2024 16 balandžio

28 thoughts on “Spyglea’s rašlevos

  1. Taigi neturėjau ką veikti, tai nusprendžiau perašyti jums čia vieną iš savo darbelių 🙂

      Meilės sapno fonas..

    Norėdama palikti savo kūną
    Norėjau dar ir saulę pamatyt.
    Išbėkt basa rasoton pievon
    Ir leistis vėjo gūsio nešama…
    Kodėl sustojau pievos vidury?
    Pakelt net kojos negalėjau
    Aš negaliu lyg šiolei atsakyt.
    O ką kalbėt apie akim regėtą vaizdą..
    Sustojo rodos priešais mano sielą,
    Žiūrėjau tiesiai į širdies gelmes.
    O aš net žvilgsnio atitraukti negalėjau
    Stovėjau taip nenugalėdama savęs..
    Bijojau net gi greit įkvėpti,
    Kad tiktai to aš nesugriaučiau…
    To kvapo, meilės žiburių.
    Tik netikėjau ką ir vėl ten pamačiau…
    Atrodo žaibišku greičiu atslinko rūkas.
    Jis bėgo tarsi žirgas dangumi.
    O aš stovėjau ir žiūrėjau
    Kaip jį į nežinę nuneša visą..
    Visi apjuosę savo rankom
    Jį maigė, tempė link savęs,
    O jis žiūrėjo tiktais priešais..
    Žiūrėjo tol kol nebematė net manęs.
    Likau viena, šaltoj rasotoj pievoj..
    Kaip žaibas trenkė nerimo banga..
    O gal tai buvo jis, ta mano meilė?
    Kuri savu žvilgsniu nudegino mane.
    Ieškojau meilės tarsi paukštė
    Skraidydama aukštai žydram fone.
    Ieškojau savo meilės, savo laimės.
    Kuri turėtų būti mano širdyje.
    Žinojau, kad manęs ten nebėra.
    Jutau, kad jo šilta šviesa šalia.
    Jutau ir traukiaus iš tamsos.
    Aš atsimerkiau ir pamačiau…
    Savo meilę..
    Jis stovėjo prieš mane…

    Darbas jūsų tesimui 😉

  2. Ačiū jums labai labai 🙂

    Na nežinau bus matyti kaip bus vėliau, bet gyvenimo su tuo tikrai nesieju..
    Na esu parašiusi ir ne tokių gražių darbų, ta prasme ten skaudesnės mintys ir panašiai.. Tai vat gal dar kokį vieną, kitą įdėsiu..
    O šeip savo darbais nelabai tesidalinu, nes manau, kad jie neįdomūs ir panašiai, tik va dabar čia nusprendžiau įdėti, o šeip rašau į sasiuvinį ir tiek..

  3. Pačiam dažniausiai atrodo, kad darbai negražūs, man irgi taip būna.. Bet tavo išties labai šaunūs, linkiu sėkmės ateity, kad ir taip dėl savęs pakurt, ar parašyt eilėrašti kokiam žmogui.. na kad ir išlieti savo savijautą, tiek gerą, tiek blogą eilėse išties, manau, geras dalykas 🙂

  4. Imagine—>Taip pritariu tikrai dažnai taip atrodo pačiam..Tik va labai džiugu, kad kitiems jie patinka 🙂

    …Kartais…


    Kartais taip norisi..
    Pasislėpt…
    Pasislėpt taip,
    Kad niekas nesurastų..

    Kartais norisi bėgt..
    Bėgt taip,
    Kad niekas pavytų..

    Kartais….
    Kartais norisi verkt….
    Norisi, kad ašaros
    Niekad neišdžiūtų….

    Kartais norisi juoktis..
    Juoktis garsiai..
    Ir niekad neliūdėt…

    Kartais norisi ateit..
    Ir niekad neišeit..
    Norisi būt šalia..
    Ir niekados nesiskirt..
    Paimt už rankos
    Ir nepaleist..
    Nusivest toli toli..
    Ten kur niekas nemato..
    Ten kur niekas negiri..

    Kartais norisi rėkt..
    Rėkt taip garsiai,
    Kad visas pasaulis girdėtų…

    Kartais norisi patylėt…
    Taip,
    Kad girdėtųsi,
    Kaip rudenį
    Krinta virpantis lapelis
    Nuo medžio…
    Kaip snaigė
    Žiemą leidžiasi
    Ant tavo delno.

    O kartais..
    Kartais taip norisi
    Mylėt..
    Mylėt taip,
    Kaip niekad nemylėjai..
    Mylėt taip,
    Kaip niekas nemoka mylėt..
    Mylėt taip,
    Kad niekas nesuprastų…

    O kartais norisi,
    Kad tave mylėtu…
    Kad mylėtu visa širdim…
    Kad niekad nepaleistų…
    Visada kartu būtų..

    Kartais…
    Norisi..

    ~Iš karto prašau nepykti už mažą dydi teksto tiesiog man atrodo, kad šis kūrinukas turėtų taip atrodyti, todėl taip ir darau.. 🙄 ~

  5. modi777 rašė:

    Labai grazu, teisinga ir gyvenimiska 🙂
    As labai daznai taip jauciuosi…

    Ne tu vienas(a) [Atleisk tiksliai nežinau 🙄 ]
    Šeip labai apsidžiaugiau kai atradau tą darbelį jis galbūt vienintelis susijas su manimi labiau..
    O gale dar po "Kartais..Norisi.." Gali tęsti ir tęsti, bent jau aš manau, kad galėčiau tęsti 😉

  6. Tikrai kartais norisi… O man kartais norisi isnykti arba nieko nenoreti, pradingti i niekur, negalvoti, nejausti neegzistuoti, kartais tikrai taip norisi… Gaila kad norai ir lieka tik norais…

  7. modi777 rašė:

    Tikrai kartais norisi… O man kartais norisi isnykti arba nieko nenoreti, pradingti i niekur, negalvoti, nejausti neegzistuoti, kartais tikrai taip norisi… Gaila kad norai ir lieka tik norais…

    Kažkada ir man taip buvo..Ir tikrai visai nesenei, bet visa tai staigei taip pasikeitė.. Tikiuosi ir tau pasikeis.. Norai pildosi tik reikia jais tikėti visa širdimi 🙂

    Čia kažkas panašaus gal atspindės tave nežinau..

    Tiesiog dedu..Kurtas darbelis tada kai man buvo panašiai kaip tau..

    …Pabaigos pradzia…

    Svajonės…
    Kuo jos didesnės, tuo aštresnėm šukėm dužta.
    Jomis išklotas ilgiausias kelias, kuriuo eini vien tam, kad savomis akimis įsitikinti jog ten nieko nebėra.
    Ten, tik aukšti batai, storais padais, kad eidamas galėtum lėtai ir abėjingai sutrypti, tai kas liko.
    Iki pat niekur.
    Kur švaru, puslapiai neprirašyti, dar niekas nuorūkų neprimėtė.
    Kur tiesiog gražus pasaulis…
    Netinka.
    Svarbu išsivalyti savo kampą, rankas ir galvą padėti ant kelių ir laukti kol viskas baigsis.
    Niekada nesibaigia, gal tik duženas išnešioja praeiviai.
    Stebėjimosi, ko gero verti, tik dumai.
    Jie kyla nuo pačios apačios.
    Pakyla, išsiveržia ir dingsta, be pėdsako, sužeisdami visus, kurie pakankamai kvaili stoti jiems skersai kelio…
    Laibai paprasta turėti vienintelį tikslą – išnykti ir negrįšti.
    Dėl viso kito kalta tik aplinka.
    Ne viena mano kova nėra verta pergalės.
    Kaip buvo minėta.
    Iškeliu galvą, į akis, žiūriu su laimėtojos šypsena ir lengva neapykanta, tik todėl, kad jau esu suplanavusi katastrofišką pralaimėjimą.
    Aš nepasiduodu…
    Niekada.
    Gal bent ant ankapio bus parašyta, kad bepročiai nieko nebijo…

  8. Istikruju labai atitinka mano busena. Norisi isnykti ir negryzti… Bet tai zinau tik as… Tokia gelezine kauke su grazia apdaila esu uzsidejus ir jos niekas negali nuimti… Bet nieko negaliu kaltinti, negaliu kaltinti kad nesupranta kaip jauciuosi, nes jau per ilgai slepiuosi po ta kauke… Niu jau ziuriu per daug uzsivedziau…

  9. modi777 rašė:

    Istikruju labai atitinka mano busena. Norisi isnykti ir negryzti… Bet tai zinau tik as… Tokia gelezine kauke su grazia apdaila esu uzsidejus ir jos niekas negali nuimti… Bet nieko negaliu kaltinti, negaliu kaltinti kad nesupranta kaip jauciuosi, nes jau per ilgai slepiuosi po ta kauke… Niu jau ziuriu per daug uzsivedziau…

    Galbūt tau reikia surasti žmogų kuriuo tu galėtumei pasitikėti ir jam išsipasakoti tada gal palengvėtų..Nes viską laikyti savyje tikrai nėra gerai.. 🙄

  10. Zinai kad nenoriu, issipasakoju draugem, kurios mane visada supranta, bet zinai jau nebenoriu ir ju savom problemom uzkrauti, nenoriu kad jos nervuotusi… Nes tada pasijauciu tokia dar didesne kenkeja…

  11. modi777 rašė:

    Zinai kad nenoriu, issipasakoju draugem, kurios mane visada supranta, bet zinai jau nebenoriu ir ju savom problemom uzkrauti, nenoriu kad jos nervuotusi… Nes tada pasijauciu tokia dar didesne kenkeja…

    O negalvojei nueiti pas psichologą? Šeip kiek žinau padeda, tik reikia gerą surasti.. 🙄

  12. modi777 rašė:

    nu nzn, mane kol kas supranta, bet siaip, ai o psichologai tai ne man. Nemanau kad galeciau ka nors jam pasakyt… Kaip visada kapstysiuos pati… Jau pripratus.

    Na supranta tai supranta iki tam tikro lygio visada taip.. 😐

  13. modi777 rašė:

    Niu nezinau nezinau, o gal geriausia nieko nedaryt ir plaukt pasroviui… Egzistuoji ir tiek… O ko daugiau reikia….

    Manau, kad galima ir taip tik tau gal reikėų truputi kitaip į gyvenimą pažiūrėti..Ar tiesiog kažkuo užsiimti.. Na net nežinau.. Tiesiog kad po truputi būtų geriau, o ne blogiau nes dar į depresiją pulsi.. 🙄

Parašykite komentarą