Tu sianakt nuostabus,
Toks zawingas ir grazus..
Palieti mane ranka-istirpstu..
Palieti mane sawo lupomis,
Is skausmo ir noro tapti aistra
As suklumpu..
Jouciu kajp kojos nutirpsta..
Ir akys pasruwa krauju..
Nematau tawo akiu,
Jos man nepasiekiamos..
Tu iseini..
Prasau, pasiimk ir mane kartu… 🙄
9 thoughts on “Tu šiąnakt nuostabus…”
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.
o juk viskas buvo is pradziu taip grazu ir miela…. kas cia dabar nutiko? 🙄
😆
pala kaj sukursiu ydesiu ir su grazia pabajga 😆
nu tas galas sakyciau kiek sadistiskas, gal ir nieko butu bet kazkaip labai jau baisiai tos tavo akys pasruvusios krauju atrodo, o dar kazkas kas buvo salia taves iseina tai jau visai, vaikystej sapnuodavau toki kaip ir sapna, kaip ir kosmara, sapnuoju kad stoviu lauke ir matau nueinancius teva su broliu ir verkiu o zliumbiu kad tik jie manes nepaliktu vieno, o as negaliu ju pasivyt, negaliu pas juos nueit, kazkas mane laiko…. ta mintis kad lieki vienas man dazniausiai yra labai labai liudna…
nu nepasakyciau, kad jis sadistiskas..suprantu siek tiek liudnokas, beat nk,sueis 😆
aisku viskas grazu ka gali sukurti zmogus, bent jau man tai tikrai…
pritariu tau 😉
man seip labiau patinka kurti tokius dalykus kurie turi kuna erdveje… pvz ka nors is medzio, arba metalo… 😀 o eiles tai retai kada ir bekuriu, nebent savaime koks stulpelis ar rimuotos eilutes i galva sauna, tuo momentu ir uzsirasau
o man atwirsciai 😆 man labiau prie sirdies taj kas suwokiama beat nepasiekiama..taj ka sugebame izwelgti, beat taj neegzistuoja..