2024 7 spalio

32 thoughts on “Stounhendžas”

  2. Teko vaziuoti, bet kazkaip kiek prisimenu mes nesuradome, ten Cornwal’e ar ne?
    Verta nuvaziuoti? Idomu?
    Gal si savaitgali jei oras netisk prie juros degintis 😆 visai ir nulekciau, bet kiek prisimenu ten sunku surasti.

  3. Imagine kiek zn ten jie buvo kiap ir sventykla, ten buna labai puikus vaizdas kai saule teka ir leidziasi ten pasidaro tokios juostos ir pannu vnz ten pastatytakazkokioms apeigoms , visko gherai jau net nepameu…ten begalo idomu, o ir jausmas toks keistas apima…beje jeigu aplankai visas 7 pasaulyje esancias tokias sventyklas -tampi begalo laimingu zmogumi (xixi) …Zizi ten labai lengva rasti nuo Andover’io gal 11 myliu…

  6. rdream, sonja, įdėsiu paveikslėlį, turėtumėt būt matę 😀

    Įdomu būtų sužinoti, kur tos 7 vietos. Tikrai negirdėjau, kad visas aplankęs tapsi labai laimingas.. Na visgi aš tuo tikiu, gal kam nors jau ir pavyko atrasti tą tikrąją laimę…

  26. Keistasis stounhendžas… Šis žilą senovę regėjęs iš didžiulių akmenų sukurtas paminklas dar ir šiandien kelia daugybę įvairių spėlionių. Buvo manoma, kad jį sukūrė druidai, graikai, finikiečiai ar Atlantidos gyventojai; tai galėjo būti žmonių aukoms skirta šventykla, astronominis kalendorius ar dangaus vartai.
    Praėjus 4 000 metų nuo šio paminklo statybos pradžios, stounhendžas ir šiandien stūkso, toks pat paslaptingas ir šventas, koks tikriausiai atrodė tiems žmonėms, kurie paskyrė savo gyvenimus jam statyti. Beje, stounhendžą kūrė net 25 žmonių kartos.
    Šis priešistorinis ritualinis paminklas, stovintis Solsberio lygumoje Anglijoje, pradėtas statyti maždaug 3000 metų prieš Kristų. Stounhendžą juosia apskritas griovys ir pylimas su 56 keistomis duobėmis, vadinamomis Aubrėjaus duobėmis (pagal jas atradusio britų antikvaro Johno Aubrey’aus vardą). Šiaurinėje dalyje esantis įėjimas veda į grioviu iš abiejų pusių atskirtą platų ir ilgą kelią, vedantį šiaurės rytuose esančios Rytų Avono upės link.
    Patį stounhendžą sudaro akmenys, išsidėstę keliais vis mažėjančiais koncentriniais apskritimais. Įdomu tai, kad akmenys yra skirtingos sudėties ir atgabenti iš skirtingų salos dalių. Viduryje esančios dvi pasagos formos akmenų kompozicijos supa keistą plokštę, vadinamą Altoriaus akmeniu. Aplink stounhendžą stūkso daugybė pilkapių.
    Maždaug 55 metais prieš Kristų – 410 metais po Kristaus stounhendžą sudarkė užkariautojai romėnai, nuvertę daug iki tol statytų akmenų. Statinys nukentėjo ir vėlesniais amžiais. 1958 metais nuversti akmenys buvo atstatyti, siekiant bent iš dalies sugrąžinant paminklui jo ankstesnę išvaizdą. 1953 metais ant kai kurių nuverstų akmenų buvo rasti negilūs raižiniai, vaizduojantys bronzinius kirvius, Britanijoje naudotus 1600-1400 m. pr. Kr., ir durklus, kokie buvo naudojami Graikijoje 1600-1500 m. pr. Kr.

    Jau ilgą laiką bandoma paaiškinti stounhendžo paskirtį. Apie tai sukurta daugybė įvairių teorijų, tačiau šiuo metu labiausiai paplitęs 1964 m. amerikiečių astronomo Geraldo S. Hawkinso paskelbtas aiškinimas. Šis mokslininkas kompiuteriu sulygino stounhendžo pavyzdžius su astronomine informacija apie 1500 m. p. Kr. (kuomet buvo naudojamas šis statinys) buvusiu dangaus kūnų išsidėstymu. Pasak G. S. Hawkinso, stounhendžas galėjo būti naudojamas vasaros ir žiemos saulėgrįžos, pavasarinių ir rudeninių ekvinokcijų bei tiek saulės, tiek mėnulio užtemimams numatyti; įvairiems kitiems su saule ar mėnuliu susijusiems gamtos reiškiniams nuspėti. Be to, jis galbūt buvo naudojamas ir kaip paprastas kasdieninis kalendorius.
    Kitos teorijos teigia, kad nepaisant to, jog stounhendžas buvo skirtas metų laikų kaitai stebėti (tai buvo labai svarbu tuometiniams žmonėms, pradėjusiems verstis žemdirbyste), vėliau jis tapo arba svarbia šventykla, arba dangaus kūnų judėjimui stebėti skirtu prietaisu.
    Stounhendžas apipintas nuostabiomis legendomis. Viena jų pasakoja, kad paslaptingi akmenys yra vartai į tą erdvę, iš kurios mes atkeliavome; kas penkerius tūkstantmečius kažkas bando atverti tuos vartus – jeigu tai pavyktų, žemei iškiltų didelė grėsmė.
    Su stounhendžu neretai siejamos blogio jėgos. Vienas mitų pasakoja apie šėtoną, kuris nusipirkęs magiškuosius akmenis iš airių moteriškės ir oru juos nugabenęs į Solsberio lygumą, kur vietinio kaimo gyventojams liepęs juos suskaičiuoti pagal mįslingą skaičiuotę. Kaimo vienuoliui pasakius, kad akmenų yra pernelyg daug (tai susiję su kitu mitu, pasak kurio yra neįmanoma suskaičiuoti visų stounhendžo akmenų), šėtonas taip supykęs, kad paleidęs vieną akmenį į vienuolį ir užgavęs jo kulną. Nors vienuolis likęs nesužeistas, tas akmuo nuo to laiko vadinamas Kulno akmeniu.
    Tačiau populiariausia legenda kilusi iš dar XII amžiuje Žofrėjaus iš Monmuto parašytos istorijos, pagal kurią bretonų karalius Aurelijus norėjęs pastatyti paminklą vietovėje, kurioje buvę keli šimtai kapų su mūšyje žuvusių Saksonijos karių palaikais. Legendinio karaliaus Artūro tėvas paklausęs burtininko Merlino, kur būtų galima gauti tinkamą paminklą, ir Merlinas pataręs jam paieškoti Airijos kalnuose, kur stovėjęs apskritimas iš didžiulių akmenų, vadintas Milžinų šokiu (šiuos akmenis pasaulio pradžioje milžinai atgabenę iš Afrikos; buvo tikima, kad jie turi gydomosios galios). Karalius Aurelijus ir jo kariuomenė bandę išardyti statinį, tačiau jiems nepavykę. Tuomet į pagalbą vėl atėjęs Merlinas ir panaudojęs savo ypatingą prietaisą, kurio pagalba akmenys buvo išardyti ir perkelti į Solsberio lygumą, kur paminklas atstatytas.
    Tai tik kelios iš daugybės stounhendžą apipynusių legendų, kurios atskleidžia, kad nuo seniausių laikų žmonės mėgino ir nesugebėjo paaiškinti, kaip primityviomis priemonėmis žmonės sugebėjo sukurti tokį monumentalų statinį. Ir praėjus daugeliui amžių, į šį klausimą vis dar neatsakyta – paslaptingieji akmenys patikimai saugo savo paslaptį.

    Pagal iš kažkur iškapstytą veikejo „destroy” informaciją.

  30. Kiek radau savo knygoj tai yra Anglijoj -Stounhendzas, Eivberis statinys iš akmenų ratų ,Sihendžas Norfolko pakrantėje , Vudhendžas netoli Stounhendžo ;
    Prancūzija- Mugu Vihane statinys ;
    Škotija – Luiso saloje Kalaniše esantys luitai .

    Sounhendžas buvo magų buveinė , tai spėjų jie tai ir pastatė , o gal ateiviu pagalba , mat ateiviams palankus Stounhendžas , teleportuotis galėjo gal tiksliai nežinau , bet žinau kol magai buvo , jiem svarbus buvo Stounhendžas ir kol magai buvo ateiviams buvo svarbus Stounhendžas taipogi, bet burtininkai išnyko , nu dauguma ir nustojo funkcionuoti tas Stounhendžas gal 🙂

  32. Angl. Stone – akmuo; Henge – senosios anglų kalbos žodis, reiškiantis "kabėti". Stonehenge (Kabantys Akmenys) nebuvo kapavietė tikra to žodžio prasme. Ten yra kapų, bet juose palaidoti patys Stonehenge statytojai ir toje vietoje gyvenę žmonės. Šalia yra ir piliakalnis su palaikais. Pagal paskutinius aiškinimus, Stonehenge pastatė tuo metu ten gyvenę žmonės savo protėvių garbei. Tais laikais netoliese stovėjo toks pat stonchedžas, tik medinis. Medinis (laikinas) – gyviesiems, o akmeninis (amžinas) – mirusiesiems. Nustatyta, kad tie akmenys atitempti net ne iš Anglijos, o iš Velso (Wales, velso kalboje – Cymru). Tai daugiau nei 300 km!
    Aš daug metų gyvenu Anglijoje ir prie Stonehenge buvau daugybę kartų. Tikrai nepaprasta vieta. Stebuklų, aišku, ten jokių nėra, bet kaskart toje vietoje jautiesi kažkaip pakylėtai. Prie pačių akmenų prieiti negalima – jie aptverti juosta. Aplink veda takelis su Stop punktais, pažymėtais numeriu. Prie įėjimo į šį kompleksą galima paimti Audio gidą (anglų, rusų kalbomis. Lietuvių, deja, nėra) ir kaskart paspaudus mygtuką su numeriu, galima išklausyti kokią nors istoriją ar paaiškinimą. Jei ruošiatės važiuoti į Angliją – būtinai nuvažiuokite prie Stonehenge. Jis yra netoli nuo Salisbury, kelių A303 ir A344 kryžkelėje.
    Didžiojoje Britanijoje prieš beveik keturis tūkstančius metų buvo labai populiaru statyti akmeninius paminklus kaip Stonehenge. Jie įvairaus dydžio, nors Stonehenge – vienintelis toks pasaulyje ir pats didžiausias. Kiti yra mažesni ir išdėstyti įvairiai – vieni ratu, kiti – tiesia linija ir t.t. Pavyzdžiui, kalnuotame Cumbria rajone, per pusę kilometro nuo miestelio Keswick yra įspūdingas "Castlerigg Stone Circle" – akmenų ratas. Jis nėra toks didelis kaip Stonehenge, bet pati vieta – nuostabi. O mažame miestelyje Boroughbridge, šalia kelio A1 yra trys vienoje eilėje stovintys akmenys, tokio paties dydžio kaip stonhendžo akmenys. Jie vadinami The Devil`s Arrows. Šie akmenys buvo atitempti iš miestelio Knaresborough apylinkių (maždaug 15 km nuo Boroughbridge).
    Cairn Holy (du kompleksai – Cairn Holy 1 ir Cairn Holy 2) akmenys Škotijoje, Dumfries and Galloway rajone pastatyti Neolito laikotarpiu (prieš 6000-4000 metų).
    Netoli nuo miestelio Ripon, šalia kelio A6108, miške yra Druidų šventykla (Druid`s Temple). Visas statinys iš didžiulių akmenų, yra viduje ir aukojimo akmuo, ir akmeninis stalas su akmeninėmis "kėdėmis".
    Tokių ir panašių vietų čia daygybė. Atvažiuokite – liksite nustebę ir sužavėti. Jei norite – atsiųsiu šių vietovių nuotraukų. Rašykite 🙂

Parašykite komentarą

You may have missed

Kas yra Vpn vpn
2 min read

Kas yra Vpn

2024 9 gegužės
Kalėdos: kaip išvengti konfliktų santykiuose santykiai per sventes
3 min read

Kalėdos: kaip išvengti konfliktų santykiuose

2023 26 lapkričio
Kaip atskirti tikrą meilę nuo įsimylėjimo Kaip atskirti tikrą meilę nuo įsimylėjimo
8 min read

Kaip atskirti tikrą meilę nuo įsimylėjimo

2021 3 spalio
Kas yra meilė? kas yra meile
3 min read

Kas yra meilė?

2021 12 rugsėjo