Temos pavadinimas viską pasako. 😉
Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais.
Panašiai mano meilė dingo
Su visais visais pažadais.
Dar tada, kai pavasaris trankės,
Visom upėm grūdos ledais,
Mirė meilė ant svetimo rankų,
Išvadinta gražiais vardais.
Kažin kam sužaliavo parkai,
Korės mėnesis naktį vėlai-
O ta meilė užtroško iš karto
Kaip auksinė žuvis po stiklais
Aš prisiminiau pasakos galą
Iš knygų, skaitytų kadais,
Kaip mergaitė iš baimės pabalo,
Apsimainiusi aukso žiedais.
O dabar elegantiškai sninga
Sninga parkuos medžių žiedais,-
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais ir visais apžadais.
(Miškinis)
o čia gal netgi ne eilėraštis, bet daina, bet viena iš mano mėgstamiausių:
Pirmąkart mėnulis švietė,
Ėjo ji viena.
Baltu šydu apsidengus,
Buvo nekalta.
Antrąkart mėnulis švietė,
Ėjo jie jau du,
Apie meilę kalbėdami
Vieškelin keliu.
Trečiąkart mėnulis švietė,
Ėjo jie jau trys.
Geltonplaukis kūdykėlis
Mamą šaukė vis.
Ketvirtąkart mėnulis švietė,
Ėjo jie tik du,
Aplankyti sūnaus kapo,
Nešėsi gėlių.
Penktąkart mėnulis švietė,
Ėjo ji viena.
Juodu šydu apsidengus,
Buvo nekalta.
Šeštąkart mėnulis švietė
Ant trijų kapų.
Nieks nežino, nieks nematė
Koks likimas jų..
DIEMEDŽIU ŽYDĖSIU
Ir vienąkart, pavasari,
Tu vėl atjosi drąsiai –
O mylimas pavasari,
Manęs jau neberasi – –
Sulaikęs juodbėrį staiga,
Į žemę pažiūrėsi:
Ir žemė taps žiedais marga …
Aš diemedžiu žydėsiu – –
(Salomėja Nėris)
Mano mėgstamiausias eilėraštis, kurį dar iki šiol atsimenu 😀
Aišku aš juokauju, kad mėgstamiausias.. sunku dabar ką ir bepasakyti..
Koks fainas eilėraštukas, kaip juokiaus 😆
H. Radauskas
"Gele ir vejas"
Gele pasake vejui, kad ji prazys rytoj,
Bet vejui pasigirdo, kad ji pasake: "tuoj".
Tas pakuzdejo broliui, o brolis dar kitam,
Jauniausiam ir linksmiausiam, kvailam ir nerimtam.
Ir tas pravere debesis, ir eme pilti lietu,
Ir saules krosni ispute, kad ji karsciau spindetu,
Ir visa kaima sujauke, ir duko be galvos,
Ir trankes klausinedamas: "kokios ji bus spalvos?".
Ir nutare nelaukusi, prazys gele gera,
Ir plyso dregno pumpuro zalia skara.
Gele baltai prazydo, ir balta gele ta,
Lingavo vejas saukdamas: "balta, balta, balta!"
Imagine rašė:
One two three let me see
Who likes coffee and who likes tea
One two three ohhh I see
You all like coffee and I like tea
😆
Vienas mėgstamiausių
Henrikas Radauskas
"Pirmoji naktis"
Kiekvienas tavo plaukas kaip žvaigždė,
Man pro pirštus tekėdamas mirgėjo,
Ir kaip auksinė didelė katė
Per krūmus mėnuo į medžioklę ėjo.
Ką sakė nesuprantami kvapai
Mums nemokėjo spinduliai išversti.
Užmerkusi akis tu nusilpai,
Ir tavo angelas pradėjo verkti.
Plastake rašė:
R. Kipling
"Jei"
jei tu ramus kada wisi klejoja
pamete galwas kaltina tawe
tiki sawim kada kiti dwejoja
ir ju dwejoniu nelaikai kalte
jei moki kantriai laukt ir nepawargti
uz pikta smeizta nesiteist smeiztu
nekenciamam nekencianciu nesmerkti
ir nesidet protingu nei geru
jei tawo swajos remiasi tikrowe
o mintys ne wedliai o palyda
jei tu sutikes neganda ir slowe
gali bodetis wiena ir kita
jei kest gali kai tawo tiesa swenta
derglioja nieksai siekdami klastos
kai zlunga tai kas sunkiai uzgywenta
ir wel pradeti wiska is pradzios
jei wiska ka anksciau esi laimejes
gali lengwa ranka an kortos det
pralost, wel griebtis to nuo ko pradejes
ir niekada po to nesigailet
jei sawo raumenu ir dwasios galia
gali waldytiaip kaip sumanai
ir nepaluzt kai teturi tik valia
kuri tau tyliai kuzda : "priwalai"
jei su minia gali but saziningas
o su karaliais paprastas, kuklus
jei priesams ir draugams esi teisingas
ir su tawim kiekwienas pagarbus
jei tu jauti kaip greitai bega laikas
ir ji matuot sekundemis gali
tada tu busi tikras zemes waikas
tada sunau tu tapsi zmogumi
p.s. giliai atsiprasau eilerascio autoriaus ir lietuwiu kalbos mokytojos uz gramatines, skirybos ir wisokias kitokias klaias 😆
"uglyCHILD"
no name
The face of death is sweat
I know it sounds unreal
But look at eyes that heats
It’s more than you can feel
I always wished to fly
And now I feel it’s time
Don’t try to stop me – you can’t
Because of broken heart –
It’s full of black wicked blood
Which soon my minds will flood
And now I can’t move on
So I just scream this song
For velvet night and stars
For guy with pretty smile
for music which turns on
For death – it waits too long
I think that I’m not mad
But to live like dead is sad
So please don’t say a word
I will forget this world
Just let me know if I’m not wrong
_______________________________
* * *
Nežudyk, mamyte!
Niekad nežudyk!
Dar tavo lopšinės
Noriu paklausyt.
Noriu pamatyti tas geras akis…
Negi nepražydęs pumpuras nuvys?
Plaka mūsų širdys, juk kartu, kartu.
Negi negirdėsiu aš tavų dainų?
Negi nematysiu saulėtos aušros?
Negi tavo rankos niekad nemyluos?
Negi mano lūpos
– Mama – neištars?
Nežudyk, Mamyte,
Taip maldauju aš!..
Nežinomas autorius
_____________________________
Kryžius negimusiems vaikams
Apsigobus skara
Ir juoda lyg migla
Vaikšto šmėkla negimusio vaiko.
Ir lyg priekaištas sau,
Užu kraują nekaltą
Skverbias mintys gilyn,
Kad jau Kryžius sukaltas
Ir pasaulis į kovą pakilo
Už negimusio kūdikio sielą –
Tavo vaiko.
Motin, sustok ir daugiau nekartok
Tos klaidos, už gyvybę brangesnės.
Melski Dievą, prašyk atleidimo,
Kad vėl į pasaulį ateitų jis,
Jau laukiamas.
1994.11.28
____________________________
Ir A.Makejevo dainos zodziai:
Nužudyk mane miegantį, kad neskaudėtų.
Neskubėk, prašau, daryk tai iš lėto.
Lediniais pirštais suspausk mano sielą,
Perplėšk venas, tegul kraujas bėga.
_____________________________________
srajge, labai gražu 🙄
ledi o man tai tas 2as is tawo megstamiausiu lb grazus pasirode..
Nežinau ar mėgstamiausi bet man šie eilėraščiai labai gražus …
O aš tik paukštis purvinas, sudegęs…
3. Devintas cinktelėjimas į metalą
ir sugrįžimas nebūtin,
naktis ilga ir plunksnos bąla,
kai žaibas tvyksteli širdin…
Minčių alėjose paklydau,
tik paukštis aš smėlio plunksna,
mažais nagais sau kelią lydau,
Kad nepradingčiau su dulksna…
O kelias ilgas! Dar žaibuoja
ir gąsdina tamsos skara,
aguona širdy raudonuoja,
maža viltis beprasmiame sūkuryje.
Palūžta, virsta aukštas medis,
paveiktas jau audros kerų,
o aš tik paukštis neseniai sudegęs,
keliavęs tuo audrų keliu…
Raitausi siela nebe kūnu,
jau neberūpi purvini sparnai,
Galėjau kilti, virst skraidūnu,
bet sudegiau ir skraido dabar dulkės, pelenai…
———————-
Man sakydavo, pirštai ilgi,
ir gyvenimo linijos ilgos,
aš užmerkdavau delnus prieš naktį,
bet sapnų niekada neišgrojau.
Ir pianino galai per toli –
vaiko glėbis per orą nutvilko
neišmoktą melodijos taktą.
Randa tylą. Tylos ir ieškojo.
Man sakydavo, auga plaukai,
ir undiniškai bėga per odą –
tokią baltą, kad gaila žiūrėti.
Ir prašydavo dar paauginti.
Nekalbi praeitis – angelai
nusišėrę nuo laiko, atrodo,
paskubėjo, ir gali nespėti
gruodžio plunksnomis vėl įsipinti.
Man sakydavo, ilgu keliu
ir per greitai pas juos atskaudėjau,
ir ilgai nemokėdavau juoktis,
ir ilgėjausi būsimo sniego.
Tamsoje vaikas verkia, galiu
nesapnuoti nesapno Nešėjo, –
vis dar tiki, kad gali sutuokti
savo dieną su raudančiu miegu.
Man tylėdavo, naktys ilgės,
ir ilgės kasdienybių kokonai –
jas lyg šilkverpio dukteris rasti
bus kaskart vis sunkiau, katinėli.
Nebereikia sakyti – išties,
laikas murkia ir šildosi šoną:
metas mėtyti, metas užkasti,
metas rinkti, jei vėl prisikėlė.
***
..Kacia.. rašė:
aha, jis tai super, moku net mintinai ir mokau kitus, kam patinka
Plastake rašė:
😀
kootwelaaa:DDD rašė:
Šį eilėraštį kažkada seniai pirmą kartą perskaičiau angliškai.
Vat ir lietuviškas vertimas…
Bet angliškai skamba kažkaip prasmingiau.
Šiaip, jei tikrai įsiskaitai ir supranti, kas parašyta… Daug gyvenimo.
Ledi, eilėraštis "Elegantiškai sninga" Miškinio, ne Aisčio 😉
Auxaplauke rašė:
Plastake rašė:
joo wat del to man jis ir patinka 😀
Na siuo metu tai lb patinka sis eilerastis 😉
MEILĖ
Reikės kažkuo tą tuštumą užpildyt,
Tą baisią tuštumą galvoj ir širdyje.
Ir mano rankos, kaip ir mano viltys,
Vėl šaukiasi į ją. Į ją.
Tiktai į ją.
Sudeginki mane. Pasmauk mane. Nunuodyk.
Tiktai paliesk mane. Tiktai paliesk. Paliesk.
Išvesk mane į aikštę ir prieš visus apnuogink,
Parodyk, koks aš menkas.
Tik būki prie šalies,
Kad tavo šviesoje aš augčiau tartum perlas
Aistringo vandenyno fantastiškam dugne,
Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk.
Neperleisk niekam.
Sunaikink mane,
Tik leiski bent akimirką nušvisti
Tuo, ką turiu, ir tuo, ko neturiu.
Kaip savo kūdikį mane išvystyk,
Pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių.
Ir gali būt: suniekintas, pamintas,
Išliksiu gyvas, pilnas, kaip ir tu.
Aš noriu, aš galiu, aš būsiu tau paminklas,
Kad visados nešiotumeis mane kartu.
Just.Marcinkevicius
dangaus_asarele, nuostabus eilėraštis 😯
henrikas radauskas
Malda į blondinę
Blondine, angele, palik raštelį mamai,
Kad grįši tik rytoj ir pas mane ateik
Į smuklę ūžiančią, ir išrišimą dramai
Ramiai šypsodama vidurnaktį suteik.
Žiūrėki: vakaras nutildė šaltus vėjus,
Ir žvaigždės didelės į tavo langines
kaip paukščiai beldžiasi irgelstančios alėjos
Valdauja verkdamos pasigailėt manęs.
O tu į operą renkiesi tualetą –
Sprogdina veidrodį banga skambių šilkų,-
Ir, galvą žydinčią pasukusi iš lėto,
Gėriesi liemeniu ir debesiu plaukų.
Blondine, kūdiki, numesk šilkinę suknią
Ir spindinčiais plaukais kaip angelas sapne
Pro stogą nusileisk į šitą liūdną smuklę
Ir lempas užgesink ir nuramink mane.
J. Aistis
"Vakaro tyla"
Ramu, tik epušės visi lapeliai
Staiga pakyla ir smagiai
Plasnodami vėl nutupia negalioj
Lyg pririšti drugiai…
Į aukštą dangų stiebias mūs kelias
Ir dairos vakaras baugiai,
Ir plazda širdys epušės lapeliais
Lyg pririšti drugiai…
Va dar vienas toks linskmas 😀
Tačiau vieni iš gražiausių eilėraščių – pusseserės…Gaila, kad nenorėjo jų viešint..
J. Aistis
"Vakaro tyla"
Ramu, tik epušės visi lapeliai
Staiga pakyla ir smagiai
Plasnodami vėl nutupia negalioj
Lyg pririšti drugiai…
Į aukštą dangų stiebias mūs kelias
Ir dairos vakaras baugiai,
Ir plazda širdys epušės lapeliais
Lyg pririšti drugiai…
Va dar vienas toks linskmas 😀
Tačiau vieni iš gražiausių eilėraščių – pusseserės…Gaila, kad nenorėjo jų viešint..
SaSsy, tas apie kukutį tai nesąmonė (čia mano nuomonė). turiu aš to rašytojo visą eilėraščių rinkinuką namie. ir visą esu perskaičius. apie tą kukutį ne vienas eilėraštis, bet jie tokie kvaili, aš atsimenu, kai skaičiau pirmą katą, tai nemažai prisijuokiau 😆
Aš tik na gal antrą kartą skaičiau, man jie pasirodė labai juokingi… Todėl va ir įdėjau… 😆
paskaičiau…hmmm….tikrai kvailoki.. 😉
Yra toks ketureilis, man labai patinka 😆
Kai bėdoj ar liūdesy
Jokių vilčių nelieka,
Einu gatve ir mintyse
Regiu tave be nieko.
Adrian Mitchell
» K.Platelis "Išprotėjimai"
Išprotėji iš paprasto vaizdo už lango –
Sakykim: pavasaris, vyšnios pražydo ir slyvos.
Iš baimės nutirpusia siela seki, kaip vietoje
Jaukios dabarties akių ekrane vakarykščios
Dienos su rytdienom stumdosi neišsitekdamos.
Išprotėji iš savo sielos jaukaus buvimo
kartu su visais, su tuo, kas yra iš tikro,
Įprotėji į niūrią šešėlių puotą, paliegusių
Žodžių, minčių, kvaitulių beprotybę, gauruotą,
Dvokiantį kailį šešėlio – nušiurusį rekvizitą
Gyvenimo meno teatro,o menas juk – beprotybė,
Kurią tau įprotinti skirta savo protėjimu
Ten ir atgal savo išpažintim ir į naują
Patirtį nugrimzdimu kaip alsuojant, kaip virškinant
Visą tą šlaką, kurį sučiaumoji, iš sapno
Apokaliptinio teatro protėdamas į realybę
(Tai filosofų nukaltas žodis, prašau atleisti),
Idant ją paverstum beprotiško sapno tąsa: tegyvuoja
Menas kaip amatas, veidrodis liūdesio mūsų.
dangaus_asarele rašė:
sitas irgi vienas iš mano mėgiamų…
Juozas Erlickas
Mano padėtis
Jūs neieškokit manyje nei proto anei gracijos,
Esu aš netradicinės, žinokit, orientacijos.
Ant žemės rutulio visai aš nesiorentuoju –
Laikaus kairės ir dešinės – užtat ir viduriuoju.
Rytais, kai teka saulė, ir virš stogų dūmelis rūksta,
Bendravimo su žmonėmis labai, labai man trūksta.
O kad aš būčiau kasininkas – tai kiekvieną dieną
Žmogeliui kiekvienam sakyčiau: "Labą dieną!"
Paskui sakyčiau jam: "Geros dienos!" – ir taip daug sykių,
Ir pasitrauktų nuo kasos visi labai sutrikę.
Visi stebėtųs manimi: "Koks geras šitas ponas,
Pilnai pakrautas teigiamų, teisingų katijonų!"
Ir džiaugtųsi visi: daugiapartiniai, daugiažindžiai
Iš eterio garų ir iš milžinkapių išlindę.
Kamuojami magnetinių audrų čia laimę rastų.
Ir liberalūs demokratai ir krikščionys piderastai.
O aš sakyčiau jiems: "Jei matot žmogų gero būdo,
Žinokit: ne iš kelmo spirtas jis,m tiktai – iš šūdo.
Ir jūs jį galt spardyti, pasidaryt sau šventę,
Ir bus tada linksmiau liūdnam pasaulyje gyventi…"
Jūs banalūs.
Mano megstamiausias – "Mano batai buvo du . . ." 😀
o man labiau patinka: "Mano batai buvo trys…"
Dariukas rašė:
… du nupyzdino karys
o kad žiemą būtų šalta
tai nupyzdino ir paltą 😆