Kas per laikai atėjo…gėris nebevertinamas. Pasirodyk, kad esi geras žmogus tai tavimi iškart sieks pasinaudot, vaikštome su gerumo apsimestinėmis kaukėmis, atseit pagerbiame kažkokias iškilias dienas, kurios mini didvyriškumą, atsidavimą, gėrį, rodome kokie mes vieningi, kokie esame draugiški, nuoširdūs, geri… Bet tai MELAS! Aplinkui visur tik MELAS!!! Kiekvienas, tikrai sakau, kad kiekvienas bent kartą gyvenime esate pasinaudoję tų žmonių gerumu arba pagalvoję arba bent turėję giliai giliai tokių minčių kur nedrįstate net patys sau pasakyti apie gerus žmones: "Durnelis", "Nu jo, tikrai geras žmogus, bet tai nuobodybe", "Kažkaip reiktų man čia kad jis padėtų jeigu jau taip lengvai su juo (pasinaudoji ir pameti)". Užsidedame kaukes ir rodome jam "palankumą", "švelnumą", atseit pabendraujame dėl visa ko, nors mintyse visai kitokie dalykai.
Supuvęs pasaulis…jei gėris nėra vertinamas kaip aukščiausia vertybė kiekvieno žmogaus viduje (tai daroma tik išoriškai užsimetant kaukes), pradedama ieškoti ne gerų žmonių sau, o tokių bent truputį kaip aš pasakyčiau su šiokia tokia kad ir menkute "blogio gyslele", vadinamieji "blogi berniukai", "blogos mergaites" ir t.t. Geri žmonės tampa neįdomūs, jie nuobodybės, geriausiu atveju jie lieka tik paskutinėj vietoj kaip sąlyga: "O jeigu ką? Pravers, nepamaišys… Pasiimsiu aš ją (jį) bet kada, kai jau būsiu nusivylęs ar nebus pavykę su tais kitais.." Tie žmonės tampa tik paskutiniu šiaudu, kurio griebiesi, nes kitko negalėjai "geresnio" susirast..o viduje vis tiek lieki visada lyg kažko negavęs iš gyvenimo ir su mąstysena, kad galėjo būti geriau (nesvarbu, kad tas vadinamasis geras žmogus yra šalia tavęs ir gali tau duoti viską)..
Supuvęs pasaulis…idealai tėra tik metafora…metafiziniam lygmenį, kurie praktiškai nenaudingi… Aplinkui vien tik MELAS!!!
Tai ką jau bekalbėti apie tą Meilę… kai netgi joje nebesiekiama turėti absoliučiai gero žmogaus…kodėl? Vienas atsakymas paprastas ir garantuotas: Jie nuobodūs!…kitų galima dar daugiau prigalvot, bent tuziną..
Supuvęs pasaulis iš vidaus…
Supuvęs…
22 thoughts on “Supuvęs pasaulis”
Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Ko čia depresuoji..
PupaUoga rašė:
Siaip nedepresuoju, nes ne apie save rasau, pats esu kelis kartus taip pasinaudojes tikrai gerais zmonemis… db kai praejus daug laiko, pamastai giliau apie tai, tai slykstu pasidaro.. pagalvoji kad dar ir kiti tokie patys (dauguma)… ir suvoki kad aplinkui visur melas. Cia tik siaip issiliejau, penas mintims, pagalvot, pamastyt visiems
Supuvęs , bet kaip R. Downey Jr. per vieną filmą pasakė : it’s a shit world , but it’s the only one we got .
Tiesiog nebeieškok žmonėse to gėrio , tikėkis blogiausio , gal būsi maloniai nustebintas 😀
Be to , panašią temą buvau užvedęs apie civilizaciją .
Viskas kas parasyta yra gryna tiesa… Na ir kas? 🙂
sena problema kaip pasaulis..nors …dabar ypac ;]
patvirtinanti tai psalme
Ps 12
Dovydo psalmė.
I
2 Gelbėk, VIEŠPATIE!
Nebėra nė vieno teisuolio,
nerasi ištikimo žmogaus tarp mirtingųjų.
3 Visi meluoja – kaimynas kaimynui šneka
pataikūniškomis lūpomis ir veidmaine širdimi.
II
4 Teužčiaupia VIEŠPATS pataikūniškas lūpas, –
tesulaiko kiekvieną pagyrūnišką liežuvį, –
5 sakantiems: „Liežuviu gausime, ko norime.
Mūsų ginklas – lūpos,
kas gali mums viešpatauti?“
III
6 [i2]„Kadangi jie apiplėšia vargšus
ir beturčiai aimanuoja, nūn aš pakilsiu, –
sako VIEŠPATS, –
suteiksiu jam saugią vietą, kurios ilgisi“.
IV
7 [i3]VIEŠPATIES pažadai yra gryni, –
sidabras, grynintas tiglyje,
septynis kartus valytas.
8 Tu, VIEŠPATIE, mus ginsi,
saugosi mus nuo šios kartos per amžius.
9 Aplink visur nedorėliai bastosi,
visi giria, kas tarp žmonių nedora.
O kas liudniausia, kad zmonija turi toki dideli potenciala, kurio deja niekada neisnaudos, nebent atsiras zmogus kuris privers juos patiketi (besalygiskai) ir eiti link didingu darbu, ideju. Kaip ten sako: Humanity was born to show the greatness of God, that they are the best what he had ever created.
Taaip.., supuvęs… Nu, kad nelabai, sakyčiau. Gal kiek, bet nevisiškai. Apie „blogybes“ nemėgstu kalbėti, tad gal kiek apie kaip kuriuos pastebėjimus: Gatvėje senutei pabiro obuoliai. Sustojo automobilis, išlipo jauna moteris, padėjo juos surinkti ir senutę parvežė namo. Maža to, iki šiol ja rūpinasi, pristato maisto, nuveža kur, jei reikia. Ir tai buvę svetimi žmonės; Kažkada paštininkė ne savu noru, o tiesiog susimaišė ir neišmokėjo priedą, kažkur apie 35Lt. Daugiau nei po pusmečio susigaudė. Ten pensijas dažnai pasiima vienas šeimos narys už abu pasirašydamas. Tad tuos pinigus nesunkiai galėjo pasiimti pasirašydama pati, nes jei jų nepasigedo per pusmetį, tai ir nebūtu pasigedę. Gražino. Reikėjo skubiai kažkur nuvykti ir parvykti. Čiut užsiminus vienas kaimynas šoko iš lovos ir nebambėdamas, o tiesiog su šypsena nuveža ir parveža, o kitas, analogiškoje situacijoje, padeda šaukštą nedavalgęs pietų ir važiuoja. Ir tai be jokių savanaudiškų paskatų ar planų, kad tas, kuriam padėjo, padės kada nors ir jam. Tam nėra net menkiausių galimybių. Jau nekalbu apie verslininką skyrusi rentą gydimui ir pragyvenimui visai nepažystamam žmogui. Jis tik atsitiktinai sužinojo, nuvažiavo ir įsitikinęs jog tai tiesa nedvejodamas taip ir pasielgė. Ir čia tik tiek, kiek momentaliai atėjo į galvą. O tokių pavyzdžių atidžiau paieškojus būtu labai nemažai.
Gal būt pasaulis supuvęs atrodo dėl to, kad mes matome jame tiktai tai, kas blogai ir negebame matyti to kas iš tiesu daro pasaulį geresnį ir šviesesnį. Čia ne pasaulis kaltas, o mes patys, nes tokį jį matome ir tada tokį ir turime.
Susikuriame idealaus pasaulio modelį ir paskui pradedame lyginti. Mes norime pasaulį pritaikyti savo susikurtam modeliui, o tai yra tiesioginis noras sunaikinti esamą pasaulį. Su tokiais ketinimais nereiktu norėti, kad pasaulis šypsotusi.
Žmonės žmonėm kartais padeda, bet tų, kurie myli gamtą, per mažai…
Someone rašė:
Humanity will never be the greatest creation of God..
Algis957 rašė:
Tu nesupratai mano minties..Kur davei pavyzdzius, tai tie zmones, kurie padeda, taip elgiasi, butent ir yra tie Geri Zmones apie kuriuos as ir kalbejau… todel tai nepaneigia mano minties.
O del idealaus pasaulio vaizdinio (ne kiekvieno asmeninio vaizdinio, o kazkokio bendro, kuris nors ir nera identiskas, bet tikrai turi daug panasiu vertybiu), tai visiskai nesutinku, nes idejos butent ir yra tam kad butu siekiamos, nes kitaip kyla klausimas, kam jas isgalvoti ir tureti.
Logosas rašė:
Jau taip paneigti aš ir nesistengiau, o ir nelabai yra ką neigti. Aš pateikiau tai kaip atsvarą negatyviam pasaulio vertinimui.
Taip, idėjos būtinos ir siekis būtinas. Tačiau jei paanalizavus, tai siekis pakeisti duotybę yra klaidingas, nes mes gyvename tame pasaulyje, o jis juk ne mūsų. Mūsų pasaulis, tai mes patys, tiksliau mano pasaulis, tai aš pats. Ir tik šitą pasaulį aš pajėgus keisti. Kečiant savąjį pasaulį keisis ir santykis su išorinių pasauliu, o tai jau ir įtaką į išorinį pasaulį. Tad jei pabrėžiamas blogis, tai ir išorinis pasaulis atrodo blogesnis, o tada ir santykis su juo yra blogesnis. Tad ir vėl aš kartojuosi sakydamas, kad jei kas eina prieš blogį, tai aš einu už gėri jį matydamas ir stengdamasis jį skleisti iš savęs. Paimkim taip: Vienas yra mažiau geras, o kitas labiau geras. Tas, kuris yra mažiau geras turi galimybę siekti būti geresniu ir imti pavyzdį iš geresnio. Tas geresnis gali taip pat siekti būti dar geresnis, bet jei jis tą mažiau gerą pradeda vadinti blogesniu, o pats save vadina geresniu, tai jau yra, kad aš geras, o tas blogas. Čia jau gaunasi priešprieša ir tas mažiau geras virsta blogu, o blogį norisi naikinti,norisi, kad jo nebūtu, o noras ką nors naikinti, tai ir yra blogis, priešprieša gėriui, nes gėris tai kūryba. Taip tas geresnis artėja prie to mažiau gero, o ne atvirkščiai. Ir taip ne daugiau geresnių padaugėja, o padaugėja tų mažiau geresnių. Vadinasi Kažką vertindami kaip blogiu mes jį dauginame, o dauginame todėl, kad nesuprantame, kad blogis, tai nėra tas absoliutus blogis, bet tėra tik iškreiptas gėris, mažesnis gėris, gėrio trūkumas. Tad reikia skleisti teigimą gėrį, kad sumažinti to gėrio trūkumą.
as ir uz pozityvu mastyma ir kad pasaulis ne be gerio ir sviesos
bet pasaulyje yra kitokie standartai ir principai nei tie, kuriais vadovaujasi tie pamineti Gerieji zmones, siekdami tos sviesos , tiesos meiles- gerio
pasaulyje isgyvena stipriausias, stiprybe -jegoje, ismintis -savanaudiskame gudrume ir apsukrioje apgauleje bei mele , grozis-‘ spindintis poperelis’ ir t.t
Algis957 rašė:
Nemanau, kad siekis pakeisti duotybę yra klaidingas ir kad materialus pasaulis yra ne mūsų. Žmogus skiriasi nuo gyvūno būtent tuo, kad jis ir siekia pakeisti duotybę, pakeisti šitą pasaulį, jis jį bando pritaikyti savo reikmėms, kad galėtų lengviau išgyventi, nes išgyvenimas yra pagrindinis instinktas, kuris verčia žmogų kažką daryti. Taip yra keičiamas pasaulis: statomi namai, įdirbama žeme, keičiamas kraštovaizdis, sukuria naujus produktus (net ir maistą pvz modifikuotą) ir t.t. Taigi žmogus jau keičia duotybę ir tai nėra klaidinga, nes mūsų siekis yra išlikti. O kadangi aš esu ne vienas, aplink mane yra ir kitų žmonių, aš suvokiu, kad gyvendamas santarvėje su kitais, mano išgyvenimo ir gero gyvenimo taip kaip aš jį suvokiu galimybės padidės. Aš tarsi pradedu naudotis kitais žmonėmis, su sąlyga, kad jie manimi irgi naudosis – taip atsiranda mainai, prekyba, darbas ir t.t. Tai atsiranda iš savanaudiškų tikslų, bet tai nėra nei gėris nei blogis, tai tiesiog yra normalu – gamtiška, žmogiška, ar kaip ten kitaip bepasakysi, nes tai susiję su išgyvenimu – tai aš pavadinčiau neutralia aplinka pusiausvyra, nei gėris nei blogis.
Bet vat čia ir atsiranda problema! Atsiranda tokių žmonių, kuriems jų pačių gerovė, jų pačių išgyvenimas jiems patiems nebetampa toks svarbus, jie mieliau padeda kitiems – čia ir atsiranda gėrio sąvoka. O blogiu tampa tai, kas trukdo kitiems išlaikyti būtent tą anksčiau minėtą pusiausvyrą. Sutinku, su tavim, kad kartais persipina gėris su blogiu ir kad galima nukrypti nuo šito, kai tie žmonės, kurie yra geresni galimas variantas, kitus tada vertina kaip blogais. Bet! Tie Geri žmonės šito nedaro, jie nevertina kitų poelgių, tuo jie ir skiriasi nuo kitų. Jie nesako, kad jie yra geresni už kitus, jie tiesiog tai daro ir skleidžia tą gėrį. Tai mes, tie kurie, pasinaudojame jais, ir vertiname savo poelgius, mes patys tarsi tampame ir įvardiname save blogais, nes nesugebame būti tokie nesavanaudiški kaip jie, mes meluojame, naudojamės kitais, užsidedame nekaltumo kaukes ir t.t.
O db dėl to, kad sakai tas pasaulis yra ne mūsų, galima ginčytis (Hėgelis), kiekvienas iš mūsų šiame pasaulyje stengiamės įgyvendinti savo susikurtą idėją, taip šitas pasaulis tampa mūsų, nes būtent per šį pasaulį (juo naudojantis) matome save ir kitus žmones, kurie yra tokie pat kaip aš.
avietinis_ debeselis rašė:
As vis dar tikiu ir manau, kad galima pakeisti sitai, tik drasos cia neuztenka, reikia tureti ir pakankamai daug tokiu bendraminciu, kai nesi vienas, daug kas imanoma. Nors istorija parode, kad ir vienas zmogus gali daug ka, isimtys.
Algis957 rašė:
Mąstau visiškai taip pat.. galbūt skaitome tas pačias knygas, kurios privertė mūsų akis atsiverti ir suprasti kas yra kas, ir kaip viskas aplinkui vyksta.. 🙂
Duosiu irgi tokį paprastą pavyzdį, ar nebūna taip, kad kai jaučiatės prislėgti, viskas erzina, esate nusivyle žmonėmis, lyg tyčia viskas klostosi dar blogiau ir sunkina ir taip jau sunkią padėtį.. atrodo gyvenimas tada yra žiaurus, žmonės blogi…
Ir kitą kartą, kai trykštate energija, šypsotės, tiesiog liejatės per kraštus, tada rodosi ir aplinkiniai žmonės labai malonūs ir viskas aplink spindi, tada pagalvoji – gyvenimas yra gražus..
Kaip mes žvelgsime, kaip jausimės, ką galvosime – tą ir gausime. Mūsų skleidžiama energija užkrečia kitus mums to nežinant.. Jei manysime, kad pasaulis supuvęs, tai ir mes kartu imsime su juo pūti, nebematydami ir nebeatrasdami kažką gero ir gražaus, nes viską užgoš blogybės.. mes dejuosime, kaip gerais žmonėmis naudojasi, nors patys irgi nesustojame tai darę.. dejuosime, kad mumis naudojasi, tačiau neįžvelgiame pirmiausia viso to tikslo.. kiekvienoje situacijoje reikia įžvelgti gera, nes net ir nemaloni patirtis yra mokytoja.
Žinoma, nė vienas žmogus nemėgsta būti išnaudojamas, nors tai ir žino, tačiau negali nepadėt.. nes įžvelgia nesavanaudiškus tikslus, galbūt tas jo pasiaukojimas atneš kažkam gero..
Kartais žmonės sako, kad darau gerą, bet man atsitinka blogi dalykai.. reikia keisti mąstymą.. perėjus aš esu per visa tai ir tebeinu, toks tarsi užburtas ratas..
Imagine: visiškai su tavim sutinku, nes dabar net nevertiname nei savęs, nei kitų, pažiūrėkit, kokių yra žiaurių žmonių, kurie žudo vienas kitą. Aplamai šiame pasaulyje nėra teisybės ir gėrio. Visi šitie bruožai nyksta, vien dėl, kad viską daro naujausios technologijos ir nemokėjimas bendrauti su žmonėmis gyvai. Man labai pikta būdavo matyti kai mažamečiai mušdavosi mokykloje, o mokytojos su jais nesusitvarko. Manau dabartinis jaunimas visai kitoks negu mes gimę prieš nepriklausomybę ir po nepriklausomybės kelis metus į priekį. Dabar jei nebūtų kompiuterio arba telefono, nebūtų jokių problemų su brendimo laikotarpiu. Man net keista, kai jaunesnio amžiaus merginos pradeda lytinį gyvenimą būdamos nepilnametės. Atrodo jos nebežino, kitokių dalykų, kokių galima atrasti. Ech, kad kaip bebūtų gaila ritasi pasaulis.
Imagine rašė:
Nesijaučiu prislėgtas, ne daug kas erzina, bet žmonėms jaučiu labai didelę antipatiją.
Manau, ne tu vienas jauti.
Tu nežinai dėl ko jaučiu
Renagade rašė:
Gal nori pasidalinti savo mintimis, kodėl žmonėms jauti antipatiją?..
Prisipažinsiu, kad didelės simpatijos ir aš jiems nejaučiu..
Imagine rašė:
Dėl to, kad didžioji dalis mano aplinkinių gyvena savo apgailėtinus gyvenimus lyg jie būtų visatos centras, visiškai nemąsto apie tai, kas vyksta pasaulyje, info apie visokias Mijas ir Petruškevičius siurbia iš televizijos ir bulvarinės spaudos kaip avys, o visa kita ( politika, filosofija, mokslas t.t. ) – nesąmonės. Svarbiausios užduotys gyvenime: nusipirkti mašiną ir susirasti lengva, bet gerai apmokamą darbą ir svarbiausias asmuo tik jis pats .
Renagade":30ibrrl8] Imagine rašė:
Faktas kaip blynas. Apie ka as ir rasau. Supuves pasaulis. Nors is kitos puses paziurejus zmogiskas pasaulis, snekant ta prasme, kad zmogui visu pirma svarbiausias yra jis pats ir tik po to kiti. Nors mano nuomone turetu but priesingai…kodel? todel kad jeigu priimsim ta minti kad Dievas sukure zmogu pagal savo atvaizda kad jis darytu didzius darbus ir parodytu jog tai yra tobuliausias jo kurinys (kas yra netikintis galetu priimti minti kad zmogus tada yra kaip auskciausia ir tobuliausia butybe, ir jis turi tai irodyti darydamas atitinkamus darbus ir siekdamas atitinkamu tikslu: "irodyk, kad esi toks"), svarbiausias dalykas zmogui turetu buti ne jis pats, o pati zmonija apskritai. Zmonija – padaras (organizmas), o zmogus to padaro lastele, kuri daro viska, kad tas organizmas isliktu ir gyvuotu.
Renagade":rexw8tce] Imagine rašė:
Dėl to, kad didžioji dalis mano aplinkinių gyvena savo apgailėtinus gyvenimus lyg jie būtų visatos centras, visiškai nemąsto apie tai, kas vyksta pasaulyje, info apie visokias Mijas ir Petruškevičius siurbia iš televizijos ir bulvarinės spaudos kaip avys, o visa kita ( politika, filosofija, mokslas t.t. ) – nesąmonės. Svarbiausios užduotys gyvenime: nusipirkti mašiną ir susirasti lengva, bet gerai apmokamą darbą ir svarbiausias asmuo tik jis pats .
Žinai, visiškai su tavim sutinku. Džiugu girdėti, kad ne aš viena taip galvoju 🙂