2024 23 birželio

16 thoughts on “Šeštasis jausmas

  1. Nežinau, aš turbūt neištverčiau su tokiu vaikinu… Iš tavo pasakojimo susidaro toks įspūdis, kad jis vengia tavęs, absoliučiai nesiskaito…Kadangi jis nenori kalbėti apie tai, kas jam yra, tai turbūt lieka du variantai.. Arba tiesiog laukt kol kas nors kada nors pasikeis, arba tiesiog…palikt jį.
    Manau, tavo širdis žino geriau, kaip pasielgt. Bet kuriuo atveju linkiu sėkmės. 😉

  2. Bandžiau kalbėtis. Ir ne kartą. Tiesiog sako,jog nieko jam nėra ir pan. Kad iš nieko keliu problemas. Atrodo rysčiausi palikt… Bet taip sunku po to bus. Aš esu be galo prieraišus žmogus ir dėl kito kalnus nuversčiau, viską ką turiu atiduočiau, padaryčiau… Beproto jį myliu. O ir ateitį kartu siejome. Suprantu, kad su tokiu, koks jis yra nebebus ateities. Nes turėsiu lakstyti paskui jį, o juk atvirkščiai turėtų būti.

    Bet supranti ir tą, kad jeigu išsiskirtumėm, greičiausiai vėl taip nutiktų kaip aną kart. Jis vėl norėtų grįžti, o aš jau tiktrai nebegalėčiau atleisti. Ir drąskyčiausi visą laiką… 🙁

  3. Skaitau skaitau ir nesupranu ko tu tikiesi is zmoniu kuriu visai nepazysti (forumo lankytoju). Juk pati rasai, jog su tokiu kaip jis nebus ateities… ir jei esi per silpna, tai tikrai cia tos stiprybes nesulauksi. Duosu tau viena patarima kuriuo pasikliauju: kas man nepatinka ta keiciau, nevisada buna lengva, bet del geresnes ateities manau verta kazka paaukot.

  4. Galbūt tikiuosi… Būti išklausyta. Nes žmogus visko savy laikyti negali. Kai nėra su kuo pasikalbėti, kas belieka? Be to, forumo lankytojų atsakymai būna nešališki, kada gi nei manęs, nei to žmogaus apie kurį kalbėjau nepažysta.

    +daugelis čia yra vyresnis už mane. Turi daugiau patirties vienu ar kitu klausimu. Todėl labai įdomu/pravartu išgirsti jų nuomonę.

  5. Beautiful rašė:

    Bandžiau kalbėtis. Ir ne kartą. Tiesiog sako,jog nieko jam nėra ir pan. Kad iš nieko keliu problemas. Atrodo rysčiausi palikt… Bet taip sunku po to bus. Aš esu be galo prieraišus žmogus ir dėl kito kalnus nuversčiau, viską ką turiu atiduočiau, padaryčiau… Beproto jį myliu. O ir ateitį kartu siejome. Suprantu, kad su tokiu, koks jis yra nebebus ateities. Nes turėsiu lakstyti paskui jį, o juk atvirkščiai turėtų būti.

    Bet supranti ir tą, kad jeigu išsiskirtumėm, greičiausiai vėl taip nutiktų kaip aną kart. Jis vėl norėtų grįžti, o aš jau tiktrai nebegalėčiau atleisti. Ir drąskyčiausi visą laiką… :ymdevil:

    Beautiful rašė:

    +daugelis čia yra vyresnis už mane

    kiek metu tau?:D

  6. Stiprybės Tau! Nieko kito negaliu palinkėti, nes, kaip matau, pati supranti, jog santykiai neturi ateities. Vienintelis dalykas, kas Tau belieka, – pasiryžti jį palikti ir pradėti laisvą gyvenimą. Rask laiko sau, savo hobiams, seniams draugams, atrask naujų. Pamatysi, koks puikus gyvenimas Tavęs laukia, kai nebereikės sukti galvos dėl žmogaus, kuriam vargu, ar labai rūpi 😉

  7. Beautiful rašė:

    19

    Manai atšliaužtų?

    Baik, na pasistenk atsipalaiduoti. Tu juk visa drebi dėl santykių stabilumo. Kada jie bent kiek atšala, tu visomis išgalėmis stengiesi juos atstatyti, taip dar labiau juos griaudama. Niekas niekur nepabėgs, tikrai nepabėgs jei tai bus tikra. Stenkis gyventi laisvą pilnavertį gyvenimą ir jei jis nueis, tai ir tegu. Lakstydama aplink jį tu tik sustiprini jo norą būti laisvesniam ir jis stengiasi ištrūkti. Leisk, tegu eina. Laikas parodys ir atsijos kas tikra, o kas ne.
    🙂

  8. Algi, Tavo žodžiai aukso vertės. Dėkoju.

    Žinoma ir visiems kitiems forumiečiams didelis AČIŪ, kurie palaikė, pasakė savo nuomonę.

    Man tikrai buvo svarbu ją išgirsti.

    Nepaprastai dėkoju.

Parašykite komentarą