Straipsnis apie Hip-Hop’ą

Hip-hop‘o istorija
Hip-hop‘o istorija prasidėjo 1969 metais Pietų Bronkse, Niujorke. Tiesa, žodžio „hip-hop‘as“ tada dar nebuvo, jis atsirado tik po penkerių metų (jį pasiūlė DJ Afrika Bambaataa). 1969 metais kitas legendinis didžėjus, Kul Herkas, sugalvojo kitą žodį: „b-boys“ – sutrumpinimas nuo „break boys“. Kul Herkas į Bronksą atvyko iš Jamaikos ir savitą gatvės vakarėlių supratimą, kur DJ‘jus suka plokšteles, o poetai kalba pagal muziką. Kul Herkas pradėjo naują pigių slaptų vakarėlių Niujorko getuose erą. Į rūsius ar apleistus namus, kuriuose jie vyko, ateidavo daug jaunimo, žmonės rinkdavosi prie klubų durų, kur grojo jų pamėgti didžejai. Vis labiau tarp Niujorko bi-boju populiarėjo hip-hop‘o šokis, vadinamas „breakdance“, o jau 1972 metais Bronkse ir Harleme buvo daug breiko brigadų, kurios dalijo miesto teritoriją ir šoko kiekviena savo sankryžoje.

Kita visiems žinoma ankstyvojo hip-hopo‘o kryptis buvo graffiti. Ši kryptis atsirado 1970 metais, kai 16-metis juodaodis Demetrivsas iš Vašingtion Hajtso pradėjo dažais rašyti savo pravardę – Taki 183 – ant Niujorko pastatų sienų. Tokios žymos buvo vadinamos „tagais“, ir jos dažniausiai buvo siejamos su breikerių pravardėmis. Bet pats didžiausias hip-hop‘o iškilimas buvo, žinoma, repo muzikos atsiradimas. Prasidėjo viskas 1975 metais, kai Kul Herkas vakarėlyje klube „Hevalo“ paėmė mikrofoną ir pradėjo breiko metu kalbėtis su šokančia minia. Visiems patiko. Iš pradžių tai buvo kokios nors palaikančios frazės, vėliau į šį monologą buvo įtrauktos ir kitos improvizacijos. Tai anuomet buvo vadinama ne repu, o žodžiu „emceeing“.

Repo šaknys glūdi tradicinėje Afrikos kultūroje, bet literatūroje apie repą ir jo formas („dozens“ ir „signifying“, dar vadinami „talking shits“) pradėta rašyti maždaug 1930 metais Harleme ir Pietų Bronkse. Jaunimas varžėsi, kad kiek galima geriau improvizuotų eiliuotą tekstą pagal griežtas taisykles. Du varžovai pakaitomis keitėsi savo tekstais, kol vienas pralaimėdavo. Tuo metu repo tikslu buvo kiek galima stipriau įžeisti savo varžovą, o dar geriau – jo motiną ar seserį.

Palaipsniui repo žanras pasirodė ir Niujorko diskotekose. Taigi viename iš tokių vakarėlių (tiesa, jis vyko gryname ore) susitinka Grendmasteris Flešas ir jo draugelis Kovbojus su Mele Melu (Mele Melas – vienas iš pirmiausių repo skaitytojų) ir dar su trimis vaikinais sukuria pirmąją pasaulyje repo grupę „Grand Master Flash & The Furious 5“. Tiesa, repą įrašinėjo ir anksčiau, tai buvo poetas- bitnikas Amiri Baraku (dar vadinamas Leroj Džons), Haki Madhubuti, taip pat grupė „Last Poets“.

Laikui bėgant hip-hop‘as ėmė keistis. 1974 metais DJ Afrika Bambaataa įsteigė pusiau religinę organizaciją „Zulu Nations“- ir tai buvo repo ideologizacijos pradžia. Būtent tada ir atsiranda pats „hip-hop‘o“ terminas, apjungęs muziką, šokį, gyvenimo būdą ir ideologiją. „Zulu Nations“ uždaviniu buvo breiko, repo, graffiti ir kitų afrikietiškų menų išaukštinimas, su tikslu juodaodžiuose vaikinuose ugdyti nacionalinį išdidumą ir atriboti juos nuo agresijos, nusikalstamumo ir kokaino. Vėliau ir repas, ir pats hip-hop‘as, įgauna daugiau militaristinį pobūdį.

Po kelerių metų į hip-hop‘ą pradėjo skverbtis komercija. Hip-hop‘as tampa komercijos žaidimu. Bet 1988 metais jauna West Coast grupė „NWA“ („Niggas Wit‘ Attitude“), kurios lideriu buvo Eazy-E, taip pat į jos sudėtį įėjo Dr. Dre ir Ice Cube, iš Los Andželo getto Kompton išleido savo pirmąjį relizą „Straight outta Kompton“ ir be jokių kalbų išsprendė klausimą apie hip-hop‘o likimą.

Prasidėjo gangsta-repo istorija. Dabar dainų tekstai buvo vien tik apie merginas, kokainą ir „drive-by shooting“ (kai kilerio mašina sustoja prie švesoforo šalia aukos mašinos…). Buvo demonstruojamas ne gėris ir teisingumas, bet banditų amoralumas. Žymiausi to meto reperiai buvo 2Pac, Liuteris Kempbelas ir Eazy-E, Dr. Dre, Ice Cube. Laikui bėgant, ypač po 2Pac mirties, gangsta-repas ėmė gesti. Bet visgi gangsta tematika išliko, nors jau be kraujo ir mėsos. Kaip tik remiantis šia gangsta tematika atsirado dar vienas žymus repo atlikėjas Puff Daddy ir kiti.

Hip-hop‘as Lietuvoje
Viskas prasidėjo 1988-aisiais, byrant TSRS. Tuo laikotarpiu per sieną sunkėsi vis daugiau informacijos apie Vakaruose gyvuojančias kultūras ir subkultūras, bet jaunimui svarbiausia jų sudėtinė dalis buvo muzika. Viena tokių subkultūrų – hip-hop’as, o būtent su šiuo reiškiniu susijusi Sindikato gyvastis, suleidusi šaknis ir pas mus. Pačioje pradžioje jos pasekėjus suskaičiuoti būtų pakakę dviženklio skaičiaus per visą Lietuvą, bet palaipsniui tas skaičius tendecingai didėjo. Šis didėjimas galų gale virto taip vadinamąja „pirma banga“, savotiška mada. Hip-hopą propaguojančio jaunimėlio buvo nemaža, tačiau daugelis, keičiantis muzikos stilių dominavimui, keitė ir savo įvaizdį gatvės visuomenėje. Laikas bėgo, banga nuslopo, tačiau „tikrieji“- tie, kurių širdžių ritmas iš tikro plakė „ritmą“, liko… Gatvės pradeda puoštis pirmaisiais tagais ir graffiti, kur ne kur galima išvysti keistus žmones, šokančius dar keistesnį šokį, vadinamą „breiku“. Pirmasis laisvės gurkšnis virsta galinga banga, miestuose ir miesteliuose pridygsta ivairių „squad“, „crew“ ir „family“, kurių šviežiai iškepti MC pradeda varyti pirmąjį lietuviškąjį rap’ą.

• Kaip atsirado kosmosas?

• Mašina už ~4000lt ?