2024 24 birželio

33 thoughts on “Sveikata slypi mūsų emocijose..

  1. Na manyciau be pykcio pavydo ir kitu neigiamu jausmu gali gyventi tik geri zmones.. o sie kaipzinia, yra daug jautresni uz kitus.. vadinasi ju nervu sistema jaustresne. kitaip pasakius tokiu zmoniu organizmai daug jautresni.. ir nerimas ir panasus negeri jausmai kankina… o va phuistai eda kitiem gyvenimus ir patiem nuo to nei silta nei salta… ir sveikesni buna..

  2. Taip,Imagine,sutinku visiškai.Kai pradėjau gilintis į savo emocijas ir vidinį pasaulį…Supratau,kad tos neigiamos emocijos(širdgėla,nerimas,liūdesys) ir "suėdė" sveikatėlę.Dabat stengiuosi kuo mažiau liūdėti,save "gruzinti" ir t.t. padeda…jaustis geriau ir mažiau ar daugiau…sveikatos būklė gerėja…net ir tyrimų rezultatai geresni.Gal čia tik sutapimas,bet abejoju 🙄

  3. o kokios išvados daromos , gražu 🙂
    liūdesys nuodėmių sąraše figūruoja beveik pirmose gretose. Dabartiniu laiku tai aktualiausia. O kad to mažiau būtų ko reikia?

  4. Iš pradžių sau pasakiau, kad nieko nekomentuosiu. Bet gi paskaitau ir…nesusilaikiau.

    Gražiai čia Imagine pradėjo: geros emocijos gerai veikia sveikatą, reikia būti džiaugsmingiems, nepykti ir t.t., ir pan.
    Na, bet jau paskui kaip rėžė, tai…iš visos širdies turbūt.
    Tai, sakai, liūdesys kažkuo neįtiko? Tada man paaiškink, kaip mes suprastumėm, kada džiaugsmas, jei nežinotumėm, kas yra liūdesys? Paaiškink, kaip neliūdėti patyrus netektį? Ašarų nereikia? Kaip neverkti, jei myli? Kaip neverkti, jei skauda? Ašaros, liūdesys – tokie svarbūs mūsų gyvenimo palydovai, kad jų neįmanoma ne tik išbraukti, bet net ir trumpam pamiršti. Jie ne tik kad nesugadins sveikatos, bet ir padės. Nesakyk, kad nežinai to jausmo, kaip gera būna išsiverkus.

    Ir dar… Toli nuo mūsų dvasinio pasaulio? Liūdesys – didelė dalis dvasingo žmogaus pasaulio. Kaip Tu, Imagine, įsivaizduoji dvasingą žmogų? Strikinėjantį ir dalinantį saldainius? Turbūt sutiktum, kad mūsų lit. klasikai, tarkim Maironis, yra tikrai dvasingos asmenybės. O autobiografiją skaitei kada? Žinai, kokie nelaimingi būna dvasingi žmonės? Kuo Tau daugiau viskas rūpi, kuo daugiau sugebi įžvelgti ne tik akimis, bet ir siela, tuo skausmingesnis Tau yra pasaulis ir visas gyvenimas.

    Aš nesakau, kad, einam visi, paverksim ir pagailėsim kačiuko, kur automobilis suvažinėjo. Aš tik teigiu, kad liūdesys ir ašaros – tokie pat svarbūs kaip džiaugsmas ir šypsena. Liūdesys nesugadins Tau kepenų, jei suprasi, koks jis svarbus ir kokia jo prasmė. Galima liūdėti šiaip, iš kvailumo – taip negerai. Liūdesys turi būti tyras jausmas.

  5. ne veltui sakoma kad susilaikymas dorybė 🙂 Merginos ,jūs esat labai skirtingos , skirtingai žiūrite , kaip ir požiūris į šią temą. Imagine visai ne ta linkme kai ką norėjo parodyti , o Plaštakė savaip vertina.
    Kadangi skyrelis tos pakraipos , tai duosiu pvz. Ligonis laukia ir nori kad jį aplankytų artimieji , draugai. Noras paprastas – nauji įspūdžiai , šviežios emocijos , gyvas balsas. Atgaivina. Toks ligonis automatiškai kyla. Na o jei užeitų koks fatalistas ? Rezultatas sunkesnis.
    Nepriimsiu tokio pasakymo " Liūdesys – didelė dalis dvasingo žmogaus pasaulio ". Išoriškai gal ir gali atrodyti kad esi liūdnas , bet viduje ne. Tokie žmonės yra ramūs , visada apmąstymuose bet ne liūdni.
    Liūdesys juos sunaikintų jei tik įsileistų.

  6. Stasys-> mano zinios nei desimtaja, o gal net ir simtaja dalim neprilygsta tavosiom sioje srityje, bet as manyciau, kad egzistuoja tam tikri dvasingumo lygiai, ar kaip tai pavadinti. Zemiausius pavadinciau naikintojais, auksciausius Filosofais. O einant nuo naikintojo prie filosofo kiekviename lygmenyje zmogus tampa vis jautresnis, vis geriau jauciantis aplinka, vis su garsiau kalbancia sazine, gailestingesnis, ismintingesnis. Tam tikruose lygiuose zmogus mato neigiamas puse, tiek savo, tiek aplinkos, ir ji ima liudesys. Tai buna dvasingi zmones, bet liudni, nes dar nesugeba izvelgti tu neigiamu dalyku prasmes. Naikintojas nejaucia liudesio, sazine pas ji svari, nes nenaudojama.. tai pagal musu emociju teorija turetu buti sveikas, bet jis kenkia kitiem, o tas blogis grizta atgal. Sutinku, kad tame auksciausiame lygmenyje, zmogus liudesio jau nejaucia, manau jis izvelgia prasme ir jam liudesys nebereikalingas. Cia kaip shaolino dvasininkai..
    Ir dar.. kazkur cia diskutavom apie sielos amziu.. pragyventu gyvenimu skaiciu.. as tikiu reinkarnacija, ir manau, sielos amzius turi daug itakos zmogaus dvasingumui.

  7. Labai gerai Plaštake, kad pasisakei. Na, manau ir vėl mane ne taip supratai, ką aš norėjau pasakyti. Gal aš nemoku išreikšti savo minčių, nežinau… Norėjau pasakyti, jei kasdien žmogus, liūdės, verks, nežinia dėl ko, bus susiraukęs ir pan. tai tokį liūdesį turėjau galvoje. O liūdesys dėl netekties.. tai čia jau visiškai kita tema, ir manau mes tai neliečiam. Kiekvienam taip būna ir čia neišvengsi…
    Taip mes liūdime, matydami liūdnus, blogus dalykus. Liūdime ir liūdėsime. Bet tai ne toks liūdesys man atrodo..
    Man labai patiko, Stasio pasisakymas, labai gerai atsakyta, neturiu daugiau ką ir bepridurti.

    Beje čia ne mano išsigalvojimai, o netradicinė medicina 😉 Tad nereikia manęs iš kart užsipulti..

  8. Man atrodo žinau apie kokią knygutę kalba Fėja…Kažkur internete ir aš buvau susiradus…Ten viskas aprašyta rusų kalboje…Reiks paieškot tarp išsaugotų nuorodų 😉

  9. jei ta, tai galit neskaityt-tipo tiesiausia tiesa
    ir isvis tais ekstrasensais gydytojais geriau netiket
    taip ..tai, apie ka ten raso -gali but kazkaip panasiai, bet nereikia priimt kaip grynos ir pilnos tiesos,,,
    tai kad galit pinigu neleist vejais del sio skaitalo.. 8)

  10. Aš sutinku, kad nuo mūsų pačių emocijų priklauso mūsų sėkmė arba nesėkmės. Pacituosiu A. Svijašo mintis: "Žmogus ateina į Žemę pasimėgauti viskuo, kas joje yra: meile, maistu, poilsiu, draugais, kūryba ir t.t. žinoma, jis turi kažkokių įsipareigojimų, egzistuoja ir taisyklės, kurių negalima pažeisti. Jei jis visa tai atlieka, tai šiame gyvenime turės viską, ko tik panorės. Pagrindinė gyvenime atsirandančių problemų, ligų, norų neišsipildymo priežastis yra ta, kad žmogus aplinkiniam pasauliui jaučia negatyvias emocijas, t.y. konfliktuoja su juo. Norint laimingai gyventi žmogus turi išmokti suvokti aplinkinį pasaulį tokį, koks jis yra, nepaisant jo netobulumo (žmogaus nuomone), neturėti idealizacijų. IDEALIZUOTI – tai teikti per didelę reikšmę kažkokiam aplinkinio pasaulio veikimo modeliui, t.y. jausti bet kokias negatyvias emocijas (nekęsti, pavydėti, pykti ir t.t), kai realus pasaulis nesutampa su tuo “idealiuoju” modeliu. Savo nepasitenkinimą galite reikšti garsiai, galite užsklęsti tą jausmą savyje, tačiau tai neturti reikšmės. Svarbu tik tai, kad jūs esate nepatenkintas pasauliu, ir tai yra sunki nuodėmė."

Parašykite komentarą