sielos skausmas, kancia …kaip bebutu tai nemalonu apmaudu ir net nepakeliama , visgi daro
bet tai nereiskia , kad daro stipresniu visais atvejais , gali but ir prazutinga
tai tas pats kaip ugnimi grudinama gelezis , deginama didele ugnies kaitroje , kol tampa plienu -tvirtesniu tauresniu metalu , bet tokio proceso metu gali ir sutrupet
taip ir zmogus gali paluzt
Ar tas metalas sutrupes begrudinamas dar priklauso, ir nuo to koks tai metalas. Kitaip tariant viskas priklauso nuo asmenybes, nuo individo intelekto lygio, bei aplinkos itakos.
Kai gyvenime susiduriame su skausmu, su sunkiais dalykais mes tikrai tampame stipresniais, nes mes iveikiame tas kliutis… zinome kaip elgtis kita karta. tai daro mus stipresniais, nors daugelis galbut su tuo ir nesutiktu. Kiekvienas sunkus gyvenimo potyris mus grudina, be sunkiu akimirku mes negaletumem tobuleti, neigautumem tos patirties, nezinotumem kad yra iveikti sunkumus ir vel dziaugtis sviesiomis akimirkomis. Tai as ir vadinu stiprybe, kai isklaidai liudesi ir skausma ir vel dziaugiesi viskuo kas aplink. Kuri laika gali jaustis pazeistas ir silpnas, taciau viduje kovoji, ieskai jegu ir viena diena vistiek viskas pasibaigia, o tai jau stiprybes pozymis ir kita kart atsidurus panasioje situacijoje jau buna lengviau tai isgyventi.. tokie pamastymai 😀
"Protingas ne tas,kuris daug kalba,o tas kuris daug galvoja"-special for…
Taigi,taigi,kažkur turėjau tokią citatą iš knygos.
"Tasai,kuriam niekas nerūpi,nebijo nukristi..Jis neaimanuoja,nepuola į ašaras..Jis atsikelia ir skatinamas naujo žiaurumo keliauja toliau.."
yra išgyventas skausmas, kai žmogus susitaiko su kažkokiu įvykiu ir priima jį kaip savo praeities dalį, ir skausmas, kuriuo žmogus taip ir gyvena visą savo gyvenimą, kuris jį lydi kiekviename žingsnyje…Išgyventas skausmas, priklausomai nuo jo traktavimo, gali arba suteikti stiprybės arba žlugdyti. O skausmas, kurio nepaleidžiame visą gyvenimą, kuris įsiveržia į mūsų praeitį, dabartį, ateitį, be abejo,žlugdo.
Kai man nebesinori būti šioj Žemėj, tada jaučiuosi bejėgė, ką nors pakeisti, tada jaučiuosi silpna ir norisi verkti! Todėl neesu stiprus žmogus, kaip kiti mano. :)’
Na manyčiau taip, skausmas žmogų daro tikrai stipresniu. Kaip ir sakė Imagine " Kiekvienas sunkus gyvenimo potyris mus grudina be sunkiu akimirku mes negaletumem tobuleti, neigautumem tos patirties, nezinotumem kad yra iveikti sunkumus ir vel dziaugtis sviesiomis akimirkomis ". Tikrai taip. Trumpiau sakant – Gyvenime stiprus išlieka tas, kuris yra skriaudžiamas, o ne tas kuris skriaudžia.
Kodel niekas nepagalvojo, kad cia galetu slypeti tiesiog psichologija, jeigu zmogus mano, kad skausmas ji daro stipresniu, taj taip ir bus, o taip pat ir atvirksciai, jeigu tikesime, kad kiekviena klaida, nuoskauda, nelaime mus moko gyventi ir atnesa dovana kuria ismokstam priimti tai galime manyti jog tai zmogu grudina stiprima, bet galime ir sakyti jog zmogus vien is baimes gali pasimokyti vien bijodamas, kad tai gali pasikartoti jis del to gali ir silpneti linkti i liudesi, nevilti ar net depresija. Mano nuomone visa tai tik nuo kiekvieno is musu priklauso. Kaip sureaguosime taip ir bus mumyse.
ir kas mano kad zmogu nedaro stipresniu skausmas gerai pagalvokit , yra geru pavyzdziu pasaulyje :
Vaikas neteko mamos ir tecio ir gyvena , randa nauja uzsiemima savo rupescius , bet kai prisimena ta tragedija jis kazkaip nezinau SUPRANTA kad reikia del to kazka daryt , juk negali jis visa gyvenima verkti , liudeti , jam tai suteikia stiprybes viduje , istvermes , kaip kai kurie minejo, supratimo ypac!
Dar daugiau buna pas tokius zmones savybiu …
nezinau galbut kazka nusvaigau as sicia tai soriux bet tikiuosi supratot mano minti 😕
Ir as kalbejau apie vaikus , suaugusieji nekreipia daug demesio i tai …
NE! SKAUSMAS NEDARO ZMOGAUS STIPRESNIU!!! KODEL? Skausmas yra visu pirma jausmas, emocija. Todel pats is saves nera nei blogas, nei geras. Jis tik egzistuoja. Taciau daugeliui tai yra nemaloni patirtis, kancia. Kaip tikri hedonistai, mes stengiames vengti jo.
AUGIMAS: Kas nulemia musu augima yra musu interpretacija, ka mes sau pasakome apie ta skausma. Skausmas kyla is patirties – tiek sitaucines, tiek psichologines. Ka mes sau galime pasakyti apie skausma?
1. "Aplinka kalta! Skausmo priezastis yra uz mano ribu ir as nieko negaliu pakeisti!". Mes atsisakome valdyti savo emocijas ir pasiduodame. Nenorime buti cia, bet tuo paciu nesistengiame islipti is sios klampynes. Siu atveju mes neaugame. Nes kai atsisakome pakeisti save, kazin ar sugebesim pakeisti aplinka.
ARBA
2."Taip, skausmas galbut kilo is aplinkos, taciau as esu tas kuris valdo savo emocijas." Siuo atveju mes primame atsakomybe uz sia situacija ir suvokiame, kad mes valdome savo emocijas, o ne aplinka. Tuo metu mes galime augti, stipreti. Nes kai tu priimi atsokomybe, tu tampi igalintas keisti situacija, save. Ieskai budu islipti. Krenti, kyli. Bet vis ismoksti ka nors naujo.
ir kas mano kad zmogu nedaro stipresniu skausmas gerai pagalvokit , yra geru pavyzdziu pasaulyje :
Vaikas neteko mamos ir tecio ir gyvena , randa nauja uzsiemima savo rupescius , bet kai prisimena ta tragedija jis kazkaip nezinau SUPRANTA kad reikia del to kazka daryt , juk negali jis visa gyvenima verkti , liudeti , jam tai suteikia stiprybes viduje , istvermes , kaip kai kurie minejo, supratimo ypac!
Dar daugiau buna pas tokius zmones savybiu …
nezinau galbut kazka nusvaigau as sicia tai soriux bet tikiuosi supratot mano minti 😕
Ir as kalbejau apie vaikus , suaugusieji nekreipia daug demesio i tai …
Taciau vaikas interpretavo situacija ir pasake sau, kad neverta liudeti. Ne skausmas – o jo sprendimas prrimti ji ir "nugaleti" ir buvo kas nuleme jo augimo.
Priklauso nuo skausmo rūšies. Jeigu skausmas fizinis, tai jis gali ir suluošinti. Tada tikrai stipresnis žmogus netaps. O jeigu skausmas psichologinis, tai jis tikrai stiprina. Žinoma jeigu žmogus nepasiduoda…
manau priklauso nuo zmogaus. viena jis gali padaryt stipresniu, kita gali visai sugniuzdyt.
sutinku , taciau mano supratimu kai zmogus pajunta ta skausma jis pradeda vengti jo, reiskia jis tampa protingesnis trupuciuka , ir daugiau supranta ta situacija, tai regis ir daro zmogu stipresni moraliskai , jis gales kitus perspet apie jo skausma ir kitka, skausmas=patirtis
Aisq, kad nedaro. O kodel turetu? Skausmas tik vienas is jausmu kuriuos gali patirti. Zmones, kurie patiria jo perdaug ir per salyginai trumpa laiko tarpa tiesiog uzsidaro, praranda motyvacija gyventi, "paluzta".Viskam yra savo riba.Mano nuomone, Nietzsche pasisakymas cia netinkamas.Jis grazus, bet neatspindi tikroves.Cia labiau tiktu: " Kas perdaug, tas nesveika".Nesvarbu ar tai skausmas ar kitokie jausmai.
ne taip gal suprantat , nu pvz kai gauni i snuki , pirma kart gauni , skauda , kojas dreba , o kiti kartai jau ne tokie , pripranti ir nebejauti tokio skausmo . tj cia irgi kazkas panasaus 😀
ne taip gal suprantat , nu pvz kai gauni i snuki , pirma kart gauni , skauda , kojas dreba , o kiti kartai jau ne tokie , pripranti ir nebejauti tokio skausmo . tj cia irgi kazkas panasaus 😀
o tau fizinis ir psichologinis (dvasinis) skausmas tai vienas ir tas pats?
paskaiciau paskaiciau pamastymu sia tema ir prisiminiau kaip mokykloj reikdavo per fizinio pamokas rastiazkes daryti – raumenu tempimo pratimus. tai va, ir supratau, kad skausmas placiausia prasme yra visada rastiazhke… 🙂
kai vengi skausmo.. uzsidarai i konservu dezute ir siunti visus kuo toliau ivairiausiais paaiskinimais "tas man neidomu", "su tokiais nebbendrauju", "visi vyrai kiaules, o visos bobos vienodos ir neturi kuo apsirengti".. ir cia tik pradzia… kai visai isijauti, tada pradedi postringauti apie skausma. ir nustoji gyventi.
Išlieka stipriausieji. Tam kas turės daugiau, bus pridėta. Kas turės mažiau iš to bus atimta. Jei sugebėsi pergalėti skausmą, bus pridėta, o jei "Aš nelaimingas, och koks aš nelaimingas" ir rankas aukštyn, tai iš to bus atimta. 🙂
daro!priestarauju pati savo minciai pasakytai rugpjucio 2a diena,tada dar matyt nezinojau,kas yra tikras skausmas,ir ka jis daro….. pries pora menesiu susiduriau su didelius kausmu,kuris is manes padare visiskai kita zmogu,susitaikiau su viskuo, dabar esu kurkas stipresne.. 🙂
52 Responses to “Skausmas daro žmogų stipresniu?”
kartais taip,kartais ne 😕
daro
Daro atsiauresniu ir pradeda keistis gyvenimo vertybes, i tokias kaip pinigai ir padetis.
Manau, kad daro, bet tik kada, kai zmogus suranda iseiti is to skausmo. 🙄
koks skausmas?
IŠ begalo džiugios šiandieninės patikrties galiu pasakyt, kad mroalinis, vidinis skausmas žlugdo ŽIAURIAI. Išorinis – stiprina. Laikinai.
as apie vidiny sielos skausma.
sielos skausmas, kancia …kaip bebutu tai nemalonu apmaudu ir net nepakeliama , visgi daro
bet tai nereiskia , kad daro stipresniu visais atvejais , gali but ir prazutinga
tai tas pats kaip ugnimi grudinama gelezis , deginama didele ugnies kaitroje , kol tampa plienu -tvirtesniu tauresniu metalu , bet tokio proceso metu gali ir sutrupet
taip ir zmogus gali paluzt
Ar tas metalas sutrupes begrudinamas dar priklauso, ir nuo to koks tai metalas. Kitaip tariant viskas priklauso nuo asmenybes, nuo individo intelekto lygio, bei aplinkos itakos.
manau daro. Bet labiau daro atšiauresniu, abejingesniu, mažiau atviru
kas mūsų nenužudo, tas daro stipresniais. vadovaujuosi šiuo teiginiu.
Vienus sustiprina, kitus palaužia.
Jet rašė:
taip,visiskai pritariu.
Kai gyvenime susiduriame su skausmu, su sunkiais dalykais mes tikrai tampame stipresniais, nes mes iveikiame tas kliutis… zinome kaip elgtis kita karta. tai daro mus stipresniais, nors daugelis galbut su tuo ir nesutiktu. Kiekvienas sunkus gyvenimo potyris mus grudina, be sunkiu akimirku mes negaletumem tobuleti, neigautumem tos patirties, nezinotumem kad yra iveikti sunkumus ir vel dziaugtis sviesiomis akimirkomis. Tai as ir vadinu stiprybe, kai isklaidai liudesi ir skausma ir vel dziaugiesi viskuo kas aplink. Kuri laika gali jaustis pazeistas ir silpnas, taciau viduje kovoji, ieskai jegu ir viena diena vistiek viskas pasibaigia, o tai jau stiprybes pozymis ir kita kart atsidurus panasioje situacijoje jau buna lengviau tai isgyventi.. tokie pamastymai 😀
"Protingas ne tas,kuris daug kalba,o tas kuris daug galvoja"-special for…
Taigi,taigi,kažkur turėjau tokią citatą iš knygos.
"Tasai,kuriam niekas nerūpi,nebijo nukristi..Jis neaimanuoja,nepuola į ašaras..Jis atsikelia ir skatinamas naujo žiaurumo keliauja toliau.."
Skausmas daro žmogų stipresniu.
yra išgyventas skausmas, kai žmogus susitaiko su kažkokiu įvykiu ir priima jį kaip savo praeities dalį, ir skausmas, kuriuo žmogus taip ir gyvena visą savo gyvenimą, kuris jį lydi kiekviename žingsnyje…Išgyventas skausmas, priklausomai nuo jo traktavimo, gali arba suteikti stiprybės arba žlugdyti. O skausmas, kurio nepaleidžiame visą gyvenimą, kuris įsiveržia į mūsų praeitį, dabartį, ateitį, be abejo,žlugdo.
Kai man nebesinori būti šioj Žemėj, tada jaučiuosi bejėgė, ką nors pakeisti, tada jaučiuosi silpna ir norisi verkti! Todėl neesu stiprus žmogus, kaip kiti mano. :)’
Nuo žmogaus priklauso. O Mane asmeniškai skausmas daro stipresne.
Na manyčiau taip, skausmas žmogų daro tikrai stipresniu. Kaip ir sakė Imagine " Kiekvienas sunkus gyvenimo potyris mus grudina be sunkiu akimirku mes negaletumem tobuleti, neigautumem tos patirties, nezinotumem kad yra iveikti sunkumus ir vel dziaugtis sviesiomis akimirkomis ". Tikrai taip. Trumpiau sakant – Gyvenime stiprus išlieka tas, kuris yra skriaudžiamas, o ne tas kuris skriaudžia.
Kodel niekas nepagalvojo, kad cia galetu slypeti tiesiog psichologija, jeigu zmogus mano, kad skausmas ji daro stipresniu, taj taip ir bus, o taip pat ir atvirksciai, jeigu tikesime, kad kiekviena klaida, nuoskauda, nelaime mus moko gyventi ir atnesa dovana kuria ismokstam priimti tai galime manyti jog tai zmogu grudina stiprima, bet galime ir sakyti jog zmogus vien is baimes gali pasimokyti vien bijodamas, kad tai gali pasikartoti jis del to gali ir silpneti linkti i liudesi, nevilti ar net depresija. Mano nuomone visa tai tik nuo kiekvieno is musu priklauso. Kaip sureaguosime taip ir bus mumyse.
Skausmas daro žmogu atsargesniu, atžagaresniu, piktesniu, stipresniu….
Skausmas zmogu padaro daug istvermingesni,ne toki jautru..ir beabejo stipresni.
Yra toks pasakymas :
People become stronger because they have things they cannot forget.
pagal ta mazdaug as ir vadovaujuos savo gyvenime
ir kas mano kad zmogu nedaro stipresniu skausmas gerai pagalvokit , yra geru pavyzdziu pasaulyje :
Vaikas neteko mamos ir tecio ir gyvena , randa nauja uzsiemima savo rupescius , bet kai prisimena ta tragedija jis kazkaip nezinau SUPRANTA kad reikia del to kazka daryt , juk negali jis visa gyvenima verkti , liudeti , jam tai suteikia stiprybes viduje , istvermes , kaip kai kurie minejo, supratimo ypac!
Dar daugiau buna pas tokius zmones savybiu …
nezinau galbut kazka nusvaigau as sicia tai soriux bet tikiuosi supratot mano minti 😕
Ir as kalbejau apie vaikus , suaugusieji nekreipia daug demesio i tai …
NE! SKAUSMAS NEDARO ZMOGAUS STIPRESNIU!!! KODEL? Skausmas yra visu pirma jausmas, emocija. Todel pats is saves nera nei blogas, nei geras. Jis tik egzistuoja. Taciau daugeliui tai yra nemaloni patirtis, kancia. Kaip tikri hedonistai, mes stengiames vengti jo.
AUGIMAS: Kas nulemia musu augima yra musu interpretacija, ka mes sau pasakome apie ta skausma. Skausmas kyla is patirties – tiek sitaucines, tiek psichologines. Ka mes sau galime pasakyti apie skausma?
1. "Aplinka kalta! Skausmo priezastis yra uz mano ribu ir as nieko negaliu pakeisti!". Mes atsisakome valdyti savo emocijas ir pasiduodame. Nenorime buti cia, bet tuo paciu nesistengiame islipti is sios klampynes. Siu atveju mes neaugame. Nes kai atsisakome pakeisti save, kazin ar sugebesim pakeisti aplinka.
ARBA
2."Taip, skausmas galbut kilo is aplinkos, taciau as esu tas kuris valdo savo emocijas." Siuo atveju mes primame atsakomybe uz sia situacija ir suvokiame, kad mes valdome savo emocijas, o ne aplinka. Tuo metu mes galime augti, stipreti. Nes kai tu priimi atsokomybe, tu tampi igalintas keisti situacija, save. Ieskai budu islipti. Krenti, kyli. Bet vis ismoksti ka nors naujo.
Napp rašė:
Taciau vaikas interpretavo situacija ir pasake sau, kad neverta liudeti. Ne skausmas – o jo sprendimas prrimti ji ir "nugaleti" ir buvo kas nuleme jo augimo.
jeigu skauda reiskias gyvas…. skausmas yra tiesa. aisku jei zmogus suvokia ka jam skauda. ir ar jam to reikia.
O aš manau, kad čia viskas nuo aplinkybių, situacijos ir panašiai priklauso. Negalima būtų vienareikšmiškai teigti, kad daro arba nedaro stipresniu 🙂
Priklauso nuo skausmo rūšies. Jeigu skausmas fizinis, tai jis gali ir suluošinti. Tada tikrai stipresnis žmogus netaps. O jeigu skausmas psichologinis, tai jis tikrai stiprina. Žinoma jeigu žmogus nepasiduoda…
manau priklauso nuo zmogaus. viena jis gali padaryt stipresniu, kita gali visai sugniuzdyt.
alleyoop rašė:
sutinku , taciau mano supratimu kai zmogus pajunta ta skausma jis pradeda vengti jo, reiskia jis tampa protingesnis trupuciuka , ir daugiau supranta ta situacija, tai regis ir daro zmogu stipresni moraliskai , jis gales kitus perspet apie jo skausma ir kitka, skausmas=patirtis
posakis pasako viska ”kas taves , neprazudo , tas sustiprina”
Johnny Depp rašė:
pirma kart girdziu , bet aiskiai atsako i temos klausima
Aisq, kad nedaro. O kodel turetu? Skausmas tik vienas is jausmu kuriuos gali patirti. Zmones, kurie patiria jo perdaug ir per salyginai trumpa laiko tarpa tiesiog uzsidaro, praranda motyvacija gyventi, "paluzta".Viskam yra savo riba.Mano nuomone, Nietzsche pasisakymas cia netinkamas.Jis grazus, bet neatspindi tikroves.Cia labiau tiktu: " Kas perdaug, tas nesveika".Nesvarbu ar tai skausmas ar kitokie jausmai.
manes asmeniskai didziulis skaudmas viduje stipresne deja nepadare….
ne taip gal suprantat , nu pvz kai gauni i snuki , pirma kart gauni , skauda , kojas dreba , o kiti kartai jau ne tokie , pripranti ir nebejauti tokio skausmo . tj cia irgi kazkas panasaus 😀
pirma kart gaves man neskaudejo… adrenalinas viska padare 😉
Johnny Depp rašė:
o tau fizinis ir psichologinis (dvasinis) skausmas tai vienas ir tas pats?
fizinis skausmas kelia ir dvasini 😆
nu sakykim ar dar turi toki patyrusi dvasini skausma kad dar iki siolei jauti ji ?
Dvasinis skausmas yra kur kas didesnis uz fizini…:)
Dvasinis skausmas yra daug ilgesnis. Nemalonesnis, bet mes galime daugiau galimybių šį skausmą įtakoti, nei išorinį skausmą.
Balta Avyte rašė:
Kartais ne…
Priklauso nuo to, koks skausmas ir kaip ji isgyveni… Nes kiekvienas individualiai pakelia nesekmes. Mane tikrai daro stipresne.
nu jo cia priklauso nuo zmogaus valios taipogi 🙂
paskaiciau paskaiciau pamastymu sia tema ir prisiminiau kaip mokykloj reikdavo per fizinio pamokas rastiazkes daryti – raumenu tempimo pratimus. tai va, ir supratau, kad skausmas placiausia prasme yra visada rastiazhke… 🙂
kai vengi skausmo.. uzsidarai i konservu dezute ir siunti visus kuo toliau ivairiausiais paaiskinimais "tas man neidomu", "su tokiais nebbendrauju", "visi vyrai kiaules, o visos bobos vienodos ir neturi kuo apsirengti".. ir cia tik pradzia… kai visai isijauti, tada pradedi postringauti apie skausma. ir nustoji gyventi.
teisingai , taigi issvada ta kad –
Skausmas daro zmogu stipresniu
skausmas perspeja zmogu apie galima didesni skausma, taigi neignoruokime jo o raskime sprendima.
Išlieka stipriausieji. Tam kas turės daugiau, bus pridėta. Kas turės mažiau iš to bus atimta. Jei sugebėsi pergalėti skausmą, bus pridėta, o jei "Aš nelaimingas, och koks aš nelaimingas" ir rankas aukštyn, tai iš to bus atimta. 🙂
daro!priestarauju pati savo minciai pasakytai rugpjucio 2a diena,tada dar matyt nezinojau,kas yra tikras skausmas,ir ka jis daro….. pries pora menesiu susiduriau su didelius kausmu,kuris is manes padare visiskai kita zmogu,susitaikiau su viskuo, dabar esu kurkas stipresne.. 🙂
what doesnt kill me can only make me strongah
^:)^