2024 28 kovo

13 thoughts on “Šeiros eilutės

  1. MŪSŲ ANGELUI

    Žinau kodėl taip padarei,
    Bet nereikėjo taip greit.
    Reikėjo apkabint šiltai,
    O tik po to išeit.

    Giliai širdy tikėjau,kad gali taip padaryt
    Ir padarei-nusižudei…Ne kiekvienas gali taip išdrįst.
    Alyga,draugams buvai reikalingas
    Dabar mums širdys lipa lauk, mes nejaučiam kaip sninga.

    Nekaltas traukinys, kad atėmė Tave..
    Ar gulėdamas ant bėgių pagalvojai kaip skaudu mums tai iškęst?
    Galėjai būt kaip visada linksmam draugų rate
    Mes vis dar laukiam Tavęs-Tau visada laisva vieta…
    …Bet nesulauxim,nes Tu po šalta žeme.
    Tavo kūnas atvėsęs guli karste…

    Gal matei kaip buvo graudu, kai Tave užpylė žvyru…
    Turejo būt kitaip,nes taip per daug skaudu.
    Buvai draugas, brolis, sūnus…
    Šiuo metu visi verkia Taves, jiems visiems labai sunku.
    Gal susitiksim dar… Gal ne… Sužinosim su laiku…

    Sako, žemė prarado mylimą žmogiuką.
    Jį atėmė dangus, pritrūkęs angeliukų.
    Bet Jis juk ne danguj, Jis po žeme irsta
    Dievas vėl suklydo, todėl pasaulis miršta.

    ALYGA4EVER! Mirtis mus išskyrė – amžinybė sujungs.

  2. Nojui

    Tėvai to laukė kaip nieko daugiau
    Jų širdys tvinksejo nei vakar stipriau
    Štai taip ta laukta valanda atėjo
    Rodos gyvenimas sustojo, bet laikrodžiai toliau tiksėjo.

    Ir štai – jie išvydo mažytį stebuklą-
    Tave.O tu šaukei plačiai atvėręs burną.
    Išvydęs aplinką apsidairai… Mamą pamatai..
    Supranti, jog viskas nėra jau taip blogai…
    Kodėl pasaulis tox šviesus?
    Gal jis bus nuostabus?
    Gimei mylimas… Greit priimsi krikštą.
    Keli mažas rankas… Rodos apimsi viska.
    Atveri plačias akis, verki – jos blizga.
    Blizga ne nuo ašarų. – jose dangus tviska.
    Dėdės, močiutės, tėveliai, seneliai…
    Kiloja visi kiek tiktai gali.
    Juk tu tox mažytis…Gležnutis kūnelis…
    Juk tu – tox mielas mažytis vaikelis.

    Bandai kažko siekti – dar nepavyksta…
    Tu susimąstes… Veidu seilė tįsta…
    Išmokai sėdėti… Išmokai stovėti…
    Su mamos pagalba išmokai ir bėgti…
    Stojeisi, griuvai, sypsojeisi, verkei
    Jei kas nesisekdavo – tėtį tuoj šaukei.
    Mažyti, nepriprask prie jų visų dėmesio
    Nejusi kaip užaugsi ir niekam nereikės tavęs.

    Neskubėk užaugti – tu mylimas, kol mažas
    Vėliau giliai kentėsi – trauksi liūdesio bagažą.
    Labai greit ateis toks metas paauglystė
    Tuomet pajusi kaip viskas žemyn slysta.
    Nieks nebemyles, kai liūdna neapglebs…
    Niekam tavęs nereiks – nieks ir nepadės.
    Būsi pasiklydęs tarp daugelio veidų…
    Nuolat savęs klausi “kas aš toks esu’?

  3. Tau

    Nesuprantu savęs… Kodėl?
    Kodėl taip padariau ir vėl?
    Tik šį kartą viskas atsisuko prieš mane
    Man skaudu, kad palikau Tave…

    Tik su Tavim buvo taip gera,
    Tik su Tavim nebuvo šalta
    Tik su Tavim rytojaus laukiau
    Ir rasdavau tai, ko neranda.

    Susipažinom atsitiktinai.
    Galėjom ir nesusitikti,
    Nes viskas vyko laikinai
    Jau praradau aš viltį.

    Bet nepamiršau to jausmo.
    Nepamiršau kaip gera mylėt.
    Nepamiršau, kad buvau mylima,
    Bet už tai turiu atkentėt.

    Mes buvom kartu,
    Bet taip nebebus.
    Padariau daug klaidų,
    Tačiau meilė nežus.
    Negaliu atleisti sau
    Ir neatleisiu niekada
    Amžinai gyvensiu Tau
    Ir taip bus visada.

    Mano gyvenimas sustojo,
    Bet širdis vis dar plaka.
    Ji viena ašaroja
    Įsukta į baisų ratą.

    Tavo žodžiai dar nedulka many.
    Jie dar ryškūs,nes mėgstu į juos grįžt.
    Mažyti,gal ir Tu tą patį jauti?
    Gal žinai kas dedasi mano širdy?

    Tik su Tavim jaučiausi kaip vaikas…
    Buvo šviesu, o dabar viskas baigta.
    Kai buvom kartu mes nejautėm saiko
    Visa tai pamiršt reikės labai daug laiko.

    Mylimos akys žiūri į kitą,
    Tavo širdies raktas nebe pas mane.
    Tavo mintys man tikriausiai uždarytos
    Na, o mano viskas vis dar pas Tave.

    Lazdijai – Šiauliai…Tavęs laukdavau ilgai
    Daug nemigo naktų neužsimiršo visiškai…
    Karšta man širdy, nors praverti langai
    Širdis lipa lauk…Atsiminus tai…

    Nepamiršiu dienų kada būdavom kartu
    Ir tos pirmos nakties – tikiuos dar pameni ją Tu.
    Ačiū Tau už tai, ką patyrėme abu.
    Ačiū ir už tai, kad pasimokiau iš klaidų.

  4. KAPUJ

    Nejaugi toks žmogus gali turėti jausmus?
    Jis gi pochuistas, jam nesvarbu kas bus.
    Galiu gyvent be jo, tegul varo pas draugus.
    Be jo man tik geriau, lai krenta į kapus.

    Anksčiau buvo anksčiau – aš jo žodžiais tikėjau.
    Ir kaip nepagalvojau,kad man jo niekad nereikėjo?
    Dabar jis laisvas, aš taip pad darau ką panorėjus.
    Neklausau jo minčių – ten siautėja šiauriniai vėjai.

    Lai varo ant manęs, gal taip paslėps savas klaidas,
    Bet su tokia durna ruoža jis apgaus tik pats save.
    Veidmainis neraliuotas- nemylėjau jo
    Lai dūsta nuo savęs ir gaišta kaip šuo.

    Na, žmogau, ar jauti, ką darai?
    Ar tuom ką nors pakeisi?Kam tie melai?
    Nelinkiu tau nieko blogo, nereikia man to.
    Bet jei tau bus blogai – man px ir fsio.

    Gražus tas tavo žvilgsnis, mielos tos kalbos.
    Bet tai nepadės – nedurnos mes – mergos.
    Gyvensi kaip nori, visus išnaudosi,
    Bet kai iš aukštai krisi – labai išsižiosi.

  5. PURVINAS MAŽYLIO KRAUJAS

    Baisiausias košmaras, kurį sapnavai
    Nėra toks baisus kai jį pamatai.
    Tą vaiką, kuris visai netoli
    Klūpi ant žemės nors šalta nakty.

    Purvinas mažylio kraujas
    Nuplėšia praeivių kaukes
    Tu negirdi kaip pagalbos šaukia-
    Padės kiti…bet NIEKAS jo nelaukia.

    Vaikas eina keliais link tavęs
    Iš paskutinių jėgų kelia vaikiškas rankas
    Jis vengia žiūrėti tau į akis
    O tu Bandai nukreipt kitur savas mintis

    Mažas žmogus nesijaučia vaiku
    Tačiau niekados nasipyksta su laiku
    Mažylis nenori kitų vaikų trenksmų,
    Bet pagalbos nesišauks,nes šaukti nėr jėgų.

    Jis neturi to, ką turi kiti,
    Bet vaikas turi širdį, ko tu neturi
    Ir jis neverks jei kas jį pargriaus…
    Ramiai sau sėdės ir toliau kažko lauks.

    Purvinas mažylio kraujas
    Vis lėčiau ant žemės kaupias
    Nieko vaikas nebelaukia
    Nuo šiol tave viršuj jis saugo.

  6. UŽGESUSIAI DRAUGEI

    Tu išėjai net rankos nepaspaudus
    Ir nepaklausus kaip Tave myliu
    Jau sklando po pasaulį Tavo dulkės
    Aš Tave pamenu ir ašarom kalbu.

    Tavo atminimas džiaugsmo duoda
    Kaip nostalgijos pilna daina
    Mano rankos pasiduoda
    Noriu aplankyt Tave

    Negrįžtamai vejuosi Tavo pėdas
    Juk džiaugėmės, kad liksime drauge.
    tik šalia Tavęs man buvo ramios dienos
    Tokia miela esi tik Tu viena.

    Plaukėme kartu gyvenimo srove
    Tavo laivas dužo, trenkės į mane
    Žinau,jog greit ateis tokia audra
    Ir su banga mano laivą nuneš pas Tave.

    Tik link Tavęs takus matysiu,
    Eisiu ten su apie Tave mintim.
    Tas mintis kaip ir Tau jausmą
    Man išplėš tik su širdim.

    Šiandien kur tvyrojo juokas
    Jau draugystė sugriuvo tvirta.
    Kas eis vienišu taku šalia
    Kai baigsis Tau skirta daina?

  7. Reikėtų patobulinti rašymo stilių – vienur sakinys per trumpas, reikėtų dar surasti ir įterpti vieną kitą žodelį, kad gražiau skambėtų, kitur per ilgas – kažką išmest reikėtų.. Bet man labai patiko kai kurios tavo mintys, išskyriau jas:

    Dievas vėl suklydo, todėl pasaulis miršta
    —————————————————–

    Atveri plačias akis, verki – jos blizga.
    Blizga ne nuo ašarų. – jose dangus tviska.
    —————————————————–
    Nieko vaikas nebelaukia
    Nuo šiol tave viršuj jis saugo

    —————————————————–
    Aš Tave pamenu ir ašarom kalbu.

Parašykite komentarą