Kiekvieno gyvenime ateina laikas kai paimama tokia knygutė į rankas. Kaip manote , imame skaityti tik dėl to kad mama ar močiutė prirėme, ar susiklosto aplinkybės ir bandoma ieškoti atsakymų į klausimus . Juk ne visada gali tikėtis atsakymo iš žmogaus , nes žinai kad nepajėgs. Ką norime ten surasti?
33 Responses to “Šv. raštas ir pamąstymai”
man asmeniskai tik siaip idomu… tik dar niekaip neatrandu tinkamos progos i viska pakankamai gerai isigilinti 🙄
Neseniai kalbejau su vienu senu pazystamu. Anksciau jis labai domejosi rytu filosofija, mistika ir panasiais dalykasi. Pradejo praktikuoti vudoo ir susimove. Pradejo „grimzti i liuna” kaip pats sake. Isgelbejo Biblija. Sugryzo prie savo tikejimo, taip sakant. Taciau tokia mintis pamastymui: jei jis butu musulmonas? Kas tada butu padejes? Atsakymas – Koranas. Taigi pati knyga neturi galios. Galia turi isitikinimas, kad knyga pades.
jei tokios knygos galių neturėtų tai jų ir neskaitytų didesnė dalis žmonijos
Stasys rašė:
Nu nu… O iš kur pas ją tokia galia? O tu pažiūrėk kokių galių turi BMW ar MERSAS, su jais irgi dauguma važinėja… O alkoholis, vajei…. Supranti, tiesiog kai kam įdomu kas joje rašoma, kaikas l.religingas, kaikas tiki, kad joje yra galių…
Pvz aš, būdamas armuchoj, bandžiau skaityt „Nująjį testamentą”, kad šiaip laiką prastumčiau ir dėl to, kad buvau girdėjęs, jog ten yra kaiko idomaus… bet aš šiaip akim permečiau, tai neskaičiau… O to kaiko idomaus yra senąjeme, tik aš tai per vėlai sužinojau… O dabar net nežinau, kas ten turėjo būti idomaus…
šaunuolis , moderatoriau, gerai klausimus statai. Va dabar ją pavartyk rimčiau ir rasi atsakymus dėl bmv , mersų , alkoholio . tai tikrai ne ekonomikos vadovėlis
Stasys rašė:
🙂
visai nenorėjau šventos vietos užkabinti. skaitydamas knygutes ką iš ten pasiimi? gal pasakysi kad tai tik mankšta akims?
Knyga nėra svarbi, svarbiausia yra tikėjimas. Jei žmogus tuo tiki kad gerdamas vandenį pasveiks, tai jis ir pasveiks.
Beje, čia sakot kad Šventas Raštas padeda, o kaip tada kitų religijų knygos?
zawe rašė:
mano nuomone sutampa
As i biblija bei panasias knygas ziuriu kaip i filosofinius kurinius, man patinka visos didziosios religijos, is visu galima pasisemti gyvenimo isminties. Ir dar pries skaitant biblija manau kad reiketu pasidometi to meto istorija, nes netinkamas interpretavimas gali sugadinti ir graziausia filosofine ideja.
tai vadovėlis. Ir iš jo mokomasi. O gal jau gimsta viską žinantys ir mokantys? Tai taisyklės. Pagal jas mokina gyventi. O kas dėl knygutės jėgos – paskaitinėkit ką nors iš priešingos literatūros vakarais. Pajusit skirtumą. Arba galite to ir nedaryti.
Kas dėl kitų religijų ir knygų. Manoma, kad žmogaus siela ir kūnas gyvam pavidale pereina ar mokosi kiekvienoje iš religijų. Man bent patiko teiginys , kad norint patekti į krikščioniškąjį sluoksnį , pirmiausiai pereini ir pagyveni islamo aplinkoje. Ten pagal viską daug griežtesni reikalavimai ir nurodymai. Pagalvokite , vien tik namazai po penkis kartus per dieną ir taip visą gyvenimą. Na o pas mus kartas ar du per metus apsilankyti bažnyčioje.
Kiekviena religija auklėja ir augina savo kaimenę.Kai ką griežčiau , kai ką atlaidžiau. Taip vyko ir taip vyks.
Ne knygoje esmė, o tikėjime. Tikėjimas žmoguoi douda viską, net ir mersą duos, jei labai norėsi ir tikėsi.
nea manes niekas newercia
Auxaplauke rašė:
As pakankamai studijaves biblija, ir siaip gyvenime patyres, taip kad Auxaplakei tikrai pritariu, na o ka apie biblija, joje daug isminties ir daug atsakymu i tokius gyvenimo klausimus kuriuose nesugeba padeti nei draugai nei kasnors is aplinkiniu rato, kitu religiju knygu neskaitau ir nedomina. Del baznycios, i kataliku baznycia neinu, rinkdavomes pas viena is giminaiciu ir kartu aiskindavomes, susitikdavom su kitais panasiais zmonem…
Pamenu vaikystėje…norėjau kuprinės..Pasiėmiau knygelę "Tėvę mūsų" ir visą perskaičiau su didžiausia viltim-kuprinę gavau…Poto atėjo laikas egzaminam,po egzaminų keliaudavau į bažnyčią…Tikėdavaus,kad maldos padės išlaikyti egzaminus..Vieno neišlaikiau…O šventojo rašto neesu akyse mačius…
O mano tokia-be tvirto tikėjimo NIEKO nėra.
Zmones skaito biblija ir kitas religinis knygas, nes neretai jaucia kad kazkas turi buti duagiau, nei vien jo paprasta egzistencija, kaip man sake mano draugas misionierius – zmogus yra sutvertas tiketi, netikedamas jaucia tustuma, tikedamas pajaucia prasme. Tai skaitydamas Biblija (del kitu religiju netvirtinu) zmogus randa pamatus i kuriuos gali atsiremti. O juk net jei ir netiki Dievu, biblijoje gali rasti daug isminties:
Elkis kaip tu nori kad elgtusi su tavimi – tiki ar netiki siuo principu, bet jis veikia reliame gyvenime.
10 isakimu, kuriais remias valstybiu konstitucijos
ir t.t.
Pasiėmiau aš šį semestrą Biblijos kursus, dėl bendro išprusimo ir šiaip dėl to kad dėstytojas fainas. Tai ir Bibliją skaityt pradėjau. Dėja, nusivyliau. Tai tikrai nėra tokia šventa knyga kaip atrodo. Bent jau senasis testamentas. Ir sakymas kad tai Dievo žodis, mane verčia manyti kad arba tai melas, arba Dievas tikrai žiaurus….
Biblija is tiesu yra viena is ziauriausiu knygu, neginsiu ir nesakysiu, kad ji tikrai gera knygute pries miega vaikam. Taciau reikia nepamirsti, kad biblija visu pirmiausia yra istorine knyga, kuri apraso, kaip Dievas bendrauja su zmonemis. Ir kartais ima isutis, kai skaitai, kaip tikejimo didvyriai iszudo miestus, o dar uz nugaros stovi Dievas, kuris tarsi tai pateisina. Taciau sukurdamas Dievas zmonija savo apribojo. Savo meile zmogui jis dar labiau apribojo save, o savo pazadais dar labiau. Pvz. Pasizadejo daugiau niekad nesunaikinti viso kas gyva. Net jei tas visa, kas gyva yra supuves iki pacios galunes. Nezinau… Biblija keisciausia knga, kai ja paziuri ne is zmogaus, bet is Dievo pozicijos…
Balta Avyte rašė:
už nugaros stovėjo ne Dievas ,o Egipto žyniai, kurie norėjo užvaldyt visą pasaulį.Dėl to jie sugalvojo planą kaip sunaikinti vedų kultūrą (pagonybę),ir paskleist po visą pasaulį iškraipytą Kristaus mokymą.
Reinkarnuodamiesi per ilgus amžius jie ir šiandien tebėra gyvi. Jie iš senų dinastijų, kurioms jau 9000 metų. Savo palikuonims iš kartos į kartą perduoda okultines žinias, vaizdumo mokslą, o nuo žmonių vedų tobulą žinojimą kruopščiai slepia.
Žyniai yra religijų ir okultizmo pradininkai. Jie įžvelgė, kad perdirbtas krikščionių mokymas gali suformuoti vergišką žmogaus tipą, otokius žmones lengva valdyti, nes jie dalinai arba beveik visiškai atsiriboja nuo savo logiško mastymo, – pradeda besąlygiškai tikėti tuo, ką sako dvasininkai arba dar kas nors. Žmonės , paversti fanatikais ir įtikėję į nerealų pasaulį darosi panašūs į biorobotus.Vyriausias žynys ir jo pagalbininkai žino, kaip supjudyt, priverst kariauti tarp savęs skirtingai tikinčius. Žynių plano atspindžiai ligi šiol regimi istoriniuose įvykiuose.
Vyriausias žynys įsako Mozei išvesti visą žydų tautą iš Egipto. Tai tautai pažadamas nuostabus gyvenimas. Taip pagarsinama, kad žydai Dievo akyse – Jo išrinkta tauta. Didelė tautos dalis keliauja paskui Mozę. O žynio padėjėjai pamokslauja, kad žydai – Dievo išrinkta tauta, verčia juos kariaut, grobt miestus, ir visa tai tik Dievo, vien tik Jo vardu.O kai kas nors, kiek atsipeikėjęs nuo tos psichozės, pareikalauja grįžti į ankstesnį gyvenimą, paskelbiamas toks maištininkas nuodėmingu, ir paskiriama jam kiek laiko, kad pasitaisytų.Ir jei nepasitaiso, netenka gyvybės. Neva ne žyniai, o Dievas to nori. Žydai buvo užkoduoti ir paversti į žyniams atsidavusią kariauną. Vėliau šią savo tautą iškoduoti bandė Jėzus. Bandė išardyti žynių sąmokslą, užkirsti jam kelią.Keliaudamas ir būdamas išminčių draugijoj, Jis stengėsi suvokti, kas tai yra vaizdumo mokslas. Ir daug ką sužinojęs ėmėsi gelbėt žydų tautą. Ir savitą religiją sukūrė, kad jo tauta galėtų atsispirti blogiui.
Galėjo Jėzus savo tautai apsakyti ir teisybę, kaip laimingi vedai gyveno , gražiai sutardami su Dievo Tėvo kūriniais. Tačiau žydai tikėjo tik okultiniais dalykais, nerealus pasaulis jiems temdė sąmonę. Ir Jėzus ryžosi pasinaudot okultiniu keliu, sukūrė okultinę religiją.
Vyriausias žynys netruko permanyti, ką sumanė Jėzus, ir rado būdą , kaip viską pakreipti savo naudai. Suprato, kad kovot su Jėzaus mokymu beprasmiška, reikia, kad žydai tą mokymą įdiegtų visoj planetoj, o drauge tegul lieka Izraely senoji religija. Ir ėmė egzistuoti tuo pačiu metu dvi iš esmės skirtingos filosofijos.Viena skelbė, kad žydai – tai Dievo išrinkta tauta, jau Mozė šitaip mokė, ir šiai tautai visi turi paklusti. Antroji rėmėsi Jėzaus žodžiais: visi prieš Dievą lygūs, ir nedera nei vienam didžiuotis, o savo artimą, net jei tai priešas, turim mylėt.
Žynys suprato: jei pasaulį pavyks aprėpt krikščionių religija, kuri visus kviečia puoselėti meilę ir būti paklusniems, o drauge bus išsaugotas judaizmas, kuris vieną iškelia kur kas aukščiau, negu kitus, tai aišku pasaulis bus pavergtas. Pasaulis nusilenks žydams, bet jie – tiktai kareiviai, pasaulis nusilenks iš tikro vyriausiam žyniui.
Dviejų skirtingų ideologijų buvimas sąlygoja konfliktą.
Daugeliui žmonių darosi vis akivaizdžiau, kad Žemės civilizacija savo vystymosi kelyje priėjo aklavietę. O jei ši žmonių daugybė sužinos, kokia yra tikroji socialinių ir technogeninių kataklizmų priežastis? Atsiras lyderių, kurie jiems parodys, kas yra tikrieji planetos bėdų kaltininkai, atskleis jų vaidybą, tikslus, užduotis?
To, būtent to bijosi pasaulio ideologai. Todėl , stengdamiesi neatkreipti visuotinio pykčio į save, jie pametėja žmonėms vis tą pačią kortą – žydus. Girdi, jie dėl visko kalti – šalin juos. Masės, įsiučio pagautos, užpuola visus žydus.Taip per amžius ne kartą buvo. Užpuola, manydamos, kad susidoroja su blogiu. O ištikrųjų tik ”išleidžia iš savęs garą”.
Pagal istorinius šaltinius, žydų pogromai prasidėjo nuo Egipto faraonų laikų. Pastarąjį tūkstantmetį jie vyko maždaug kartą per 100 metų įvairiose šalyse. Įvairių šalių žmonės naikina žydus, ir tai jau tūkstančius metų kartojasi periodiškai, vadinasi, esama kažkokių priežasčių, sukeliančių tokius įvykius. Tačiau tikrąsias priežastis kažkam rūpi ypač kruopščiai užmaskuoti.
is kur sis pasakojimas , jona, ?
as kalbu jonna apie senaji testamenta, taigi, tai koks tukstanmetis iki kristaus atejimo… O beto is dalies zydai ir nera tauta, tai didele gimine, kuri atseka save nuo Abraomo 😉
Someone rašė:
O kaip kitaip priversti senovės žmones įžvelgti daromas blogybes , vadinamas nuodėmėm? Jei padarai tą ir tą , tau bus tas ir tas . Tada mūsų teisėsauga irgi žiauri. Už pavogtą vištą gali visai ne trumpai į cypę pasodinti.
Biblija – aburdų knyga. Atsimerkę ir patys tai suvoktumėt.
Is dalies tai absurdu knyga, taciau nereikia pamirsti, kad tai istorija
Someone rašė:
bet dar ten pat parašyta kad skaitysit ir nesuprasit , žiūrėsit ir nematysit. tai gal ne absurdų , bet paradoksų knyga mūsų akims.
Sakoma daryk taip , kitoj vietoj vėl sakoma kad jei taip elgsies tai būsi niekam tikęs , daryk kitaip. Matyt egzistuoja siauras keliukas , kuris turi vesti …..
Na gal absurdu, o gal paradoksu, o gal teisingumo knyga
BIBLE – Basic Instructions Before Leaving Earth
Cia nera ka daugiau svarstyti
😀 geras
😀
…
..tai daugiau nei raides ant popieriaus lapo. Jei pasidomesim daugiau bus aiskiau, jog tai Dievo laiskas zmonems.
PRANASYSTES APIE MESIJA
Koks dalykas || Ispranasauta || Issipilde ||
GIme Judo gimineje Pradzios 49:10 | Luko 3: 23-33 ||
Gime is mergeles Izaijo 7:14 || Mato 1:18-25 |
Kilo is karaliaus Dovydo linijos Izaijo 9:6 || Mato 1:1, 6-17 |
Jehova paskelbe ji savo sunumi Psalmyno 2:7 | Mato 3:17 ||
Juo netikejo Izaijo 23:1 || Jono 12:37,38 ||
Ijojo i Jeruzale ant asilo Zacharijo 9:9 || Mato 21:1-9
Buvo biciulio isduotas Psalmyno 41"10 | Jono 13:18, 21-30
Isduotas uz 30 sidabriniu Zacharijo 11:12 | Mato 26:14-16
Kaltinamas nepratare ne zodzio Izaijo 53:7 | Mato 27:11-14
Del jo drabuziu mete burta Psalmyno 22:19 | Mato 27:35
Ant stulpo uzgauliojamas Psalmyno 22:8,9 | Mato 27:39-43
Ne vienas jo kaulas nesulauzytas Psalmyno 34:21 | Jono 19:33,36
Palaidotas turtuolio kape Izaijo 53:9, Brb | Mato 27:57-60
Prikeltas kunui nepradejus gesti Psalmyno 16: 10 | Apastalu darbu
2:24,27
Pasodintas Dievo desineje Psalmyno 110:1 | Apastalu darbu
7:56