Taigi radau tokį straipsnį laikraštyje, pasiskaitykit, ir pagalvokit ar nebūna taip su jūsų mielais šuneliais……………………
Į šunis kamuojančių ligų sąrašą galima įrašyti ir depresiją.
Įpratę prie žmogaus draugijos, dėmesio, rūpesčio ir staiga viso to netekę, gyvūnai patiria ilgalaikį stresą. Toks reiškinys dažnai pasitaiko vaikus auginančioje šeimoje.
Noras auginti gyvūnėlį, o po kurio laiko tingėjimas ar nenoras juo rūpintis, nulemia tolimesnį augintinio kelią: prie būdos arba į šunų prieglaudą. Galite tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi atstumtas keturkojis. Tačiau negalima nuleisti rankų, nes depresija sergančiam šuneliui prireiks daugiau pastangų. Geriausia tokioje situacijoje pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, nupirkti šuneliui kaulą nuo depresijos, praleisti su juo kuo daugiau laiko, pagirti jį, pasakyti, kad geresnio draugo nesate turėjęs.
Verkia naktimis
Jei gyvūną auginate ilgesnį laiką, tikriausiai pajutote, kad viskas, ko nori jūsų augintinis, yra dėmesys.
Besąlygiškai saugodamas ir gindamas savo šeimininką, šunelis nori būti pagiriamas, paglostomas ir labai nusivilia nepelnytai baramas ar baudžiamas.
Uršula, auginanti nedidelį kambarinį šunelį, prisimena jo reakcijas į barimą: „Džimis paspaudęs uodegą keliauja į savo kampą ir nesirodo, kol jo nepakviečiu. Bet ir atėjęs jis elgiasi nedrąsiai, jaučia, kad nusikaltęs. Paklaustas, ką padarė, šunelis nuleidžia galvą ir tipena atgal į savo guolį. Jei nesusitaikome su juo iki nakties, ryte randu apsiašarojusį šunį. Tokiomis akimirkomis man jo labai gaila, todėl stengiamės nesipykti, o jei jau susipykstame, taikomės, kad nebūtų ašarų naktį“.
Dogo šeimininkė Dalia pasakojo, kad jos šunelis labiausiai liūdėjo po jos skyrybų su vyru. „Nebesulaukdamas vakarais grįžtančio šeimininko, keturkojis nustojo ėsti, žaisti, netgi pasivaikščiojimai lauke jam nebeteikė džiaugsmo. Prireikė nemažai laiko, kad šuo atsigautų“, – prisiminė moteris.
Dar vienas pavyzdys – kartu su vaikais augęs šunelis. Šiems išvažiavus studijuoti, mažasis draugas jaučiasi visų apleistas. Nebeturi su kuo dūkti, namuose likę tėvai jo nesupranta, vis kalba, kad reikės parduoti už du litus, jei neklausys. Atrodytų, tai tik juokai, bet šunelis nuo tokių pokštų gali rimtai susirgti.
Negalima liūdinti
Prisiminkite ir tuos kartus, kai keturkojis draugas lūkuriuoja, kol apsipirksite parduotuvėje.
Smagu, jei esate jį išmokę laukti, kol prisikrausite pilnus krepšius. Bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai šunelis pririšamas prie šalia parduotuvės esančios tvoros ar artimiausio stulpo ir paliekamas likimo valioje.
Tokioje situacijoje keturkojis patiria didelį stresą. Įsivaizduokite, kaip elgtumėtės patys jo vietoje. Kinologai sako: „Nepatingėkite savo draugui priminti, kad neketinate jo palikti, kad vos tik apsipirkę sugrįšite, o dar geriau – palikite jį saugoti namų. Tuomet ir jis, ir jūs būsite ramūs“.
Šuo – geriausias žmogaus draugas.
Jis supranta, ką jam sakote. Jeigu jums jo nebereikia, paieškokite kitų tinkamų šeimininkų, bet neliūdinkite to, kuris gyvena jūsų meilės vardan.
grazus straipsnis 🙂
Aha, labai. 🙂
Kažkaip liūdna pasidarė paskaičius tą straipsnį. Turbūt anksčiau nebuvau susimąsčiusi apie tai, jog gyvūnai irgi sunkiai išgyvena tokius dalykus kaip šeimos skyrybos ir t.t.
priminė vieną istoriją. Tai va, ateina laikas , kai tenka ciuckį rišti prie grandinėlės ir , tuo labiau , uždėti antkaklį. Pats nemačiau , bet pasakojo – su antkakliu apsiprato ne greitai , bet kai buvo pirmą kartą pririštas , sakė graudu buvo žiūrėt – liūdnas , tylus , ramus. Pagailėjo ir paleido. Tai gudruolis nesirodė visą dieną. stresas. O rezultatas neblogas – ima klausyti. Čia apie tą juodą mažiuką , nuotrauka yra.
😥
Na manyčiau, kad galima būtų pritaikyti kažką panašaus ir kitiems gyvūnams galbūt…
Koks straipsnis 😀
Oo, priminei Krasavica del to pasnekejimo telefonu 😳
tai dar apie tą ciucių kur rašiau. Nueinam prie balos , o tas tik vandenį uosto ir į vandenį palengva. Rupūžiukas keli mėnesiai , pats įlindo į vandenį. Ir dabar vienas pats nubėga , nusimaudo ir atgal.
graudus staripsnis 😉
net asara isspaude 😥
as auginu mazyti 3 menesiu stafordshyriuka ir jis gana daznai dusauja, o ypac kai guli .tie dusuliukai panasus i liudesi, gal ir jusu augintiniai kartais padusauja bet neisivaizduoju kodel taip gali but, gal jia ilgisi pirmuju savo namu… 😥
Visko gali būti…………. 😥
tik dar labiau suns uzsimaniau
Jo faina suni turet,nors mano suo netoks kaip kiti,nei laizo(retas atvejis),bet bent jau kai i kiema ruosiuos eit tai sokina aplinkui(80kg mases 😥
net sirdute suspaude bet as dar ne tokiu dalyku esu girdejusi ir maciusi… ech kos vis del to ziaurus gyvenimas…. 🙁