kurinius tj tau buciau dawus antra wieta.man patiko
Ačiū.