ar tikit kad po mirties zmogus siela atgmista kitame kune, o ne keliauja i dangu, pragara ar dar kur? 😈
Naujausi komentarai
- Tradicija apie Vyriškas stilius – kas svarbu jį kuriant
- SamantaaaV apie Virtuvinių baldų kainos ir jų gamyba
- solveka apie Ką manote apie mineralinę kosmetiką?
- rurikas apie Dėžutės pigiau siūlomos įvairių formų ir dydžių
- Jurgiya apie Ar galima maudytis per mėnesines?
Reinkarnacija
Nemokami skelbimai
Populiariausios temos
Apsaugos priemonės ir nėštumas
Auto-Moto
Blevyzgos
Chatas.lt
Dalinkimės viskuo geru
Fauna/Flora
Forumiečių rinkimai
Forumo linksmybės
Forumo turgelis
Gatvės gyvenimas
Gražus ir sveikas žmogus
Grožis
Gyvenimas
Humoras
Intymaus gyvenimo smulkmenos
Jaukūs namai
Jausmų versmė
Karjera ir verslas
Kinas ir TV
Kitoks gyvenimas
Kosmoso platybės ir nepaaiškinami reiškiniai
Lieknėtojų klubas
Mada
Mistika
Mokslas
Muzikos pasaulis
Namai namučiai
Naujausios technologijos
Neatrasti talentai
Nepaaiškinama
Netradicinė medicina
Politika
Pramogos ir pomėgiai
Reikia pagalbos
Religija
Sekso vadovas
Sportas
Sveikata
Tas ar anas?
Virtuvės paslaptys
visuomenė ir kultūra
Įvairenybės
įstatymai ir pinigai
Šventės
Žmogus
88 Responses to “Reinkarnacija”
As tikiu reinkarnacija tik vienu atveju – taip vadinamaja skaistykla 🙄 Kazkaip esu susidares tokia nuomone, kad zmogui leidziama pasitaisyti, jeigu jis praeitam gyvenime nebuvo per daug blogas, atgimstant kitame kune.
numirsit suzinosit
Numirsi kiti nesuzinos 🙄
as ir tikiu reinkarnacija
as tajp pat tikiu 😀
nu as turiu apie reinkarnacija idomiu faktu kurie ipac liecia savizudzius. zmogui lemtis skiria gyvenimo metus. jei jis juos visus kiek jam skirta nugyvena. jo siela vos kunui mirus pereina ramiai i kita kuna. jei zmogus nusizudo tada likusi jam nugyventi amziu jo siela turi kenteti likusius metus skaistykoje, o tik tada keliauja i kita kuna. pzv. jei zmogui skrita gyventi 80 metu i jis nusizudo tarkim 20 metu tai jis dar turi 60 metu kentes skaitykloje kol gales pereiti i kita kuna. na o pvz kalbant apie zmogzudzius tai zmogzudys nuzudes kita zmogu tures atkenteti zuvusiojo likusi gyvenima skaistykloj. o jei zmogus nuzudo dagiau zmoniu tai turi visu ju likusius gyvenimu metus kenteti skaistykloj.
taigi pries zudydami ar zudydamiesi gerai apie tai pagalvokit.
As tikiu, kad pries ateidamas savo gyvenimui pasirasai kaip ir scenariju, pats save uzprogramuoji. Ir cia gyveni tam, kad kitam pasaulyje tobuletum, atsinestum i ji ziniu, patirties ir t.t. Mirsti, grizti ten, perzvelgi savo gyvenima, pamastai, ko dar truksta ar ka noretum pabandyt kitaip, pasirasai nauja scenariju ir pirmyn. O kai visa info, kiek reikejo, susirenki, tai daugiau ir nebegimsti.
Vmpirexxx ce tik tavo pamastymai nieks gyvas nezinos kaip ten yra kai mirsti bet tavo teiginys visai logiskas
pilnai tikiu reinkarnacija…Karta per tv3-ju zinias pries gerus 4 metus,jeigu neklystu…Rode,kaip moteris apalpusi darbo metu…Ir poto atsitokejusi,eme kalbeti senoves kalbomis,tokiomis,kur mokslininkai niekaip negali rasti vertimo…Ji atsitokejusi mokejo puikiausiai sneketi apie 50kalbu..o gal ir daugiau…jeigu sitiek kalbu moka,vadinasi gyvenimu turejo lygiai tiek pat,kiek mokejo skirtingu kalbu,o tai reiskia,kad reinkarnacija labai tiketina…
inferno rašė:
nu cia as apie tai kazkurskaiciau. ir zinoma cia kas nori tas tiki juk kuo tiketi. tai kiekvieno zmogaus asmeninis reikalas.
Man labai patinka vampirexxx nuomones…jos sutampa su manosiom…bent jau didzioji dalis…nice..
man tai pavyzdziui neaisku kas tas sielas gamin juk zmoniu skaicius vis didej?
che…as nesuprantu,jej mes-zmones gywename sioje planetoje ir reinkarnuojames…pwz gal galetume kaip nors palikineti kokius zenklus sau,kad kitame gywenime zinotume kas buwome…
tik wa ..zmogus sawo praitu gywenimu neprisimena todel kad per tuos wisus gywenimus galejo nutikti daug baisiu dalyku,na ir wiska atsimines zmogus tikriausiai isprotetu..
P.S As tikiu…reinkarnacija..
Aš tikiu.
O kas bus jei mirsit ir nieo nebus, dingist išvis iš pasaulio ir nebesugryšit?
nu as tai dar grysiu 8)
Tikiu reinkarnacija.Man patiko Auxaplaukės mintys apie scenarijų,tik va gyvendami mes tą scenarijų vistiek kažkiek koreguojame.Tikiu,kad esu nugyvenus ne vieną gyvenimą.
Čia kažkas minėjo ar negalėtume sau palikt kažkokių ženklų…Jei prisimintume visus praeitus gyvenimus ir įvykius,manau,išprotėtume…Nors yra atvejų,kai visa "užrakinta" info praslysta ir žmogus prisimena kai kuriuos dalykus…
O man atrodo, kad kai kazkas praslysta, tai yra dejavu, tai tu prisimeni, ka buvai sau suigalvojes ir atrodo, kad tai jau matei. Cia mano asmenine teorija, tai dar nereiskia, kad ji teisinga.
Auxaplauke rašė:
WOW…nu blioc cia neblogai sugalvota. Ir filma negeda butu pastatyti pagal si scenariju 😀
O vat yra tikima, kad mazas vaikas iki 3-4 metu, atsimena kas jis buvo praejusiame gyvenime. Yra toks atvejas (as tik girdejau, kad taip buve), kad motina paklause savo dukreles, kas ji buvo praejusiame gyvenime, ir si visai nesuabejojusi, pasake "paukstis". Kita diena ivyko toks pats pokalbis ir atsakymas buvo identiskas. Taciau praejus daugiau metu, mergaite nebeatsimine tokiu savo zodziu (jai bande mama ji atpasakoti).
Gal ir yra reinkarnacija gal tai ir tiesa bet reinkarnacija presatrauja dievuj… taigi susipamstiik ape tai nors iaip as tikiu Setonu ir venu is jo dragu BELIALIU vistiek kaskiek tikiu reinkarnacija nors abu sie tikiejimaj prestarauja vienas kitam…. 😈
__________________________
I am BELIALIS (NortH)
My brother is LIUCIFER (EasT)
My father is SATAN (SautH)
My mather is LEVIATAN (VesT)
🙄
BELIALIS rašė:
i kelinta pradines mokyklos klase tu eini?
trikster":32sdryr5][quote="BELIALIS rašė:
na as tikiu reinkarnacija
Labai daug esu skaicius apie reinkarnacija,ir ka tikiu.
manu kad zmogus turi kelis gyvenimus. kai jis juos visus isnaudoja tada keliauja i dangu arba i pragara.
o as manau kad zmogui duota tamtikras gyvenimu skaicius ir kol zmogus neivykdo sawo misijos tol gyvena sawo wisus gyvenimus o jai zmogus bewiltiskas ir matosi kad jis nesugebes ivykdyti sawosios misijos jis tiosiog keliauja arba i pragara arba i roju nors as tai suprantu sawitai o del tikejimo tikiu kad kiekvienas tapaty dieva isivaizduoja vis kitaip todel tikiu kad beweik wisos pasaulio religijos
aš taip pat pilnai tikiu reikarnacija…kiekvienu gyvenimu tavo dvasia vis tobulėja ir semiasi žinių, nebekartoja tų pačių klaidų…tad reikia džiaugtis, kad bent kiek protėjam:D kaskart pamačius daiktą, prie kurio tave traukte traukia, pagalvoji, kad gal aš praeitame gyvenime buvau susijęs su šiuo daiktu…ir dejavu tai įrodo…ne kartą esu tai patyrus, o ne kartą susapnavus ką aš veiksiu kitą dieną ir tai būtinai išsipildo…ar padarius klaidą lemiančią tavo ateitį pagalvoji kitame gyvenime tokios pačios klaidos nebus…iškart palengvėja..
man patiko wampirexxx nuomone..taj wisaj logiska 😉
tiesiog nepasrastiems dalykams stengiosi atrasti paprasta ir logiska atsakyma.
pastebejau 😛
Galiu paklausti ❓ pvz. jei tiki Dangumi ir pragaru, tai ka tu dabar darai nulemia tavo pomirtini gyvenima. Jei tiki, kad pomirtinio gyvenimo nera, tai ieskai prasmes tik dabartyje.
Taciau jei tiki reinkarnacija, tavo dabartinis gyvenimas yra tarsi ruosa kitam gyvenimui, kur galbut del tavo geru darbu tau pasiseks… Taciau tame kitame gyvenime vel turesi daryt ta pati – apsimesti (ar tapti) geru ar blogu. Ir tuomet sukiesi tame rate kaip voveraite…
Prasmė. Nesvarbu kaip pavadinsim tą procesą , bet svarbu yra tobulėti.
Pasakyta rašte apie tai kad būkite tobuli kaip dangiškasis tėvas….
Žmogaus kūnas yra laikinas. Bet yra kitas kūnas , kuriuo reikia sąmoningai rūpintis ….
Reinkarnacija visiškai netikiu, žmonių fantazijai nėra ribų.Tikiu, kad svarbiausia žmogui šiame nuodėmingame pasaulyje tobulėti, tapti geresniu.Eiti tuo keliu, kurį nubrėžė kristus.Pasitikėti Dievu tėvu ir eiti link jo karalystės.Po mirties mes jau nebepriklausome patys sau.Kur keliausim toliau sprendžia aukštesnės jėgos.Kūnas yra žmogaus dalis ir jis labai reikšmingas asmenybės visumai. 🙂
verenna rašė:
prisiminiau anekdota is sios srities 8)
Kritimas į bedugnę nepavojingas- lemtinga tik jo pabaiga./A.T./
Geras pvz. yra dabartinis Dalai Lama. Trumpai: gimė Tibete , praėjus keletui metų žmonės iš vienuolynų specialiai ėjo per kaimus ir ieškojo taip vadinamo atgimėlio. Kad suprasti ar tikrai tas kurio ieško , jie su savim nešiojosi buvusiojo daiktus. Kada vaikui parodo tuos daiktus , o jis pasako kad tai mano ir užsideda , atmesdamas vaikiškus žaisliukus. Tai čia būtų vienas iš pirminių etapų. O paskui seka mokslai …
tikiu, nes kalbejau su daugeliu zmoniu, kuriems buwo klinikines mirtys
tomuliukas88 rašė:
ka pasakojo?
kai numirsta, siela kuna palieka mazdaug po paros.. isejes is kuno, tawo visas gywenimas yra perzvelgiamas poros sekundziu greitumu, absol visas.. visa tai siela matydama, pati atsirenka ka ji blogai padare praeitam gywenime ir kankinasi tol kol issiwalo.. kaip kankinasi? tikrai ne fiziskai… jausmai tokie kaip: butu tau del kazko lb neramu, sielwarta, newiltis ir pan.. kiti zmones pasimelde uz ta siela jai pasidaro iskart lengwiau, pati siela uz sawe melstis negali, kas ir blogiausia… vienas zmogus praeitam gywenime nusizude, krito nuo olos i vandeny stacia galwa.. ir siame gywenime jis serga migrena (nepakenciami galwos skausmai) panasus dalykai ir su kitais zmonemis..
idomu..ka dar pasakojo?? ar ateina artimieji pvz pasiimt ? as pvz klinikines mirties neisgyvenau, bet reanimacijoj buvau, jau gesau ..ir sapnavau kad manes atejo mociute ir t.t.
bet uz manes stipriai meldesi ir nzn gal del to isgyvenau , o gal ne vien del to..
kiekviena zmogu, t.y siela pasitinka skirtingai, jei zmogus geras buwo tarkim iki tos klinikines mirties, tai pasitinka angelai su baltomis rozemes.. tai sake 2 zmones.. 😯
niu angelu nemaciau..o sapnavau kad atejo mano mociute ir tylom dave suprast kad turiu eit su ja ir rusciai liudna ji buvo…aprenge kaip ir ji pati buvo – juodu rubu , kaip vienuolio , uzdejo kapishona ir padave juoda zvake didele ir stora labai blauzdos storio , kita tokia pat ji turejo rankose ir parode kad turiu ..ejom i migla -kazkokia migla aplink buvo ,, nebuvo daiktu peizazu ir pan.
o paskui?
num..mane kaip ir slege, kad mociute nekalba ir griezta su manim tokia netokia kazkokia …nes as apsidziaugiau kai pamaciau ja, o ji tokia liudnai rusti ..aprenge dave zvake ir einam ir viskas …
tai as ejau is paskos ir taip liudna pasidare …ir staiga man sove i galva , kad mociute sapne , kad cia sapnas tik ..nes mociutes tai mano ner ! mirus …tada as staiga prisiminiau, kad kazkada skaiciau, kad reikia vengt kontaktu su mirusiais – neduot rankos, neit su jais ir as issigandau.. dingo ta apatija kaipo tikejimas , kad su ja turiu eit
…ir as tyliai atsilikau nuo jos …letinau letinau zingsni ir tyliai atsitupiau…o ji pajuto kazkaip kad manes uz jos ner jau arti ir staigiai atsisuko ir klausiamai grieztai gan paziurejo i mane ..
o as jai syptelejau ( nenorejau jos skaudint, nes as ja mylejau, isrekdama , kad "eik salin" arba "as neisiu su tavim") ir pasakiau: " tu, mociute , eik eik…as va tik bata uzsirisiu ir pavysiu tave "
tada ji syptelejo man , tarytum, supratus ka as is tikro galvoju ( kad neinu as su ja toliau ir nesivysiu) ir pranyko…
hmmm… idomiai 🙄
cia gal tik sapnas tebuvo …
gal.. jei sapnuoji mirusiuosius, jie duoda zenkla kad kazko jiems truksta, nori kazka tau pranesti… sapnuodawau sawo mociute mirusia daznai.. uzpirkau sv. misias, viskas baigesi
sita ir zinau…
bet cia buvo tas atvejis, kai jau man reikejo pagalbos, as jau merdejau ir vilciu nebuvo anot gydytoju, taigi nemanau, kad ji tada manes kazko norejo prasyt
supaisysi cia..juolab kad misios nuo pat mirties kiekvienamet buvo uzperkamos
o pries reanimacija as ja sapnavau nemaloniai keleta sykiu..ir man duzo indai kvailai..nedaug aisku, bet kvailai – be didelio smugio be aukscio
Bet va pagalvokim, kur buvot IKI kada jus pradejot save atsiminti būdami vaikais? Galbut pacioj mirty?
As tai manau, kad reinkarnuojames mes tiesiog augdami. Pvz. 80metis gali jaustis kaip savo paauglysteje, taciau pats kunas tampa riba jam paciam.
Dar ka galeciau pasakyt. Manau, kad pries mirti zmogus yra pats ispejamas apie tai, bet tik isoriskai, kad pats net nesuvoktu. Galbut daug kam pasirodys absurdas, bet manau, kad mirties net nera. Tai tik gyvuju issigalvojimas. Apskritai manau, kad tai dalykas, kurio net nereikia suvokti mums patiems nes tai nesuvokiama. Musu smegenys susivyste tam, kad mirti tik APTARTI. Tai va, manau, kad beskaitydami si foruma mes jau spejom mirt daug kartu kartu su milijonais kitu pasauly 🙂
kiekvienas gyvas sutvėgimas kažkada baigia savo gyvavimą…mūsų religija netiki reinkarnacija 🙂 Šimtus kartų mirti neįmanoma.
kar0lis rašė:
Taip, aš tikiu, kad žmogaus siela vėl po kiek laiko atgimsta.
potraukis būti nemirtingu… 🙂
verenna rašė:
Jei čia buvo skirta man, tai aš ir taip esu nemirtingas, taip pat kaip ir visi kiti.
na nemirtingi atjp bet mes kad ir turime daug gyvenimu bet tikraj ne begalybe anksciau ar velaiu taj baigesi kiek zinau tuomet kai siela pasiruosusi iskelaiuti i aukstesnio lygmens pasauli………. na bent as tajp isivaizduoju visa taj…….
verenna rašė:
toro rašė:
Bet kai iškeliauji į aukštesnį lygį vistiek egzistuoji… bent jau aš taip manau…
kur jūs ten iškeliaujat -baikit.Kokie dar gali būti lygiai ,gyvenam šendien ir dabar ir galvokim kiekvieną dieną ką darom, nes prieš mirtį jau nebepataisysim 😮
verenna rašė:
Gal ir tavo tiesa, bet kadangi aš esu svajotojas, aš negaliu gyventi tik dabar…
KazkaZinau rašė:
mes tiesiog gyvenam o kaip ten bus …… na bet as tikiu kuom tikiu ir kitajp nebus ir sawo nuomones niekam nenoriu kisti……… tiesiog visi pasakojimai apie dvasias auros ir kiti dalykai vercia manyti kad mes nemirtingi…….
Someone rašė:
gerai kalbi 🙂
gal toro plačiau paaiškins…
Logosas rašė:
As irgi panasiai manau
Reinkarnacija pilnai tikiu. Anksčiau Biblijoje buvo kalbama apie reinkarnaciją.Tačiau imperatoriui Justinijanui ir jo žmonai nepatiko mokymas apie reinkarnaciją ir jis pareikalavo iš bažnyčios vadovų ją pašalinti.Šeštame šimtmetyje po Kristaus reinkarnacija buvo išimta iš Biblijos, išskyrus keletą vietų, likusių nepastebėtomis."Kalbėdami apie Joną Krikštytoją, mokiniai klausė Jėzaus:kas toks Jonas? Kas toks šis neįprastas žmogus, kuris pamokslauja dykumoje? Jėzus atsakė:argi jūs neprisimenate, ką aš jums sakiau.Jis yra Elijas, kuris vėl atėjo". Kitą kartą kai jis išgydė akląjį, jie paklausė:"kas padarė nuodėmę, šis vaikas ar jo tėvas, kad šis berniukas gimė aklu?"Kitais žodžiais ,ar buvo tai tėvo karma, kuris dėl kažkokio tai nusikaltimo savo gyvenime turėjo gauti aklą vaiką, ar buvo tai vaiko karma, padariusio klaidų pereitame gyvenime ir dėl šito gimusiam aklu.Daugelis ankstesniųjų bažnyčios tėvų, pavyzdžiui Origenas, mokė reinkarnacijos.
😀
samantaq_ rašė:
Deja… Jei jau esi žmogus, tai žmogumi ir atgimsi. Negalima atgimti kiaule ar triušiu.
Audrius67 rašė:
daugiau galima ?
Someone rašė:
sia vieta ,kiek atsimenu, skaiciau aiskinima priesinga , kad yra reinkarnacija..atvirksciai -kad jos nera ir kad kancia gali but ir be asmenines kaltes
Berods Bhagavad Gitoje yra panašūs žodžiai: …… ir tarė Viešpats mano Viešpačiui …..
NT apie Joną Krikštytoją parašyta , kad nėra už jį didesnių gimusių iš moters. ( tiksliai nepacituosiu ).
persiprasau , tu teisus , Audriau 67, sis pasakojimas aiskinamas buvo, kad gali buti ankstesni gyvenimai
Ankstyvoji krikščionybė savo mokyme turėjo tezę apie sielų persikūnijimą. Bet jau V Pasaulinis susirinkimas Konstantinopolyje (553 m.) pašalino iš tikėjimo dogmatą apie sielų persikėlimą, kaip prieštaraujantį fundamentaliems dogmatams apie žmogaus laisvę ir dievišką pasaulio valdymą.
Pirmaeilių teigimų apie sielų persikėlimą pagrindu buvo keletas siužetų iš Biblijos, iš kurių svarbiausias šis: ”Praeidamas jis (Kristus. – L.K.) išvydo žmogų, aklą gimusį. Ir jo mokytiniai paklausė jį, tardami: ”Rabbi, kas nusidėjo, šitas ar jo gimdytojai, kad jis gimė aklas?” Jėzus atsakė: ”Nei šitas nenusidėjo, nei jo gimdytojai…” (Jono 9: 1-3). Kristus neneigė, kad aklas gimęs galėjo būti nuodėmingas, tuo pripažindamas jo ankstesnį gyvenimą. Tačiau Konstantinopolio susirinkime Bažnyčios tėvai nusprendė, kad netinka sudogminti tezę, besiremiančią tik netiesioginiu Kristaus pripažinimu, o tiksliau, Biblijos bažnytinių interpretuotojų išvada
Someone rašė:
Galima daug ką skaityti, daug visko prirašyta. Tik neverta viskuo tikėti…
na , tai , debesėli , gal jau pasakysi kelintą gyvenimą gyveni? 🙂
pirma ir paskutini ..jei salygos nepasikeis ( bedos, problemos , baisybes visokios…) ;}
aš , beje , apie sielą kalbu 🙂
as ir:]
😆 , na nieko , dar laiko yra ….
as turiu omeny ne Dievo karalystej :]
o siaip ,tikiuosi, kad amzinai gyvensiu 😀
optimistiškai 🙂 , na yra toks anekdotas , bet čia ne į temą.
Visi pastebiu nori gyventi amžinai su vis pasikartojančiais gyvenimais , bet taip nėra – gyvenimų neišsinuomosi reikia gyventi čia ir dabar ir stengtis dorai
Kad kazkaip abejoju, ar nori cia daugelis amzinai gyvnet… Greiciau jau to bijo.
Buti ar nebuti, stai kur klausimas cia tinka 😉
Smilga rašė:
😀
Kitas svarbus aspektas yra tas, kad mokymą apie reinkarnaciją bandoma integruoti į krikščionybę. Tačiau Biblijoje nė neužsimenama apie reinkarnaciją. Po mirties žmogaus siela patenka į mirusiųjų karalystę (hebrajų kalba – šeolas, graikų – hadas). Evangelijoje pagal Luką (16, 19–31) aiškiai sakoma, kad miręs žmogus negali iš mirusiųjų pasaulio grįžti į gyvenimą. Jėzus griežtai atmeta teoriją apie bausmę už nuodėmes prieš gimstant (plg. Jn 9, 1). Pažadas, kad pranašas Elijas vėl ateis (Mal 3, 23–24), išsipildė Jono Krikštytojo asmenyje (plg. Mt 11, 14; 17, 12–13), ir yra susijęs ne su reinkarnacija (plg. Lk 1,17), o su Jėzaus pirmtako misija. „Atgimimu“ (plg. Tit 3, 5; Jn 3, 3) Naujasis Testamentas vadina žmogaus atsinaujinimą per Šventąją Dvasią, o ne reinkarnaciją
ir stai kas patiko
Kai mąstome apie reinkarnacijos idėją, svarbus mūsų požiūris į žmogų. Šventasis Raštas sako, kad žmogus turi dvasią, sielą ir kūną (plg. 1 Tes 5, 23). Tai paprasta tiesa, kurią mes galime aptikti ir pasitelkę žmogiško proto pastangas, apmąstydami savo, kaip gyvų būtybių, patirtį. Taigi žmogus yra sudėtinė, kompleksinė būtybė: jo dvasia, siela ir kūnas nėra atsiskyrę vienas nuo kito, jie glaudžiai susiję. Čia galėtume pasitelkti pyrago pavyzdį. Žinome, kad į pyragas gaminamas iš miltų, kiaušinių, cukraus ir kt. produktų . Tačiau jį skanaudami nesakome: „Čia miltai, o va čia – kiaušiniai“. Gardžiuojamės kepiniu, ir viskas.
Analogiškai ir mūsų protas žmoguje skiria dvasią, sielą ir kūną, bet žmogus yra visuma. Nėra nuo kūno atskirtos žmogaus sielos. Siela – tai paslaptingas visų žmogaus gyvybinių galių šaltinis ir palaikytojas, suteikiantis jam asmeniškumą, tuo tarpu savo kūnu žmogus susijęs su šiuo pasauliu. Siela suteikia kūnui gebėjimą pažinti, jausti, įsivaizduoti; dar yra ir aukščiausias jos išsiskleidimas, dvasinis gyvenimas. Tobuliausias jo apraiška – kai žmogus stengiasi garbinti savo Kūrėją, mylėti, pažinti Tiesą, kurti. O kūnas leidžia mums bendrauti su kitais, galime jiems save pristatyti, perteikti savo mintys, jausmus, išgyvenimus. Todėl aukščiausia žmogiškos bendrystės forma yra dviejų žmonių – vyro ir moters – santuokinis kūno dovanojimas. Jis išreiškia viso asmens savęs dovanojimą. Tad matome, kad egzistuoja pamatinė, nedaloma, Kūrėjo norėta sielos ir kūno vienybė. Siela ateina tiesiai iš Dievo – ji unikali ir vienintelė visoje žmonijos istorijoje. Šis jos unikalumas tarytum „įsispaudžia“ konkrečiame kūne, gautame iš tėvų. Labiausiai žmogaus unikalumas matyti jo veide, kurį prancūzų mąstytojas E. Levinas yra pavadinęs „asmens pasu“.
Tokiu atveju mirtis žmogui rodosi kaip tikra katastrofa. Ji nėra sielos išsivadavimas iš „kūno kapo“, nes kūnas nėra kiautas, lukštas, kurį mirties akimirką siela nusimeta. Mirdamas žmogus patiria savo būtybės padalijimą. Ne veltui apaštalas Paulius mirtį vadina „paskutiniu priešu“ (plg. 1 Kor 15, 26). Tad teorijos apie sielos „klajonės“ po kūnus atrodo absurdiškos. Juk kurdamas kiekvieną žmogų, Dievas Kūrėjas mato jį kaip vieną asmenį, o ne atskirą sielą, serijinės gamybos vienetą. Jo siela ir kūnas reiškia konkretų asmenį, su savo gyvenimu, istorija, kuri Viešpaties akyse turi nenykstamą vertę. Manyti, kad siela, sukantis atgimimų ratui, keičia kūnus lyg kojines – tai nuvertinti žmogiškąjį gyvenimą, paversti jį kasdienės rutinos įkaitu, atimti dvasios lygmenį ir pasmerkti asmenį nuogam materializmui
debeseli, giliai iklimpai i religijos narkotikus… Ar tik nepamatysim taves filipinuose prie kryziaus prikalta savanore 😉
na jau nea…tokia savanore tikrai nebusiu 😀
gerai. 😆
imam pvz. Vaikas vunderkindas. Tėvai tarkim , paprasti darbininkai ar tarnautojai. Vaikas kaip vaikas , bet su metais darosi gabus viskam. Kas tai? Genai? O gal per trumpą laiko tarpą sugeba viską išmokti? O gal tik jis prisimena , prisimena tai ką jau mokėjo? Taip jau daug lengviau tai paaiškinti.
Reinkarnacija …. Vieni mano kad jei dabar žmogus , tai kitam gyvenime būsi baobabas koks , ar dar baisiau . O gali būti ir koks karalius.
Siela ateina į kūną , kuris ją gali priimti. Kaip yra pasakyta: jaunas vynas nepilamas į senus vynmaišius. Pilama į naujus kūnus.
Taip ir kybo amžinas klausimas , kas yra žmogus ir ką jis veikia čia po saule ….
kiekvienas zmogus turi savo pavedima turbut daugelis sutiksite… tas tavo pvz su vynmaisiu nemanyciau kad tiksls… supranti manau kad kuo senesnis vynas tuo naujasnis ir geresnis vynmaisis vynas su metais igauna verte taip ir siela su gyvenimais (jai tokaiis tikit) ji tampa vertingesne turinti daugiau patirties kuzdancios tiesa kurios galbut ne visi sugeba suvokti… ir nzn kaip jus bet tikiu kad kai zmogus pasiekia tobuliausia taska savo gyvenime, kai atleika savo pavadinkim misija, tuomet zmogsu gali patekti i kita gyvenimo etapa ir nebesireinkarnuoti… nenoriu prikisti savo nuomones niekam as tik pasakiau ka pats manau apie reinkarnacija 🙂 beje del vinderkindu galbut tu teisus bet genai dazniausiai paveldimi is senesniu kartu ta parsme dazniausiai nuo seneliu ar dar toliua o ne nuo paciu tevu…
toro , čia vynmaišis ir vynas vaizduoja kūną ir sielą. Taip kad kol vynas subręsta ,vynmaišio funkcijos eina link pabaigos.
NT rašoma apie Joną Krikštytoją. Skaitei?