Operatyvioji atminis… Kada yra daug atminties, kada maziau. Aisq, kuo daugiau tuo geriau taciau nevisuomet yra naudinga RAM kuris kompe nebuna pilnai ishnaudojamas. Pvz turiu 4GB RAM, kads ir koks geimeris buciau vistiek neishnaudosiu to RAM tai koks tolkas pirkti? Ir ishvis pagal jus kiek turetu buti RAM kompiuteryje?
Dar vienas klausimas, jei yra VRAM kuris skirtas saugoti opertatyvius duomenis susijusius su 3D aplikacija, tai kokia funkcija tada pvz zaidziant zaidimus atlieka RAM, juk tokiu visa info eina i VRAM? Na suprantu tuo atveju RAM lieka OS branduolio aplikacijos, taciau tada klausimas kokia itaka zaidimo greiciui ishties turi RAM?
O kiek MGhz ar Ghz… 🙂
emixss rašė:
Pvz klausimas butu toks kiek reiktu shiaip iki pilnos laimes paprastam namu vartotojui kuris ten kashka biushki zaidzia kashka su programom padirba kasdhkada kartais?
Pas mane ishvis mazai ash cia kaip pavyzdi paemiau…
Nu vieno 1gb uztektu ir kokia procas 1700+ pilnai uztenka sito.. 🙂
And still mano klausimai tebelieka klausimais. Taigi jei kas galit pagelbekit…
nightex rašė:
Sitas klausimas lieka be atsakymo. Nera universalaus produkto kuris atlieka viska. Net produktai su vienodomis charakteristikomis gali veikti visiskai skirtingai konkrecioje srityje. Darbar net zaidimus leidzia kurie "best experience with NVidia". Ir istikro skirtumas yra. Skiriasi technologija, skiriasi komandu atspejimo algoritmai ir tt. Tokie dalykai i MB ir MHhz nesiraso…
Koki geriau imti lusta, kokios dabartines konfiguracijos geriausios turint omenyje butent SDRAM parametrus CAS, CAS to RAS, RAS. Ash nekalbu apie extra greicius naudojancius RAM lustus, kur pvz naudojami PS3, ash kalbu apie SDRAM.???
Nu cia kaip pavyzdi paemiau keleta parametru. O toliau yra aibes uzdelsimo laiku pagal kuriuos veikia RAM matrica, pagal juos ir reiketu orientuotis perkant RAM.
SDRAM yra statine atmintis. Ji brangi ir nera greita (bendru atveju). CAS, RAS ir kiti velniai reikalingi jei zadi projektuoti schema. Jei nori pirkti imi kanors is DDR serijos. Ziuri i atminties talpa (MB) ir irasymo dazni (MHz). As asmeniskai RAM taikau prie parinktos motinines plokstes…
enjoy_the_view rašė:
SDRAM yra angl. synchronous dynamic random access memory tai yra dinamine operatyvioji atmintis, o SRAM yra statine operatyvioji atmintis. Projektuojant RAM CAS, RAS to CAS ir RAS parametrai nereikalingi.
As truputi primirsau ka daro CAS ir RAS ivejimai schemoje. Tingiu ieskoti. Gal gali priminti? Jei gerai pamenu nustato skaitymo/rasymo rezimus.
enjoy_the_view rašė:
Radau gera svetaine ten viskas apie RAM yra. Ash dar iki galo nesupratau kas yra tie parametrai nes neviska perskaiciau dar, tai va prisidek ir tu gal greiciau perskaitysime 😛
http://arstechnica.com/paedia/r/ram_guide/ram_guide.part1-3.html
nightex rašė:
Kaip ir sakiau. CAS/RAS – projektuotoju rupestis. Vartotojui rupti tik atmintines sparta…
Jei dar nesupratai tai CAS nurodo, kad ivedamas stulpelio adresas, o RAS nurodo, kad ivedamas eilutes adresas. Kai abu adresai ivesti atsiranda WE signalas, kuris leidia rasyti duomenis eilutes ir stulpelio susikirtime.
enjoy_the_view":1qedq3xq] nightex rašė:
Laiko intervalais, nes loginiai elementai turi savo velinima. Tu juk zinai kas yra loginis elementas? Tarkim zinai. Dabar paziurek tas grazias iliustracijas. Matai adresu desifratorius? Aisku matai. Jei tokie dideli ir spalvoti. Net beveik grazus. Taigi, jie nesiaip sau dideli nupiesti. Jie ir yra dideli. Juos sudaro daugybe loginiu elementu. Kadangi elementu daug ilgai trunka ir adreso desifravimas. CAS parametras matuojamas nano sekundemis ir rodo, kiek laiko turi testi CAS signalas, kol bus teisingai desigruotas adresas.
paskaiciau klausima, bet nepaskaiciau ar kas nors atsake. Autorius klause kaip ten viskas vyksta su RAM ir VRAM? Yra taip kad vaizduskes dabartines kisasi i AGP slotus, AGP kontroleris yra PCI kontroleryje. RAMas yra kisamas i slotus i kuriuos motinines plokstes kontroleriai adresuoja atminties rasymo/skaitymo operacijas. VRAMas yra pacioje vaizduskeje. Jei padarytum programa kuri uzpildo visa galimu adresu erdve tai butu uzpildyta viskas, ir VRAM ir RAM, todel operacine sistema(siuo atveju windows) turi pasirupint atminties alokacija, vaizdo draiveriais kurie naudoja specialiai VRAM, o VRAM yra greitesnis uz RAM, plius vaizdo plokste su VRAM atlieka ivairias akseleracijas, 3d skaiciavimus ir pan. Beje yra ir idomesniu dalyku. Tarkime integruotos vaizduskes ima RAM’a is sisteminio RAM’o =)
xsix rašė:
dekui uz info, dabar kashkas dashuto.
Cia dar radau aprashyta RAM parametrus pagal kuriuos reiktu rinktis perkant rama.
http://www.hardwaresecrets.com/article/26
Pas mane 2k ramu. Na kol kas užtenka: 1 GB Vistai, o likęs 1 likusiems dalykams 🙂
PPJ rašė:
Tai shiaip tai rama galima uzturbinti. Ash savo CAS latency padares ant 4ns + uzdejau "duomenu korekcija", kadangi mazinant CAS ciklo laika dideja nuskaitymo klaidos galimybe, tai truputeli greiciau eina.
Cia kai kurie paaishkinimai
CL: CAS Latency. The time it takes between a command having been sent to the memory and when it begins to reply to it. It is the time it takes between the processor asking for some data from the memory and it returning it.
tRCD: RAS to CAS Delay. The time it takes between the activation of the line (RAS) and the column (CAS) where the data are stored in the matrix.
tRP: RAS Precharge. The time it takes between disabling the access to a line of data and the begin of the access the another line of data.
tRAS: Active to Precharge Delay. How long the memory has to wait until the next access to the memory can be initiated.
CMD: Command Rate. The time it takes between the memory chip having been activated and when the first command may be sent to the memory. Sometimes this value is not informed. It usually is T1 (1 clock cycle) or T2 (2 clock cycles).
The memory timings are given through a series of numbers, as, for instance 2-3-2-6-T1, 3-4-4-8 or 2-2-2-5. These numbers indicate the amount of clock cycles that it takes the memory to perform a certain operation. The smaller the number, the faster the memory is.
2gb