Tiesiog žodžiai

Gyvenimas gilus. Jis verčia mus kentėti,verkti,branginti,mylėti. Išmoko neparastų dalykų. Nusivylimai,draugų priekaištai,išdavystės visa tai mums padeda pajusti visų karčių ir saldžių gyvenimo dalių skonius. Kaip kartais norisi verkti ir daug… negali sustabdyti savo gležnų akučių,kurios dar tik pradėjo į gyvybę pažvelgti kitaip. Rodos tu dar vaikas, o jau tiek patyrei tiek nemažai. Kartais atrodo visas pasaulis nusistatęs prieš tave tu niekam nereikalingas,ir kam išvis čia atsiradai? Bet juk niekur nedingsi.. O kartais jautiesi pats laimingiausias,gražiausias, ir mylimiausias žmogutis. Gyvenimas nesuprantamas. Pagalvodama rimtai apie viską kas čia dedasi jaučiuosi pasimetusi. Net negaliu suvokti kaip aš dabar sėdžiu ir rašau. Kodėl aš čia? Kodėl turiu tokius tėvus?Kodėl negaliu būti gražesnė negu esu ar būti geresnė kitiem? Kodėl kiti gali būti turtingi,gražūs,ir mylimi dėl savo grožio?o kiti paprasčiausiai kad ir kokie geri bebūtų vistiek nėra tokie mylimi.. Aš bandau atsakyti į daugelį klausimų bet nė į vieną atsakymo nerandu. Ir dabar sėdinti norėčiau verkti nors atrodo nėra dėl ko. Ir esu tik paprasta mergina. Ne iš tų kurios prisidabinusios veidus rudomis pudromis. Taip pat ne iš tų, kurios būtų labai geros.Daug klaidų esu padariusi.. Tiesiog paprasta gyvybė, kuri mėgsta pasvajoti apie gyvenimą. Tai daug kam pažįstamas jausmas. Apsidairykit kur dabar sėdit ir kodėl būtent čia, o ne kitur? Tas gyvenimas tiek gilus, toks įvairus ir žinoma toks gražus kad neįmanoma nusakyti. Čia šeip tokie žodžiai paprasti gyvenimo žodžiai. Kurie nereikalauja nieko, tiesiog yra ištarti.