Sveiki 🙂
Visada norėjau rašyti, bet rašyti įdomiai ir gražiai man nesisekdavo. Ir kažkaip netyčia buvau įkvėptas kelių dalykų ir pabandžiau užrašyti, tai kas gimė mano galvoje.
Aš prieinu prie jos, apkabinu iš nugaros ir sušnibždu jai į ausį „sudie“. Tada jos klyksmas perveria nakties tamsą. Aš jai smeigiu vėl, ir vėl kol ji suklumpa savo kraujo klane. Ji pasisuka į mane ir pažvelgia žvilgsniu nuo kurio aš negaliu pasislėpti. Ji tyliai sušnabžda „kodėl?“. Aš niekingai nusisuku nuo jos ir pradedu eiti tolyn, bet tik tada aš suprantu, ką padariau. Aš nužudžiau nekaltą. Drebančiomis rankomis išmetu peilį ir pradedu bėgti vis greičiau ir greičiau, lyg norėdamas pabėgti nuo to ką padariau.
Prabundu ryte tikėdamasis, kad tai tebuvo blogas sapnas, bet pamatęs kambario kampe kruvinus savo drabužius aš vėl pajuntu tą skausmą ir tuštumą, tai priminė, kad aš tapau žudiku. Sukroviau kruvinus drabužius, sėdau ant dviračio ir važiavau tolyn nuo šio miesto, nuo žmonių,nuo savo nuodėmių. Degančių drabužių smarvė man buvo lyg palengvėjimas, tai leido man nors akimirkai patikėti, kad manęs nesuras. Grįžtant namo, man ramybės nedavė mano peilis. Tai tas siūlo galas dėl kurio aš galiu būti surastas. Pravažiuoju pro žmogžudystės vietą tikėdamasis rasti peili, bet veltui. Tik mano galvoje vėl nuaidėjo tie žodžiai „kodėl?“…
kodel negali apie ka nors grazaus kurti, ne apie mirti, zudynes, krauja ir t.t… Kas tavo galvoje darose, viskas gerai? :-
PupaUoga rašė:
Gal todel kad siais technologiju laikais meile ir grozis nebera tokie artimi sielai kaip anksciau. Ir ko gero daugeliu manymu mirtis yra vienintelis islikes "tikras" dalykas, todel ji romantizuojama ir isaukstinama literaturoje ir siaip kulturiniame gyvenime. Del paties teksto tai negaliu kritikuot, nesu rasytojas, tik paminesiu kad labai primena filma "Bang Bang You’re Dead".