2024 28 kovo

41 thoughts on “Tikėti ar netikėti?

  1. as manau kad religija swarbus dalykas zmonems tam kad zmonija judetu i prieki nestovetu vietoje o netikejimas abejoju ar taip buna visdelto zmogus vistiek kazkuo tiki kas yra jo varomasis variklis nes kitaip zmogus nebetenka gyvenimo prasme cia tik mano nuomone todel neskubekite smerkti ar pan nes zinau kad atsiras kitokiu nuomoniu…

  2. Tikėjimas stiprėja kai susiduri su faktais. Kiekvienas faktas tai smūgis į netikėjimo sieną. Sudedi į visumą faktus , savus pastebėjimus , dar knygutę perverti – netikėti jau nesigauna.

  3. Juk netgi manymas, kad religija – tuscias reikalas, yra savotiskas tikejimas. O jeigu dar linkstama link savo nuomones pagrindimo ir irodymu ieskojimo, tuomet neisvengiama ir filosofijos. Isvada tokia, kad "tikejimas" ir "netikejimas" yra lygiaverciai.

  4. nevisai. Pvz. Klasėje dvi grupelės – gudručiai ir tūpi. Prisijungsi prie vienų – rezultatai bus pagudžiantys , prie kitų – apgailėtini. Neprisijungsi – nežinosi ar teisingai kaliauji.

  5. Stasys rašė:

    Tikėjimas stiprėja kai susiduri su faktais. Kiekvienas faktas tai smūgis į netikėjimo sieną. Sudedi į visumą faktus , savus pastebėjimus , dar knygutę perverti – netikėti jau nesigauna.

    Kaip tikejimas gali stipreti su faktais? kas jai faktai priesinasi tavo tikejimui? Pakeisi faktus vardan religijos

  6. Nžn, aš netikiu. Gal vėliau pradėsiu tikėti į ką nors… Bet dbr ne, man to nereikia. Ištiesų kol kas mano gyvenimas nesikeičia ar tikiu ar ne. O šeip aš linkus esu lb prie pagonybės.. Man jų religija yra priimtinesnė negu krikščionybė.

  7. Radau trumpa straipsni anglu k. BBC website, cia kelios priezastys kaip ateistai pateisina savo netikejima:

    Someone rašė:

    Reasons for Non-Belief
    People are non-believers for many reasons, among them:
    Atheism is their chosen philosophy.
    They find insufficient evidence to support any religion.
    They think that religion is nonsensical.
    They once had a religion and have lost faith in it.
    They live in a non-religious culture.
    Religion doesn’t interest them.
    Religion doesn’t seem relevant to their lives.
    Religions seem to have done a lot of harm in the world.
    The world is such a bad place that there can’t be a God. <…>

    Weak atheists do not believe that God exists. They support their views by stating that:
    there is no evidence for the existence of any god or gods
    or
    the evidence is not good enough
    Strong atheists go further. They believe that God does not exist. They either argue that
    There are good arguments that prove that there is no God (or gods)
    or
    The whole topic is meaningless
    The word Atheism comes from a, meaning without, and theism meaning belief in god or gods.

  8. Geriausia iš pradžių būti ateistu , tada vertini skeptiškai viską kol įsitikini kad yra vaiduokliai energija pan , tada jau pradedi domėtis ir ieškai religijos kuri tavo manymu teisingiausia , kuri logiškai ką galėtų pateisinti . Vieni pamėgsta satan , kiti dar ką , bet jei norime kažką doro tai reik nagrinėti kitų religijų simbolika ir tikėti į energiją , galią kurį mus įtakoja , galią kuri viską sukūrė kuri vadinama Dievu . Juo labiau galima klausinėti vaiduoklių ar tų kurie patyrė klinikinę mirtį ar tų kurie magai pabūvoję anam pasaulyje , taip surasime tikrą tikėjimą o ne tą kurį mums nori įkišti kiti tik tam kad pratęstu tikėjimą , nes mes patys turime tikėjimą atrasti .

    O tikėti ar ne gal priklauso nuo kantrybės , mat nebūsi kantrus ir būsi drasus , gali lengvai nusižudyti juo labiau jeigu esi įtikėjęs ir nori greičiau pateikti ten kur nėra taip sunku 🙂

  9. Someone rašė:

    Kaip tikejimas gali stipreti su faktais? kas jai faktai priesinasi tavo tikejimui?

    Bet kuris faktas , kad ir neigiamas , grynina tikėjimą. Faktai niekada nebus prieš tikėjimą. Yra dvi didelės stovyklos. Kuo daugiau faktų , tuo aiškesnė riba tarp jų. Tikėjimas aklai yra fanatizmas. Spręsk.

  10. Mertishe rašė:

    Nžn, aš netikiu. Gal vėliau pradėsiu tikėti į ką nors… Bet dbr ne, man to nereikia. Ištiesų kol kas mano gyvenimas nesikeičia ar tikiu ar ne. O šeip aš linkus esu lb prie pagonybės.. Man jų religija yra priimtinesnė negu krikščionybė.

    Pagonybė, o tuo labiau vedizmas,ne religija ,o gyvenimo būdo kultūra.Pagonybę sunaikino tamsių jėgų paveikti slapti pasaulio valdovai, apjuodino mūsų protėvius ir įpiršo iškraipytą krikščionybę.Pagonims nereikėjo tikėti Dievu , jie žinojo Dievą,ir bendravo su juo per gamtą.Dievui nesilankstė,bet stengėsi jį suprasti ir mylėjo.Pagonys negarbino jokių dievų ir neaukojo aukų.Jie sukūrė dievų įvaizdžius,tam,kad galėtų lengviau naudotis kolektyvine mintim,ir kad ji daugeliui neštų naudą.Per juos jie ėmė valdyt gamtą.Dievas žmogui davė beribes galimybes kartu su dieviška prigimtim.Slapti valdovai sukūrė planą, kuris turėjo nutraukti bendrystę su Dievu ir pamažu naikino vedų kultūrą.Bet atsirado tokių šalių, kurios perprato jų kėslus ir neįsileido naujos religijos skelbėjų.Deja,joms nepavyko išvengt kitokių pinklių.Ir visa žmonija įkliuvo į okultizmą.Jo trukmė – dar vos tik vienas tūkstantmetis.Jau žmonės nebežino savo svarbiausios paskirties .Visatai žmonija darosi pavojinga, ir katastrofos darosi pasaulinio masto.Tačiau nors žmonija tebegyvena okultiniam pasauly, tas laikotarpis pasibaigė 2000 m. Todėl kaip ir visada, turėjo įvykt milžiniška katastrofa.Tiksliau pasakius, žmonija turėjo pradėt naują pastangą per savo tobulėjimą, kaip pasiruošt Visatos įsisavinimui.
    O iš nemiegančių vedų tik trys galėjo išvaikyt nors dalį to okultinių kerų miego iš nūdienos žmonių.Vedizmo galia, žmonių bendrystė su Dievu ir viltys vėl imtis bendros kūrybos po truputį grįžta.Kad ir ne visiškai dar atsibudę , savąja meile žmonės ir išvengė katastrofos.Dabar Žemėj jos nebebus.Netrukus visi žmonės atsibus iš to okultinės hipnozės miego.Pradės grįžti į tikrovę.

  11. Tiems, kurie užsidegs keisti gyvenimą iš peties, norėčiau pasiūlyti perskaityti R. Tagorės eilėraštį:

    Vidurnaktį žmogus, panorėjęs tapti atsiskyrėliu, sušuko:

    Atėjo laikas man palikti namus ir ieškoti Dievo. Ir kas mane čia laikė suklaidintą taip ilgai?

    Jam Dievas sušnabždėjo: “Aš”. Tas žmogus buvo apkurtęs.

    Su kūdikiu prie krūtinės guli jo žmona ir tykiai miega savo patale.

    Žmogus paklausė: “Kas temdė mano protą taip ilgai?”

    Jam balsas vėl atsakė: “Dievas”. Bet jis jo negirdėjo.

    Kūdikis pravirko, kažką susapnavęs, ir prisiglaudė prie motinos krūtinės.

    Dievas jam įsakė: “Liaukis, neišmanėli, ir nepalik savo namų”. Tačiau ir vėl tas negirdėjo.

    Dievas atsiduso ir suaimanavo: “Kodėl mano tarnas ruošiasi manęs ieškoti, mane apleisdamas?”
    Kiekvienas jau vien savo buvimu formuojame aplinką. Pats nereikšmingiausias veiksmas, bėgomis pasakytas žodis ar akimirkos jausmas – reikšmingi ir realūs kaip realu viskas pasaulyje. Net kiekviena mūsų mintis keliauja į Dievo atmintį.

    Kambaryje perstatyti baldus? Gyvendamas kaip atsiskyrėlis dykumoje, nepajėgsi atsiriboti nuo pasaulio. Kur tik keliausi, save su savimi veši. Išorinį gyvenimą pakeisti nėra pats svarbiausias dalykas. Kelias, kuris veda į dangų, nėra pasitraukimo iš pasaulio, o veikimo jame kelias. Šis veikimas, apie kurį taip dažnai kalba norintys pasaulį pakeisti karštakošiai, jokiu būdu nėra devynių darbų darymas, bet paprasčiausias buvimas sau skirtoje vietoje tikint. Tikėti – tai pats didžiausias veikimas. Teisingai ir nuoširdžiai tikėti yra tarsi būti žvake, kuri sudegdama apšviečia kitus.( citata)

  12. na bet tikejimas istiesu turetu buti gyvenimo varomasis variklis jis sudaro visa musu gyvenima na nebutinaj tikejimas dievu tiesiog tikejimas na bet ar kas nors suprantame tikejimo galia? kad ir pagal jezaus mokyma

  13. Stasys rašė:

    Tikėjimas stiprėja kai susiduri su faktais. Kiekvienas faktas tai smūgis į netikėjimo sieną. Sudedi į visumą faktus , savus pastebėjimus , dar knygutę perverti – netikėti jau nesigauna.

    noreciau as susidurti su tokiais faktais …

  14. avietinis_ debeselis rašė:

    zinau ko…..stebuklo/u 🙂

    turbut debeseli tu teisi. stebuklo ir gero man labai reikia gyvenime, labai labai.
    vakar visai netycia uztikau viena novele ir radau zodzius, labai gerai atspindincius mane " skauda… labai skauda viduje ir jau taip seniai, kad nepamenu ka reiskia gerai jaustis"..

  15. jau rasiau , kazkur ..pasikartosiu , viena vienuole pasake .. man patiko
    tikejimas be stebuklu – negyvas. o stebuklai be tikejimo- burtininkavimas
    as ir noriu stebuklo ..irgi labai …
    sako, reikia melst Dievo, tokio apreiskimo , sustiprinimo .. bandau , o kaip bus paziuresiu ;]

  16. stebuklai ir bus tie patys įrodymai. tik juos turi parodyti kas nors kitas , arba jų veikimą pamatysi ant kito žmogaus. Stebuklas tai ne pokštas ir ne išdaiga. Tai greičiau į proto rėmus netelpantis įvykio ar būsenos pasireiškimas.

  17. kaip?
    norint pajausti švelnaus vėjelio dvelktelėjimą , reikia kad kūnas būtų bent jau švarus. Bo per purvo sluoksnį nieko net nepajausim. O kūnų turime tikrai ne vieną.

  18. Kad pajustum apvalyma, atsinaujinima nereikia butinai stebuklo. Pvz. Siandien as jauciausiai labai prastai… Tiesiog atrode, kad nebepajegsiu istverti dienos, o turiu tiek dar daug padaryti!! Ir tuomet sutikau savo drauge ir biski pasisnekejom. Tuomet kokiai pusiai valandos as isbegau, o ji per ta laika praktikavosi groti pianinu. Kai grizau ji pasiule pagroti mano megiamiausia giesme, kuri yra tokia:

    Over the mountains and the sea,
    Your river runs with love for me,
    and I will open up my heart
    and let the Healer set me free.
    I’m happy to be in the truth,
    and I will daily lift my hands:
    for I will always sing of when
    Your love came down.

    I could sing of Your love forever,
    I could sing of Your love forever,
    I could sing of Your love forever,
    I could sing of Your love forever.

    Ir ta akimirka tiesiog suvokiau, kad as negaliu giedoti apie tai kaip as myliu Dieva, nes tai butu melas, taciau sioje giesmeje as giedu, ne apie tai ka as jauciu, taciau dziaugiuosi jo meile man. Ir ta akimirka man tiesiog sirdis prisipilde dziaugsmo. Svoris nukrito.

    Nezinau ar tai make sence? Taciau stebuklu nereikia – reikia tiesiog reikia priimti tokias pamokas.

  19. ok , tema – tiketi ar netiketi – taigi ir jum klausimas :

    Tikite kad Maiklas Dzeksonas yra vaiku myletojas tiesiogine reiksme ?

    Man tai nerupi taip ar ne , bet uztat jo Piterpeniskos idejos pisa prota 🙂

  20. geras straipsniukas 😉
    Rytis Gurkšnys SJ. Tikėjimo gydanti galia
    2008-08-17

    Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai“. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko /Mt 15, 28/.

    Šio sekmadienio Evangelija pasakoja apie moterį, kuri gavo tai, ko tikėjosi ir atkakliai prašė. Ko mes tikimės gyvenime? Labai lengva tikėtis vien tik blogiausių dalykų. Visa tai tampa labai įprasta, natūralu ir savaime suprantama. Kai tikimės blogiausio, dažniausiai ir gauname tai, ko tikimės. Jei tikimės, jog žmonės su mumis bus nedraugiški, jie dažniausiai taip ir elgiasi. Jei tikimės, kad sveikata nepagerės, dažniausiai taip ir būna. Jei tikimės, jog vienas šeimos narys visada mus įžeis, dažniausiai tai ir patirsime, kai jį sutiksime. Jei bijome, kad mus išmes iš darbo, dažniausiai taip ir atsitinka. Mūsų pačių nusiteikimas blogiausiam variantui ir tikėjimas neigiamais dalykais mus veda jų išsipildymo link. Turime tikėti, kad visi žmonės nori mums padėti, mums draugiškai nusiteikę, laukia mū-sų. Jei pakeičiame savo mąstyseną ir galvojame apie nuostabius dalykus, turime didingų svajonių, tikimės pagerėjimo įvairiose gyvenimo srityse, atsiveriame didesnei Dievo palaimai.

    Vienas mano mokinys gimnazijoje man dažnai užsimindavo, kad labiausiai bijo artėjančių mokyklos baigimo egzaminų. Jis buvo labai talentingas ir darbštus. Bet jį kasdien vargino didžiulė baimė. Jis dažnai mąstė apie tai, jog jis neišlaikys egzamino. Keletą kartų praeityje jis labai prastai atliko mokyklinius testus, nes baimė labai stipriai jį paveikdavo taip, kad jis nebegalėdavo prisiminti to, ką jis mokėsi ir ką puikiai žinojo anksčiau. Jis prašė manęs, kad pasimelsčiau, nes jis buvo įsitikinęs, jog baimė ir vėl pakiš koją, ir jis neišlaikys egzamino. Jam pasakiau: „Tu tikiesi blogų dalykų, apie juos mąstai ir vargini save. Tu tikrai gausi tai, ko tikiesi. Turi pakeisti savo įsitikinimus. Per visą dieną tikėkis vien tik gerų dalykų. Dažnai kartok sau mintyse, kad tikiesi gerų savo egzamino rezultatų. Tikėk, jog puikiai išlaikysi egzaminus. Tikėkis būti ramus ir stiprus per visą dieną.“ Po egzaminų aš jį vėl sutikau. Jis su džiaugsmu pasakojo, kad juos išlaikė labai gerai. Be to, jis jautėsi daug ramiau ir drąsiau, negu per visus savo ankstesnius testus mokykloje.

    Kai kurie žmonės seniai vargsta su įvairiais trūkumais ir nesitiki, kad pagerės jų santykiai, jog sustiprės jų ar jų artimųjų sveikata. Jie nebesitiki, kad padidės jų atlyginimas, kad gaus geresnį darbą, kad susitiks tinkamą draugą. Jei tikimės mažai, tai ir gausime mažai. Jei nesitikime, jog kas nors pagerės, tikriausiai taip ir bus. Dažnai ryte mąstome apie tai, kad ir ši diena bus nesėkminga, nieko gero nenuveiksime, sutiksime tuos pačius nemielus žmones darbe, vargsime dirbdami nemėgstamus darbus, kentėsime tuos pačius skausmus. Tokia mąstysena užtveriame kelią naujiems nuostabiems dalykams, kurie mūsų laukia tą dieną. Dievas pasitinka mus ten, kur mūsų tikėjimas. Kiekvieną rytą turime kartoti: „Tikiu, kad kažkas nuostabaus manęs laukia šiandien. Žinau, jog kas nors gero įvyks šiandien.“ Turime nuo ankstaus ryto nukreipti savo mintis ir tikėjimą tinkama linkme.

    Viena bažnyčios lankytoja manęs klausė: „Ryti, atrodo, jog esi labai patenkintas savo pašaukimu, stiprios sveikatos, tau sekasi profesinis gyvenimas. Tu dažnai kalbi vien tik apie gerus dalykus. Ar nebijai, kad vieną dieną gali susirgti, netekti gyvenimo džiaugsmo ar patirti kokią nors kitą didžiulę griūtį gyvenime?“ Atsakiau jai: „Kas gali mums nutikti, jei Dievas keliauja su mumis ir kovoja mūsų kovas? Gyvenu su tikėjimu, o ne su baime. Gyvenimas per trumpas, kad švaistyčiau jį, mąstydamas, kas blogiausia man gali nutikti. Visa tai, ką turiu gyvenime, gavau vien tik todėl, jog tikėjausi vien tik gerų dalykų.“

    Šventasis Raštas dažnai mus moko tikėti Dievo galingu veikimu mūsų gyvenime: „Blogos žinios gauti jis nebijos, jo širdis tvirta, pasitikinti VIEŠPAČIU” /Ps 112, 7/. Turime apsispręsti ir negyventi vien tik bijodami blogų dalykų. Kai mums skauda šoną, pradedame bijoti ir sau kartoti, kad tai tikriausiai vėžio ligos požymis. Kai girdime apie darbuotojų atleidimą savo organizacijoje, tuojau pagalvojame: „Tikrai kitas etatų mažinimas palies ir mane.“ Nebijokime blogos žinios ir tikėkime, kad viskas pasikeis. Kai gauname blogą žinią, kartokime: „Nieko bloga negali man nutikti, nes Dievas viską išmintingai tvarko ir man ruošia kažką nuostabaus. Žinau, kad jis palankus man ir viską keičia mano gerovei.“

    Kartais žmonės manęs klausia: „Ryti, kas bus, jei mąstysiu, tikėsiu ir melsiuosi taip, kaip tu siūlai, ir mano siekiai ar svajonės neišsipildys?“ Atsakau: „Kas bus, jei taip darysite, ir tai išsipildys? Tikriausiai niekas neišsipildys, jei to nesitikėsite. Jei nesitikėsite, paprasčiausiai praeisite pro šalį, kai jums bus siūlomos puikios galimybės ir tinkami žmonės.“ Kai kurie žmonės vien tik mąsto, kaip išvengti didžiulių nelaimių, ligų, konfliktų, apkalbų savo bendruomenėje, šeimoje ar darbovietėje. Jie negali džiaugtis ir gėrėtis gyvenimu, nes pilni baimės apie tai, kas blogiausio gali jiems nutikti.

    Dažnai užplūsta mus tamsios mintys, kurios mums kartoja: „Tikrai nepasikeis mano bloga situacija. Tikrai jau nebeišsispręs ši problema. Jau seniai nematau jokio pagerėjimo.“ Nusikratykime šio melo. Tokios mintys tikrai ne iš Dievo. Visame Šventajame Rašte nesurasime tokių jo minčių, kurios keltų mūsų baimę, nusivylimą, liūdesį, nerimą ir pralaimėjimą. Neišvengsime sunkumų ir problemų gyvenime. Tačiau visada turime pasirinkimą. Galime neleisti, kad tos negandos, nesėkmės, įžeidimai valdytų mūsų mintis, tikėjimą ir elgseną. Jei ir nematome jokio pagerėjimo, tikėkime, kad mūsų laukia nauji pasiekimai, laimėjimai, klestėjimas ir gausios malonės. Tikėkime, jog Dievas parodys savo gydančią galią mūsų gyvenime, kad visi dar aiškiau pamatytų didingus jo darbus. Jis nori, kad pagerėtų mūsų santykiai, kad pakiltume profesiniame gyvenime, kad praplėstume savo finansines ribas, kad labiau patarnautume vargstantiesiems. Jis nori, kad dar daugiau pilnatvės ir džiaugsmo turėtume gyvenime, kurį jis mums dovanojo. Prisiminkime, jog Dievas gali veikti tik ten, kur yra tikėjimas. Tikėjimu jį įsileidžiame į savo gyvenimą. Tikėjimu atsiveriame jo meilei, gailestingumui, išgydymui ir palaimai.

    Bernardinai.lt

  21. Iš prigimties vieni būna optimistai su šypsena einantys ir sunkesniais gyvenimo keliais, o kiti – pesimistai, užkliūnantys už menkiausio akmenuko. Vieni pusę stilkinės laiko beveik pilna, o kiti – beveik tuščia.
    "Viskas išeina į gera mylintiems Dievą." Žmogus, kuris yra užimtas geranoriškais siekimais ir besigėrintis-puoselėjantis Gėrį, visada turi daugiau galimybių tapti optimistu. Tai yra pasirinkimas.
    Teigti, kad viskas visuomet tik rožėmis klota irgi kraštutinumas. Bet tikintis žmogus žino, kad negandų ir sunkumų gyvenimo etapas yra laikinas ir vistiek ateis laikas, kai įprasminta kančia padarys žmogų tvirtą ir gryną kaip auksą.
    Pavyzdžiui žaviuosi tremtiniais, kurie praradę artimuosius ir iškentėję ačiauraus krašto skurdą, grįžę nedega neapykanta ar kerštu priešams, bet su atlaidžia dvasia žvelgia į ateitį kupini pasitikėjimo ir pergalės Dievo valioje, linkėdami visiems gero.

Parašykite komentarą