Žodžiai kenčiantiems
Aš prašiau Dievo stiprybės, kad galėčiau daug pasiekti,
jis mane padarė silpną, kad išmokčiau nuolankiai susitaikyti.
Aš prašiau sveikatos, kad galėčiau nuveikti didžius darbus,
bet buvau apdovanotas negalia, kad galėčiau daryti gerus darbus
Aš prašiau turtų, kad galėčiau jaustis laimingas,
bet buvau apdovanotas skurdu, kad tapčiau išmintingas
Aš prašiau valdžios, kad mane garbintų žmonės,
bet buvau paverstas bejėgiu, kad man prireiktų Dievo
Aš troškau visko, kad galėčiau džiaugtis gyvenimu,
bet man buvo duotas gyvenimas, kad galėčiau džiaugtis viskuo
Aš negavau nieko, ko prašiau, bet gavau viską, ko tikėjausi,
man pačiam to beveik nenorint mano neišsakytos maldos buvo išklausytos
Aš – laimingiausias iš visų žmonių
iš „Atgaiva sielai I dalies“
Tai kas gi ta laime? Kaip tikejimas isipina i ja?
Ar zmogus turi visko netekti, tam kad suvoktu kad jis ir be nieko laimingas? Kokias zinote tikejimo, kuris nuverte kalnus istorijas?
35 Responses to “Tikėjimas išvien su laime?”
grazi tema …
sunku suvokti kaip zmogus be nieko gali buti laimingas……
siaip be nieko .t.y. su nieku … tikrai negali but laimingas .. 😉
Gali. Esmė ta, kad turi savo tikėjimą, gerumą. Moina Teresė materialaus turto neturėjo. Bet netikiu, kad buvo nelaiminga.
Auksaplaukė rašė:
As irgi nekalbu apie materialus dalykus. Motina Terese turejo kitus dalykus, tokius kaip tikejimas (kaip pati sakei), meile zmonems;save realizavo, turejo tiksla gyvenime, padejo kitiems, juk darydamas kitam gero ir pats buni laimingas. argi ne? 😉
Pirmam poste irgi nekalbama apie dvasingumo neturėjimą. Materialumas laimės neatneša. Sveikata, turtai, pripažinimas…Iliuzija.
pasakyta kad žmogus gyvas ne vien duona , bet ir kiekvienu žodžiu išeinančiu …..
žmogus kaip laivelis jūroje , blaškomas audrų ir murkdomas lietaus.
iškelk vaiką iš smėlio dėžės su jo mėgiamais žaislais ir pasodink ant pliko betono . jis verks , bet jo verksmas liausis kai jis pamatys aukštai danguje sklandantį paukštį , jo galingus sparnus .
Reikia pamatyti tame prasmę , atsiras viltis , tikėjimas rodys kelią.
Mhm.. Gi pasitaiko zmoniu, kurie is paziuros atrodo turintys viska, taciau prisipazysta neturintys nieko.
Smilga rašė:
Jeigu yra tokių žmonių, kurie gauna viską ko užsimano ir dar nepatenkinti, tai čia jau išpindėjimas. Kaip jie jaustusi, jeigu būtų nevykeliai
Nebutinai. Galbut jie jauciasi tusti.
Auksaplaukė rašė:
sveikata labai svarbi laimes dalis. ne kiekvienas sirgdamas gali jaustis laimingu
irgi nesutinku del sveikatos, kad tai tik iliuzija …
netgi kai Joba bande jau per sveikata velnias pasake , kad cia kaip ir silpniausia vieta zmogaus..nors bande per turta… per seima
„Oda už odą, – Šėtonas atsakė VIEŠPAČIUI. – Visa, ką žmogus turi, atiduos už savo gyvybę. 5 Bet tik ištiesk ranką ir paliesk jo kaulus bei kūną, ir jis tikrai iškeiks tave į akis“. 6 VIEŠPATS tarė Šėtonui: „Štai jis tavo rankoje. Tik jo gyvybės neliesk!“( Job 2)
ir is tiesu, setonas is esmes zino ka sako , va tada jis eme dejuot ir eme keikt savo gimimo valanda ir pan. tik va Dievo nekeike
norejou tureti doug geru draugu,kad zinociau kajp gera kaj kas nors salia,
taciau Diewas man ju nedawe,kad suzinociau kas yra neapykanta..
o tu pamastyk ar dievas turi duoti draugus ar tu turi juos susirasti………
Pritariu draugai neisoka, kaip grybai po lietaus, tai nuolatinis darbas, kuris atiima daug laiko.
Someone rašė:
jaučiamės tušti kai nedomina aplinka , zujantys aplink žmonės , tuščios kalbos apie vieną ir tą patį. Žmogaus esybę neužpildo tie dalykai prie kurių jis buvo pripratęs ir su jais susigyvenęs. Tie dalykai jau nebe žmogaus dalis , galima pasakyti kad iš jo atimami seni žaisliukai. Ir kad nenukreizėtų , jis turi susirasti naujus , visai kitokio lygio. Jei ir nenorės , tai daug maž lengvoj formoj privers. Ir atras jis tai apie ką net mislinęs nebuvo ….
…arba ne.
tep tep , nes pažadėta ….
mmm…bandziau padaryti savizudybe:( bet suvokiau tai, kad tureciau prarast viska ka turiu, tik tada suvokciau gyvenimo prasme… bijau netikti tu kurios lb myliu, nenoriu kad nuo manes nusigrestu mano draugai…bijau mirties…noriu gyventi, tai suvokiau per paskutini karta kai bandziau nusizudyt…zmones, gyvenkim nes gyvenimas tik vienas… 🙄
Stasys rašė:
kartais tas ieskojimas labi sunkus ir ilgas…
apie tai ir rašoma gudriose knygutėse , nes turi pasiimti savo kryžių ir sekti paskui ….
Stasys rašė:
o kodel vieniems geriau, o kitiem blogiau?? ot neteisybe! 😡
KOKIOS KNYGUTES?
toro rašė:
rejskia man nesiseka ju jieskoti..as cia rasiau perkeltinia prasme, neas bandziau suderint su pirmojo posto pasisakymajs… 😉
Kristute rašė:
butent..kaj bandaj pries sawe pakelt ranka tik tada, supranti, kad daraj blogaj , ir kad is tikruju turi wisaj doug..tej kam tada zudytis…
Someone rašė:
o todėl kad vienų pečiai daugiau gali panešti , o kitų mažiau. Palygink: vieni darželinukai , kiti arkliai dvyliktokai , ar studentai. KAs gali daugiau patempti? Suprask tiesiogiai , nes tiesiogiai viskas ir vyksta.
O iš tų knygučių čia citatas dedam.
Stasys rašė:
bet buna kad zmones ir paluzta 😥
Kaliausele rašė:
avietinis_ debeselis":r2hv0l4w] Kaliausele rašė:
Bet kiek jegu reikia nepaluzti, o kiek reikia atsistiesti!
bet kaip smagu kaip išlipi – visai kitaip matai aplinką , daugiau spalvų , įdomiau. Gal kiek panašu į tai kaip išeitum iš kokios uždaros , senai įgrįsusios erdvės kur nėr oro ….
Aisku, kad sudusti yra labai gerai. Taciau siame slenyje uzsibuti per ilgai irgi nesveika. Kaip sakoma kas per daug tas nesveika. Net ir per didele ir per ilga laime atnesa psichologiniu bedu 🙂
Niekaip neitiksi tam zmogui. Liudesys – negerai, laime – negerai 😆
o gal neleidžia per daug užsibūti vienoje vietoje , stumia vis tolyn ir tolyn
Taciau klausimas kuria kryptimi stumiames 😀
Kaip sako: kai varlė pieno puodynėj įkritus makaluojasi , sumuša sviestą ir pasidarydama sau tokį pagrindą , iššoka.
Na ne visiems vien tik gražiais takeliais vaikščioti.