Štai vienas iš mano darbelių
Pažiūrėk į akis..
Pasakyk ką matai..
Nieko?
Ačiū.
Būtent, tu ten turi nieko nematyti..
Jos ne tau..
Lik stovėti vietoje..
Apsisuku ir nueinu..
Tu stovi..
Mano plaukai siaučia lietuje, o aš einu vis spartesniu žingsniu..
Pasuku už betono sienos ir suklumpu..
Šlapia.. Purvina..Nemalonu..
Noriu pakilti, noriu išskristi..
Kaip paukštis..
Noriu, kad tas paslaptingasis vėjas neštu mane toli toli..
Noriu palydėti saulę..
Paskutinį kartą ir tada išnykti..
Išnykti, taip kaip tu išnykai, iš mano gyvenimo, iš mano minčių..
O ar tu ten tikrai buvai?..
Ne tikriausiai nebuvai..
Nes jei būtum buvęs, butum niekada neišnykęs..
Kad tai ir melas šį kartą (ir tikriausiai visus kitus) save apgaunantis melas yra geriau nei skaudi neteisybė..
Kas prieštarausite?
Vis dar sėdžiu ten kur purvina ir nemalonu..
Lietus liovėsi..
Diena eina toliau..
Vakarėja, o aš vis dar sėdžiu..
Staiga..
Iš už kampo pakilęs vėjas pagauna mano sielą..
Nusineša.. Skraidina ją.. Taip pagaliau skrendu..
Nežiūrėk..Nematysi..
Viso betoninės sienos, viso purvinos gatves..
Dabar aš paukštis..
Laisvas vėjo nešamas paukštis..
Paprašau naujojo draugo nuskraidinti palidėti saulės..
Paskutinį kartą pamatyti tą nuostabų vaizdą..
Žiūriu į tą saulę.. Į saule kuri taip kaitriai šviečią..
Paskutiniai spinduliai išnyksta už upes posūkio..
Nuo medžio krentantis lapas tyliai sušnibžda..
Jau laikas..
Pakylu aukštai aukštai..
Pora apsisukimų ore ir staigus kritimas žemyn..
_______________________________________________
Pabudau ir vėl buvau ten kur ir pirma..
Tik mano lūpų dar niekas nebučiavo..
Visa tai nieko asmeniška su manimi. Rašau pirmuoju asmeniu, nes taip man patogiau ir taip esu įpratusi..
Darbas jūsų teismui.
šaunu 🙂
Dėkui 🙄
tai kad tu katik parašiai luktelk 🙂
Malonu, kad jums patinka :kla:
fainai… 😀
Labai šaunios eilės 🙂
Vitalija—> Ačiū 🙂
Kodėl toli? 😉
Imagine rašė:
Taigi neturėjau ką veikti, tai nusprendžiau perašyti jums čia vieną iš savo darbelių 🙂
Meilės sapno fonas..
Norėdama palikti savo kūną
Norėjau dar ir saulę pamatyt.
Išbėkt basa rasoton pievon
Ir leistis vėjo gūsio nešama…
Kodėl sustojau pievos vidury?
Pakelt net kojos negalėjau
Aš negaliu lyg šiolei atsakyt.
O ką kalbėt apie akim regėtą vaizdą..
Sustojo rodos priešais mano sielą,
Žiūrėjau tiesiai į širdies gelmes.
O aš net žvilgsnio atitraukti negalėjau
Stovėjau taip nenugalėdama savęs..
Bijojau net gi greit įkvėpti,
Kad tiktai to aš nesugriaučiau…
To kvapo, meilės žiburių.
Tik netikėjau ką ir vėl ten pamačiau…
Atrodo žaibišku greičiu atslinko rūkas.
Jis bėgo tarsi žirgas dangumi.
O aš stovėjau ir žiūrėjau
Kaip jį į nežinę nuneša visą..
Visi apjuosę savo rankom
Jį maigė, tempė link savęs,
O jis žiūrėjo tiktais priešais..
Žiūrėjo tol kol nebematė net manęs.
Likau viena, šaltoj rasotoj pievoj..
Kaip žaibas trenkė nerimo banga..
O gal tai buvo jis, ta mano meilė?
Kuri savu žvilgsniu nudegino mane.
Ieškojau meilės tarsi paukštė
Skraidydama aukštai žydram fone.
Ieškojau savo meilės, savo laimės.
Kuri turėtų būti mano širdyje.
Žinojau, kad manęs ten nebėra.
Jutau, kad jo šilta šviesa šalia.
Jutau ir traukiaus iš tamsos.
Aš atsimerkiau ir pamačiau…
Savo meilę..
Jis stovėjo prieš mane…
Darbas jūsų tesimui 😉
neveltui uz ji gavai diploma :tumb:
OHO 🙂
Ačiū jums labai labai 🙂
Na nežinau bus matyti kaip bus vėliau, bet gyvenimo su tuo tikrai nesieju..
Na esu parašiusi ir ne tokių gražių darbų, ta prasme ten skaudesnės mintys ir panašiai.. Tai vat gal dar kokį vieną, kitą įdėsiu..
O šeip savo darbais nelabai tesidalinu, nes manau, kad jie neįdomūs ir panašiai, tik va dabar čia nusprendžiau įdėti, o šeip rašau į sasiuvinį ir tiek..
Pačiam dažniausiai atrodo, kad darbai negražūs, man irgi taip būna.. Bet tavo išties labai šaunūs, linkiu sėkmės ateity, kad ir taip dėl savęs pakurt, ar parašyt eilėrašti kokiam žmogui.. na kad ir išlieti savo savijautą, tiek gerą, tiek blogą eilėse išties, manau, geras dalykas 🙂
Gražu 😉
Imagine—>Taip pritariu tikrai dažnai taip atrodo pačiam..Tik va labai džiugu, kad kitiems jie patinka 🙂
…Kartais…
Kartais taip norisi..
Pasislėpt…
Pasislėpt taip,
Kad niekas nesurastų..
Kartais norisi bėgt..
Bėgt taip,
Kad niekas pavytų..
Kartais….
Kartais norisi verkt….
Norisi, kad ašaros
Niekad neišdžiūtų….
Kartais norisi juoktis..
Juoktis garsiai..
Ir niekad neliūdėt…
Kartais norisi ateit..
Ir niekad neišeit..
Norisi būt šalia..
Ir niekados nesiskirt..
Paimt už rankos
Ir nepaleist..
Nusivest toli toli..
Ten kur niekas nemato..
Ten kur niekas negiri..
Kartais norisi rėkt..
Rėkt taip garsiai,
Kad visas pasaulis girdėtų…
Kartais norisi patylėt…
Taip,
Kad girdėtųsi,
Kaip rudenį
Krinta virpantis lapelis
Nuo medžio…
Kaip snaigė
Žiemą leidžiasi
Ant tavo delno.
O kartais..
Kartais taip norisi
Mylėt..
Mylėt taip,
Kaip niekad nemylėjai..
Mylėt taip,
Kaip niekas nemoka mylėt..
Mylėt taip,
Kad niekas nesuprastų…
O kartais norisi,
Kad tave mylėtu…
Kad mylėtu visa širdim…
Kad niekad nepaleistų…
Visada kartu būtų..
Kartais…
Norisi..
~Iš karto prašau nepykti už mažą dydi teksto tiesiog man atrodo, kad šis kūrinukas turėtų taip atrodyti, todėl taip ir darau.. 🙄 ~
Labai grazu, teisinga ir gyvenimiska 🙂
As labai daznai taip jauciuosi…
modi777 rašė:
Ne tu vienas(a) [Atleisk tiksliai nežinau 🙄 ]
Šeip labai apsidžiaugiau kai atradau tą darbelį jis galbūt vienintelis susijas su manimi labiau..
O gale dar po "Kartais..Norisi.." Gali tęsti ir tęsti, bent jau aš manau, kad galėčiau tęsti 😉
Tikrai kartais norisi… O man kartais norisi isnykti arba nieko nenoreti, pradingti i niekur, negalvoti, nejausti neegzistuoti, kartais tikrai taip norisi… Gaila kad norai ir lieka tik norais…
modi777 rašė:
Kažkada ir man taip buvo..Ir tikrai visai nesenei, bet visa tai staigei taip pasikeitė.. Tikiuosi ir tau pasikeis.. Norai pildosi tik reikia jais tikėti visa širdimi 🙂
Čia kažkas panašaus gal atspindės tave nežinau..
Tiesiog dedu..Kurtas darbelis tada kai man buvo panašiai kaip tau..
…Pabaigos pradzia…
Svajonės…
Kuo jos didesnės, tuo aštresnėm šukėm dužta.
Jomis išklotas ilgiausias kelias, kuriuo eini vien tam, kad savomis akimis įsitikinti jog ten nieko nebėra.
Ten, tik aukšti batai, storais padais, kad eidamas galėtum lėtai ir abėjingai sutrypti, tai kas liko.
Iki pat niekur.
Kur švaru, puslapiai neprirašyti, dar niekas nuorūkų neprimėtė.
Kur tiesiog gražus pasaulis…
Netinka.
Svarbu išsivalyti savo kampą, rankas ir galvą padėti ant kelių ir laukti kol viskas baigsis.
Niekada nesibaigia, gal tik duženas išnešioja praeiviai.
Stebėjimosi, ko gero verti, tik dumai.
Jie kyla nuo pačios apačios.
Pakyla, išsiveržia ir dingsta, be pėdsako, sužeisdami visus, kurie pakankamai kvaili stoti jiems skersai kelio…
Laibai paprasta turėti vienintelį tikslą – išnykti ir negrįšti.
Dėl viso kito kalta tik aplinka.
Ne viena mano kova nėra verta pergalės.
Kaip buvo minėta.
Iškeliu galvą, į akis, žiūriu su laimėtojos šypsena ir lengva neapykanta, tik todėl, kad jau esu suplanavusi katastrofišką pralaimėjimą.
Aš nepasiduodu…
Niekada.
Gal bent ant ankapio bus parašyta, kad bepročiai nieko nebijo…
Istikruju labai atitinka mano busena. Norisi isnykti ir negryzti… Bet tai zinau tik as… Tokia gelezine kauke su grazia apdaila esu uzsidejus ir jos niekas negali nuimti… Bet nieko negaliu kaltinti, negaliu kaltinti kad nesupranta kaip jauciuosi, nes jau per ilgai slepiuosi po ta kauke… Niu jau ziuriu per daug uzsivedziau…
modi777 rašė:
Galbūt tau reikia surasti žmogų kuriuo tu galėtumei pasitikėti ir jam išsipasakoti tada gal palengvėtų..Nes viską laikyti savyje tikrai nėra gerai.. 🙄
Zinai kad nenoriu, issipasakoju draugem, kurios mane visada supranta, bet zinai jau nebenoriu ir ju savom problemom uzkrauti, nenoriu kad jos nervuotusi… Nes tada pasijauciu tokia dar didesne kenkeja…
modi777 rašė:
O negalvojei nueiti pas psichologą? Šeip kiek žinau padeda, tik reikia gerą surasti.. 🙄
nu nzn, mane kol kas supranta, bet siaip, ai o psichologai tai ne man. Nemanau kad galeciau ka nors jam pasakyt… Kaip visada kapstysiuos pati… Jau pripratus.
modi777 rašė:
Na supranta tai supranta iki tam tikro lygio visada taip.. 😐
Niu nezinau nezinau, o gal geriausia nieko nedaryt ir plaukt pasroviui… Egzistuoji ir tiek… O ko daugiau reikia….
modi777 rašė:
Manau, kad galima ir taip tik tau gal reikėų truputi kitaip į gyvenimą pažiūrėti..Ar tiesiog kažkuo užsiimti.. Na net nežinau.. Tiesiog kad po truputi būtų geriau, o ne blogiau nes dar į depresiją pulsi.. 🙄