PRESENT
Sometimes…
Kartais.. aš sapnuoju gyvenimo košmarą, sapnuoju mylinčią šeimą, šiltus žodžius, artumą ir svajones. Sapnavau pačią nuostabiausią ir tyriausią savo dukrytės šypseną, ji pirmoji įlėkė tekina į kambarį ir apsikabinusi šaukė – Tėtis grįžo!. Ji dar nežinojo kad šiandien aš jai parvežiau jos ilgai trokštą šuniuką. O Monika tik stovėjo už jos tarsi pavydėdama dėmesio ir laukdama savo eilės. Bet ji net neįsivaizduoja kiek daug jos man abi reiškia. Padaryčiau bet ką dėl jų gerovės, net nesijaučiu jų vertas. Sapnavau kad apkabinęs Moniką aistringai bučiuoju ir šnabždu kaip labai pasiilgau…
Vėl tas keistas jausmas, tarsi kažkas mane stebėtu ir kažko lauktų..
Viena akimirka…
Išgirdau riksmą o atsimerkęs neberandu jos glėbyje, užsitrenkia durys ir…
Pabundu., kambaryje labai šalta ir tamsu, dūstu. Nieko nerandu šalia.., matau koridoriaus gale iš vonios kambario pro plyšį durų apačioje, sklindančia šviesa.. Sunerimęs atsikeliu ir vos nueinu iki Amelijos kambario, bet pravėres duris prieblandoje matau tik tuščią lovą, šviesos mygtukas neveikia. Nugara „nubėga“ tas pats keistas jausmas iš sapno ir aš jau sukaustytu nerimo ir baimės balsu šaukiu jas… Bet niekas neatsiliepia.., bėgu į vonia. Bet atidarius duris man sulinksta keliai ir aš jau kniūpščias.. Ant grindų guli du pistoletai. Kodėl aš žinau jų pavadinimus ir kaip reikia stovėti jais šaudant norint išgauti optimaliausia taiklumą..? Kraujo bala, kurioje mirksta du „Beretta 92F“ pistoletai plečiasi..? Bet jokio kūno nėra! Čia tik aš ir mano…. kraujuojanti krutinė, kuri jau nudažė raudonai visas grindis. Springstu krauju ir….
I remember now..
Prisiminiau viską.. Jau skiriu sapną nuo realybės, mano sapnai man negailestingi… Pamenu vietą kurioje palaidota Monika ir Amelija, žliumbiu visu savo kūnu… Silpna.., mano kūnas su kiekvienu besispardančios širdies atodusiu vis labiau vėsta, o aš iš skausmo nebeprarėkiu.. Nors ir žinau kad niekas manes negirdėtu.. – Šitame name jau senai niekas nebegyvena.., tiesą pasakius mieste taip pat… O visas pasaulis šiandien – tai tik kažkada egsistavusios gyvybės paminklas..
… I killed them all …
7 Responses to “Somewhere Else”
Svaigstu.. 🙂
Parašyčiau, kad gražu. To neužtektų.
Someone Else rašė:
glebyje nerandi ko? nes kiek suprantu cia apie teti ir dukrytes 🙂
avietinis_ debeselis rašė:
Jeigu aš neklystu, neberanda Amelijos.
Man patiko 🙂
avietinis_ debeselis rašė:
aiskumelis:)
kagi lauksim tesinio…