Kasdien žmones apima pyktis. Vieni daužo indus, kiti šaukia, mušasi, kiti paprasčiausiai supykę tyli. Vieni pyksta dėl visokiausių smulkmenų, kitus supykdyti nėra labai lengava. Įdomu, ką jūs apie tai manote? Ar dažnai pykstate? Kaip išreiškiate savo pyktį? Gal jį išliejate ant pirmo pasitaikiusio žmogaus, o gal viską laikote savyje? Kaip elgiatės tokiais atvejais kai kas nors ant jūsų supyksta, gal atsakote tuo pačiu? 🙂
Asus VivoBook X541UA Black Chocolate, 15.6 “, HD, 1366 x 768 pixels, Gloss, Intel Core i3, i3-6006U, 4 GB, DDR4, HDD 1000 GB, 5400 RPM, Intel HD, Super-Multi DL 8x DVD+/-RW, Windows 10 Home, 802.11 b/g/n, Bluetooth version 4.0, Keyboard language English,
LG F2J5WN3W skalbimo mašina
ASUS UX360CA Zenbook Flip 13.3“ Core M 8GB 256GB SSD Windows
52 Responses to “Pykčio apimti…”
as esu „karsto“ budo trodel supykstu daznai, bet nepuolu dauzyti indu ar rautis plauku, dazniausiai ramiai isklausau pasnekova, nors viduje verdu, tada pasakau,ka galvoju, bet jei ant manes rekia tuomet trenkiu durimis, nueinu i savo kambari, uzsirakinu,uzsidegu smilkalu,kelias zvakes ir beproto garsiai pasileidziu muzika (roka arba sunku metala). bet manau,kad visi mes zmones todel viska ir reikia spresti zmoniskai ir civilizuotai be mustyniu ar pan. nors prisimenu toki atveji,kad nervai neatlaike ir skeliau antausi… 😳
Na aš tai asmeniškai esu iš ramesnių 8)
Manau nebutu pykciu nuobodu butu ir gyvent 😀
vat pvz as tai supykusi daznai pradedu verkti…bet ne del to kad butu labai liudna bet todel kad man labai pikta…gal biske nenormaliai as cia sava pykti isreiskiu bet taip jau yr.. 😀
As visai nemoku pykt, jei kas supykdo tai atkersiju ir vel galim draugaut 😆
As irgi is ramesniu, viska isgyvenu savyje, nors buna kad daveda iki tokio lygio kad rekiu kaip pasiutus ir perrekti manes niekas nesugeba. Siaip kai esu pikta noriu pabuti viena ir garsiai klausausi muzikos, tik priesingai nei a_fire_inside klausausi ramios muzikos, ka nors Enigmos stiliumi. O kadangi esu harpija(pagal blogio jegu horoskopa), tai kuriu kersto planus, planelius, bet nesu toks zmogus kuris juos ivykdytu. Tiesiog uzmirstu viska ir vel gyvenu su sypsena. 😀
Sunku pasakyt,kaip kada…Siaip priklauso man nuo nuotaikos,jei nuotaika nekokia,tai lengva mane supykdit,o jei gera,tai sunkiai supykstu,stengiuosi i tai nejimt i galva.O jei bloga ir prasta nuotaika,tad negaliu isvengt pykcio.Jei mane labai supykdo savo pykti malsinu: 1.Muzika 2.Zalojimu(save zalojuosi).Tik taip man lengva numalsint pykti.
Agent rašė:
Agent, turbut supykęs klausaisi Marilyn Manson 😕
Supykes ne tik Marilyn Manson klausausi,bet ir Cradle Of Filth.Bei kartais ivairius Black/Death metal muzikos.Kaip zalojuosi,tiesiog pjaustau save,bet stengiuosi kol vasara to nedaryt,nes labai matosi ziauriai tie randai ir t.t. Na man kazkaip kilo mintis save zalotis nuo Marilyn Manson,jis koncerte buvo susizalojes kelis kartus(susipjaustes) ir kazkaip nusprendziau toki buda naudot,malsint savo nervus,pykti.Nors man tai padeda.O taip elgiuosi,nes turiu gyvenime psichologiniu problemu.Bet jas tingiu sakyt…
pyktis kaip reiškinys nėra jau toks paprastas dalykas. Kodėl supykstame? Dažniausiai už tai kad kažkas nešoko pagal mūsų dūdelę, arba elgesi ne taip kaip priimta ( ir vėl gi pagal mus, pagal mastymą ). Yra ir kita šio reiškinio pusė , kai mus išprovokuoja žodžiais, veiksmais , priverčia supykti ,išveda iš emocinės pusiausvyros ir …. mes išmetame labai daug energijos. Kai kas ja sumaniai pasinaudoja ir jaučia pasitenkinimą ir palengvėjimą. Dažnai tai kartojantis galite pretenduoti į ligoninės lovą. Ką daryti? Visai kitaip į tai žiūrėti, ramiau , ir rečiau būti energetiniais donorais. Žalotis ar aukoti savo kūno dalis gali versti „kažkas“ nuo ko reikėtų atsiriboti.
Kai supykstu, is pradziu pykcio neparodau, viska ‘suvirskinu’, o po to puolu 😀
mes visi pykstam , supykstam , tik reikia save pagauti su mintim kam iš viso to yra naudinga. Jei pykdami prarandam dalį savęs – ar to reikia , o jei pasiekiame pasitenkinimą – virstame į siurbėles , degraduojam
Agent rašė:
Na aš taip ir maniau, kad pjaustytis pradėjai nuo Marilyn Manson… 🙁 Nors tai tave ir ramina.. bet… žmogau laikykis!
Stasys rašė:
Tikrai Stasy, sutinku kad pyktis nėra jau toks paprastas. Viena pykčio banga, kita ir kai viskas susideda, gali virsti visu cunamiu. Jei kas žmogų supykdo, jam dingsta nuotaika, tada bet kokia kita situacija, kad ir labai paprasta, pvz. autobuse jam ant kojos netyčia kas nors užmina, tai tas žmogus savo pyktį išlies dvigubai didesnį, NES jis susidėjo.. Tad manau, pykti dėl menkiausios smulkmenos yra negerai, nes vienas pyktis gimdo kitą. Žmonės turi jį mokėti tramdyti, nukreipti savo mintis, dėmesį kitur, galvoti apie gražius dalykus…
Victoria rašė:
Pyktis yra naturali zmogaus reakcija , ir jo neisvengsi . Galima tiktai ismokti ji valdyt . Pykcio energija patartina perkelti i veikla , taip isvengiant issiliejimo ant aplinkiniu . Organizmui kenkia pastovus , ilgalaikis pyktis , ypac del smulkmenu . Bet dar blogiau yra nuolat kaupti pykti savyje taip labiau zalojam sveikata . Sveikiau pykti islieti , nors tai ir nepatraukliai atrodo .
as indu nedauzau o paprasciausiaj pradedu rekt 😆
Imagine rašė:
frekenbok rašė:
Taip pykcio kaut negalima, nes jis gali istrukt nelaiku ir nevietoj… pvz ant artimu zmoniu, o tai jau nekas…
Bent jau man atrodo, sveikiausia yra pykti isliet paisant visokias kiverzuras 😉 ar siaip ka nors…
Kai man būna pikta, ir apima bloga nuotaika, aš išvažiuoju pasivažinėti su dviračiu, arba einu kur nors pasivaikščioti, ir visos negeros mintys išsisklaido kaip dūmas ore 🙂 Ant artimųjų tikrai neverta lieti, nes kai ant manęs kas nors išsilieja, tai nelabai malonu..
Imagine rašė:
😉
Imagine rašė:
😆
as kai supykstu pradedu rekt ant visu, paskui apsizliumbiu 🙂
miargyte rašė:
TARS rašė:
kartais, kai bunu labai pikta, saves nesutramdau ir galiu aprekti bet kuri, todel geriau jau manes nesusitikti. pati stengiuos nesusitikti su draugais kol neatlegsta pyktis. kartais man is tiesu sunku tvardytis. toke jau as esu 😉
Wa as taj lb grejt supykstu. su manim bendraujantys zmones turi atsargiai rinkt zodzius nes as lb grejt isizejdziu ir supykstu…bet jej pykstu taj lb neilgaj. turiu tokia sawybe kad lb grejt atlejdziu bet kokia nieksybe. buwo kad mano drauge apkaltino mane pries klase nebutu dalyku ir net kwiete i lauka issiaiskint. as neesu musejka tik supykau ir nseisnekejau, o po poros dienu as jaj atlejdau nors taj buwo lb lb skaudu… 🙄
As tai, kai supykstu, ignoruoju ta zmogu tol, kol man praeina, na, o po to ja galiu viska ramiai aiskintis..jei jau labai labai susipikstu, gerai issiverkiu ir palengveja.. 😉
o as zmogus – „degtukas“ iskart uzsiliepsnoju is pradziu praded u issidirbinet o pot rekt, y pac kai ant manes rekia negaliu pakest todel delt to tenka pakelt balsa ( o taip daznai buna su mama) kantrybes neturiu…niekada nenusileidziu kaip supykstu , nebent znau kad buvau neteisi ire an ,bet niekada nelendu laukiu kol viskas sutekes savo vaaga.. nors buve kad ir telefona i siena paleidau ten jau buvo daugelio dienu rezultats … 😳
kas turi stipreuse kaladė ju-gi-oh kaladė: 😛
TARS"][quote="miargyte rašė:
Tai jei daba kuonors spyksi tai gali ant manes rekt 😉
Nebijok, neapkursiu, nebent apakins tavo sauktukai ( ❗ ) : ➡ gta saidimas
Labai gerai, kad yra pyktis. Juk jei žmogus neturėtų tokio jausmo, nesuvoktų, kas blogai, kas jam nepatinka, kas neteisinga.
Aš kažkaip nelabai pykstu… Kai dabar pagalvojau, tai net nežinau, ant ko pykau paskutinį kartą. Visi man geri 😆 Žinoma, taip tikrai nėra. Bet jei kas nepatinka, viską išrėžiu. Niekada nelaikau savyje. Jei pykstu ant žmogaus, pasakau jam tai – duodu šansą pasitaisyti.
as kai an konords uzpykstu nesneku kokias 5min ir praeina pyktis 😀
As labai ivairiai pykstu. Priklauso nuo aplinkybiu. Kartais rekiu, kartais verkiu, o kartais tiesiog patyliu ir palaukiu, kol nurimsiu. 🙂
zawe rašė:
Kur ta horoskopa galima rast? Sudominai.. 🙂
Mane tai gan nelengva supykdyt…Bet jau kai supykstu,geriau nepastokit man kelio, kitaip bus blogai…Dazniausiai tai supykes nueinu kur biskeli toliau nuo civilizacijos ir apmastau…ar vertejo man pykt del to ar ano ir dirgint nervus tiek sau, tiek aplinkiniams…dazniausiai mano visi tie pykciai baigiasi atsiprasymais…dazniausiai tas nelemtas zemaitiskas uzsispirimas buna kaltas del visu tu mano pykciu… 🙂
Na mane supykdyti pazystamu ir seimos nuomone tai žygdarbis :))
bet jei taip nutinka tiesiog stengiuosi iseiti pasivaiksciuoti ir apmastyti situacija
👿
Na dazniausiai,kai pyksta ant manes…as isklausau…poto tyliai pasisalinu,nes zinau,kad kalta esu pati…po kiek laiko atsiprasau…O kai supykstu pati,dazniausiai inirsi lieju ant kitu,o kartais islieju pykti ant daiktu…
As tiesiog negaliu pakest jokiu pykciu, barniu ar nesutarimu. Zinoma, pasitaiko ju. As dazniausiai buna kad susierzinu, nes mane supykdyt yra gana sunku. O kai susierzinu, tai po 10 min praeina 😀
daznai nepykstu. nesu is piktuju..bet jei uzgauna uzkliudo kazka ir t.t. tai galiu supykt ir stipriai ..tada noriu aiskintis ..jei nepavyksta diskusija , visvien mane mala , tai isrekiu issakau ka manau, kodel neteisus ir iseinu( trenkiu durim arba metu ka nors pvz jei ziebta turejau rankoj ar kazka kita ..isemtu ismetu ir iseinu)
zodziu, pykstu retai, bet dazniausiai labai jautriai su emocojom..viskas verda kunkuliuoja
o jei kas neiseina irgi buna , kad isiuntu, tiesa dabar tai labai reta, bet buna , aisku, matyt ir nuo nuotaikos pries tai buvusios priklauso
pvz budama maza, kai negalejau niekaip ismokt eilerascio, o skubet reikejo jau..trenkiau is visu jegu ta stora skaitiniu knyga i siena ir ji subyrejo i gabalus . lapus…poto zinoma , teko klijuot ir gailejausi, bet
dar duru nesu atidarius , kai labai skubejau , o jos visad vos atidarydavau nuskausdavo rankas , tai ta diena taip isiutau kad spyriau i tas duris – i rakta ir ji nulauziau..raktas nuluzo ir jo dalis liko spynoj..
dabar reciau ..taip jau nelabai buna 😀
Oho kokia tramdytoja tas mūsų avietinis debesėlis 😆
sakoma,kad skriaudika gali nubausti tu arba Dievas.jei tu nubausi-jam atleis Dievas,jei tu atleisi-bausme skirs Dievas.tavo valia rinktis.
kai mane jau viskas uzknisa moraliskai,apsiaunu sportbacius ir begu,kartais 2 ratus stadione,kartais 20km…
Kaip supykstu- daznai nesuvaldau zodziu, todel zmones jau zino, kad tokiais momentais prie manes nelyst. Ir siaip viska malsinu, o ir tas pyktis nera toks daznas, dazniau uz kojos tempia nusivylimas, o tai skaitau blogiau nei pyktis, bent mano atveju.
Mane supykdyti nera labai lengva, bet jei jau supykstu, tai visa tai laikau savyje. Nius bet amzinai nekaupsi to pykcio. Po keliu tkiu pykcio sulaikymu savyje laikas ji kazkur islieti. Dazniausiai tai tiesiog grubi jega darant kazkokius darbus, uzdarinejant duris ir t.t. 😆
Mane supykdit labai lengva, o jau kai supykstu tai pykti fiziskai isreiskiu 👿
As lb lb lb lb lb lb lb jau nemoku pykti 🙂
Imagine rašė:
Darkness rašė:
dar viena tos isskrypeliskos muzikos auka… taip tu tikrai turi psichologiniu problemu…
Na o as savo pykcio niekada nerodau…. geriau kur nors vienas patyliukai kampe pabunu! susirietes pagalvoju … ir bandau nusiramint…
As tai supykstu, bet greit galiu vel atleisti. O jei labai supykstu, tai verkiu daug ir rekiu ant kitu zmoniu. Bet paskui greit pagereja
As pykstu daznai, bet rimtai supykstu gana retai… Jeigu siaip supykstu tai lb uzsiplieskiu, bet greit ir atsileidziu… Bet jei kasnors mane lb lb supykdo tai tyliu, pykti laikau savyje ir pykstu laaabai ilgai…
as tai labai greit supykstu ir taip pat greit atleidziu. kai bunu ant kokio zmogaus pikta su priezastim tada iskart sakau kad noriu jam trenkti ir kai gaunu leidima ( leidimo tik draugu prashau,jei nedraugas ir nusikaltes tai tada trenkiu ishkart) tada trenkiu per veida ir iskart apsiraminu dazniausiai, tada apsikabinam, pasibuciuojam ir einam gerti alaus arba myletis.. bee su drauge mergina niekada nesimusham, tik su vaikinais