Taigi brangieji, sugalvojau tokią temą, būdama sode. Ir noriu jūsų paklausti: Ar matėt šiaurinę žvaigždę- naktį, kai buvot lauke? Aš ją dažnai matau pas save sode, nes jin geriausiai matosi. Kaip jums atrodo ką ji galėtų reikšti? 🙄 Gal tik šiaip ji išsižiebia ir visą naktį šviečia, o gal yra Žemės palydovas?
20 Responses to “Šiaurinė žvaigždė”
tai jau tikriausiai kad palydovas 😈
Iš kur žinai? 😆
žvaigždės nėra palidovai, kas to nežino
Palydovas 😀 …
Morka rašė:
Manau, jog Panike sakydama "palydovas", turėjo omenį perkeltinę reikšmę.
Nu nežinau. Gal būt, gal būt 🙂
nu o jei rimtai, tai žinau tik kad pagal tą šiaurinę žvaigždę jūrininkai orientuodavosi jūroj, liktai dar trys karaliai nešė dovanas jėzuj sekdami tą žvaigždę, jei ko nemaišau
Ta zvaigzde rodo siaure nes ji lygiagreti zemes asiai ir tiek.
🙄
Kuo tolyn tuo bukyn…Is fotografijos panike man visai didele pasirode, bet tai, kad nesimato..
Aš tik jūsų nuomonės paklausiau. 🙂
Šiaurinę žvaigždę gali matyti visi, gyvenantys šiauriniame Žemės pusrutulyje. Ties pusiauju ji matytųsi ties horizontu (jeigu kioke nors daigtai neužstotų :)).
Juk siaurine zvaigzde vienas is geriausiu orentyru nakti
Panike, pavartyk astronomijos pradmenis… Ryškiausia žvaigždė? anaip tol… man regis, tu su venera dabar maišai… bet… taip tik man pasirodė… ką veikei per fiziką 10-oj klasėj? 🙄
O gal Panike kaip tik zvaigzde ir turejo galvoj.Na juk Siaurine is zvaigzdziu yra ryskiausiai matoma, o Venera juk apskritai ryskiausiai matomas dangaus kunas, bet ji nera zvaigzde.
Kuolas, prie kurio pririšti ganosi dangaus žirgai. Vinis, apie kurią sukasi dangaus skliautas. Skylė, kurion įbesta Žemės sukimosi ašis. Tai tik maža dalis senovinių palyginimų, nusakančių ypatingą Šiaurinės žvaigždės padėtį. Nieko svaresnio nesugalvojo ir genialusis V. Šekspyras, 1599 m. į vienos savo dramos veikėjo lūpas įspraudęs žodžius: „Esu pastovus kaip Šiaurinė žvaigždė“. Iš tikrųjų taip nėra.
Pirmiausia, dėl Žemės sukimosi ašies precesijos Šiaurinė nėra amžinas dangaus ašigalio rodiklis. Prieš 5000 metų dangaus šiaurės ašigalį žymėjo Tubanas (Slibino Alfa), po 5000 metų šią vietą užims Alderaminas (Cefėjo Alfa). Šiaurinė – Mažųjų Grįžulo Ratų Alfa – arčiausia dangaus ašigalio bus 2105 m. – už 27′.
Antra, dar 1852 m. kilo įtarimas, kad Šiaurinės spindesys nėra pastovus. 1889 m. iš vizualinių stebėjimų nustatytas apytikris jo kitimo periodas – 4 d. 1898 m. amerikietis W. Campbell iš doplerinio linijų poslinkio Šiaurinės spektre nustatė, kad jos atmosfera periodiškai išsipučia ir vėl susitraukia. 1911–1912 m. išmatuota spindesio kitimo amplitudė – 0,12 ryškio. Dar po metų olandas A. Pannekoek įrodė, kad Šiaurinė yra pulsuojanti žvaigždė – cefeidė. Pulsavimo periodas – 3,9681 d. Nusistovėjo nuomonė, kad Šiaurinė yra gelsvai balta F7–F8 spektrinės klasės supermilžinė, kurios temperatūra apie 6000 K. Diskutuota tik dėl šios žvaigždės atstumo, kuris įvairių autorių duomenimis skyrėsi nuo 314 iki 1250 šm.
1983 m. Meksikos astronomai atkreipė dėmesį į pasikeitusią Šiaurinės spindesio amplitudę: tuomet ji siekė 0,05, o sekančiais metais sumažėjo iki 0,04 ryškio. Peržiūrėjus sukauptus stebėjimų duomenis paaiškėjo, kad kinta ir pulsavimo periodas: amžiaus pradžioje jis buvo lygus 3,96809 d., 1945 m. – 3,96961 d., o 1983 m. – jau 3,97156 d., t. y. per 83 metus pailgėjo 300 s. 1992 m. spindesio kitimo amplitudei sumažėjus iki 0,01 ryškio, imta spėlioti, kad 1994–1995 m. Šiaurinė visai nustos pulsuoti. Juoba, kad ir pulsavimo greitis nuo 2,5 km/s 1987 m. sumažėjo iki 0,75 km/s 1990 m. Tačiau taip neįvyko. Pasak Ajovos universiteto astronomo S. Morgan, Šiaurinė „it kritiškas ligonis stabilizavosi“ ir 1995 m. lyg niekur nieko pulsavo 3,97 d. periodu.
Savaime suprantama, Šiaurinės išdaigos pritraukė daugybę stebėtojų, tiriančių ją įvairiausiais būdais. Jau žinomas Šiaurinės nuotolis – 431 šm. Paskutinė naujiena – Arizonoje įrengta Y raidės pavidalo 0,5 m skersmens teleskopų sistema (optiniu interferometru NPOI) išmatuotas Šiaurinės skersmuo. Jis pasirodė beesąs 46 kartus ilgesnis negu Saulės. Tuo tarpu pasak cefeidžių žinovų, 3,97 d. periodu pulsuojančios žvaigždės skersmuo neturėtų viršyti 38 DS. Taigi Šiaurinė – ypatinga cefeidė. Šie rezultatai paskelbti birželio pradžioje vykusioje Amerikos astronomų sąjungos konferencijoje.
Optinis interferometras NPOI
Šia tema
Naval Observatory:
Press Release
SpaceViews:
Polaris is a Giant Star
AEŽ:
Šiaurinė
Tinklapio redaktorius: A. Bridžius
panikė rašė:
Kaip iswis tokia nesamone parasyt galeja. Ji yra venera o venera yra planeta o ne kox zemes palydovas
panike prajuokinai su sia tema nuo kada siaurine zvaigzde zemes palydovu patapo?:DD turbut nera nei vieno kuris nematytu ar nera mates siaurines zvaigzdes as ir ja matau ir kiekviena nakty kai giedra buna ji nieko nereiskia tiesiog zvaigzde eiline kuri geriausiai ir ryskiausiai matosi ir viskas kvailas klausimas ir negalvok kad tik ji pas tave sode matosi :DD pzdc prajuokinai
ir kaip sauna zmonem tokias nesamones rasyt jau tada geriau isvis patylekit
manau reikia uzrakint tema nes ji beprasme… zvaigzde paprasta ir tiek tik ji isiskiria savo ryskumu ir tiek visi ja mato… 😀
Midis rašė: