Pasakosiu istoriją ne nuo pat pradžių, mat tai užimtų labai daug laiko. Su vaikinu draugauju jau 2,5 metų. Vienas kitą labai mylime. Kartu planuojame bendrą ateitį. Deja… Pastaruoju metu nežinau kokie jausmai mane užpludo. Lyg ir viskas gerai, bet dėl vienų ar kitų jo poelgių labai supykstu. Vėliau aiškinamės, kodėl, kaip ir kas. Problema išsisprendžia, pagyvenam laimingai kokias dvi savaites ir vėl viskas pasikartoja. Šiaip jis yra atsakingas, protingas, mielas žmogus. Gal tai aš esu didesnė savanaudė. Bet esmė tame, kad tokie santykiai manęs pradėjo nebetenkinti. Kartais netgi pagalvoju apie skyrybas. Tada labai suspaudžia širdį. Tiesiog nežinau ką daryti, ką dar sumanyti. Man būtų labai gaila palikti šį žmogų. Bet rasti išeities aš taip pat nesugebu. Labai norėčiau išgirst Jūsų nuomonę bei patarimus. Ačiū
24 thoughts on “Tiesiog mano jausmai”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
Manau, daugelis statistinių porų išgyvena tokį laikotarpį. Kai arba skiriesi, arba eini toliau. Tarsi riba. Yra proga susimąstyti.
Nėra recepto, kaip tai pergyventi. 🙂
em… kiek pazistama situacija. galiu pasakyt kad atejo siokia tokia santykiu krize bet buna blogiau. bet jei paliktum ji po to gailetumeisi, manytum kad neivertinai draugystes. o del nesutarimu tai geriau nepyk ir nesinervuot o ramiai pasnekek
Taip istiesų, Jūs abi teisios. Labai gailėčiaus, jei išsiskirčiau su šiuo žmogumi. Radau žymiai daugiau pliusų negu minusų. 🙂
Ilgos draugystes visada prieina prie santykiu krizes, manau pats geriausiais variantas kalbetis. Jei jau tiek laiko draugaujat, tai manau ir zmoniskai pasikalbet galit. Pas mane tas pats, su vaikinu draugauju 4metai, 2metus gyvenom kartu, bet va per viena tokia krize susipokavau ir isejau, bet issikirt nesugebam. Buna viena diena atrodo i suns dienas isdetum, spjautum viska, o kita jau pagalvoji, Dieve koks jis mielas ir kaip faina turet ji salia, net mintis, kad kazkas kitas butu su juo gasdina.Sunkus tas meiles pasaulis, bet manau, kad imanoma susitvarkyt 😉
idomu dar del kokiu jo poelgiu tu konkreciai pyksti, gal ten nieko jis blogo nepadaro, o gal atvirksciai tu labai gerai ir netgi pyksti per mazai 🙂
Kartais buna dėl ko pykti, bet turbut tai buna 1 atvejis iš 5. Aišku per nemažą laiko tarpą. Bet tuo atveju aš tikrai viską išsakau, o kai pati suprantu, kad nėra priežasties dėl ko pykti, bet vis tiek pyktis ima, tada esu linkusi nutylet. Tarkim parašau aš jam žinutę, o jis neatrašo tarkim 2 valandas. Na esu toks žmogus, kuris nemėgsta laukt. Tiesiog paima pyktis, nors žinau, kad turbut jis negalėjo atrasyt, nes darbe iškvietė į terminalą, arba su šefu šnekasi, o gal į sporto klubą nuėjo. Bet turėjau nuo pat pradžių galvoje tuos jo poelgius dėl kurių tikrai yra priežaščių supykti. 😕
Tiesiog manęs nebetenkina, tai jog kartą išsakau, bet, kad ir po daug laiko, bet ta pati situacija pasikartoja. Jis ištiesų nesupranta kodėl aš įsižeidžiu, nes jam tai atrodo ką jis daro normalu. Aišku aš nešneku apie visiskus krastutinumus, bet niuansų pasitaiko. Jei nebūtų būtent to mūsų santykiai mane 100% tenkintų.
Ehhh suprantu. pas mane ta pati situacija. Su panele vis pykstames. Kartojasi klaidos. Kad ir kiek laiko kartociau del ko isizeidziu, viskas kaip i bala. Ir kaskart sako kad taisysis, nebedarys taip
Cia pratesiant apie tuos skirtingus zmones. O ka daryti, jei poziuriai i gyvenima sutampa, bet skiriasi asmenybes? 😛
meile be rupesciu, be barniu, nesusipratimu- utopija! kuo ilgiau tiketis ja- tol bus sunkiau gyvent;)
Vėjavaike, visų asmenybės skiriasi — turi omeny, išvis prasilenkia? : )
Na ner kad isvis isvis… Beeeeeeeeeeet… 😀
O pati ieškai tokio, kuriame matytum save? : )
O dieve, tik jau ne tai 😛
Siūlau savaitę ar daugiau pailsėti vienas nuo kito.
Vėjavaikė rašė:
: ) Tai pati į savo klausimą atsakei.
Senokai jau čia nebuvau 🙂 Santykiai ištiesu susitvarkė. Draugaujam jau 4 metus ir vasara tuoksimės.
Sveikinu! :ymparty:
Dziugu :ymparty:
Labai faina ir aš džiaugiuosi!
o tokia krizė yra normalu jų dar bus.. pati ne viena turėjau, mes žmonės instinktas išgyventi priimti gyvenimo įššukius kovoti siekti..o kai santykiai nusistovi juose pritrūksta šarmo pradedame ieškoti nesamu problemu.. tada jiems pataisyti reikia įnešti kažka naujo, ar tai pomėgiu ar hobį, ar naujus potyrius.. nežinau tokios poros kur viskas ant 100 procentu visa laika..sutinku su debesėliu tai utopija, nors mano santykius daugelis tokiais ir laiko. bet patys žinom, kad realybėje to nebūna.. 🙂
Ačiū 🙂
pas mane lygiai tokia pati situacija. Pradzioj buvo oki viskas nerealu, prabego metai viskas oki po 1.5m pradejo atsiradinet pykciai del nieko, tarkim as pasakau kazka bet tikrai nei pikto nei izeidziancio del kurio mano manymu nera pykti na ji uzpyksta nekalbam diena poto arba ji arba as parasau vel issiprendzia po menesio pasikartoja kazkas panasaus kad pasakiau ka pagalvojau ir t.t.
ir vakar vel taip atsitiko tai ir nzn ka cia bedaryti tiesiog manau kad ir as ir ji nuotaika bei nervus gadinames ir jokio tolko tai arba ate daryt arba nzn .:S
Na ištiesų pabandykit tiesiog susėsti ir pasišnekėti dėl ko tai vyksta. Nepulkit kiekvienas ginti savo tiesas, o atkreikpkit dėmesį į išsakomą kritiką, net jei ji ir atrodo nevisai teisinga. O po to jau galvokite ką reiktų pakeisti.
kaip tik taip ir nusprendem tik nzn kada guasis …